Toliau nagrinėjamos tik rašytinio proceso bylos, kurios nereikalauja nė vienos suinteresuotos pusės dalyvavimo. Sprendimus teisėjai priima namuose arba savo kabinetuose darbo vietoje.
Tiesa, neatidėliotini sprendimai, kurie susiję su kardomųjų priemonių paskyrimu įtariamiesiems yra toliau sėkmingai priimami. Kitaip ir būti negali, nes pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus arešte įtariamas asmuo gali praleisti tik 48 valandas.
Sprendžiama nuotoliniu būdu
Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė spaudai Rimantė Kraulišė pasakojo, kad visi žodine tvarka turėję vykti posėdžiai yra nukelti:
„Šiuo metu nagrinėjamos bylos rašytine proceso tvarka. Taip pat esame pasirengę įvairiems skubiems atvejams, kai tenka priimti sprendimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar vaiko iš šeimos paėmimo.“
Tokiems sprendimams teisme buvo paruoštos dvi didesnės posėdžių salės. Jos yra dezinfekuojamos ir teoriškai posėdžiai ten galėtų vykti. Bet praktiškai kol kas jos nėra naudojamos.
Per visą karantino laikotarpį kol kas Vilniaus apylinkės teisme buvo sprendžiami tik klausimai dėl kardomųjų priemonių paskyrimo. Tam buvo sugalvotas nuotolinis bendravimo būdas.
„Posėdžiai nuotoliniu būdu vyksta nuo praėjusios savaitės. Iš pradžių sistema buvo testuojama ir ji pasiteisino. Teismo iniciatyva buvo pasirūpinta licencijuotu saugiu ryšiu tarp teismo, prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK).
Esmė tokia, kad VPK yra laikomas įtariamasis, pas kurį atvyksta advokatas. Prokuroras dalyvauja posėdyje iš prokuratūros, o teisėjas su posėdžio sekretoriumi – iš teismo. Šioje situacijoje judėti tenka tik įtariamojo advokatui“, – pasakojo R. Kraulišė.
Teisėjai dirba iš namų
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovė spaudai Dovilė Skiauterienė taip pat patvirtino, kad visi žodiniai posėdžiai yra nukelti neapibrėžtam laikui:
„Visi posėdžiai, išskyrus rašytinius, yra atidedami. Gali būti vykdomi tik paskelbimai, bet asmenys į teismo salę nėra įleidžiami. Teisėja paskelbia nutartį, o vėliau ja pasidalijame su proceso šalimis.“
Kaip pavyzdį galima pateikti šią savaitę priimtą sprendimą Darbo partijos byloje, kur kaltinamoji buvo nuteista už tai, kad ji 2012–2013 metais Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjant „juodosios buhalterijos“ bylą, davė melagingus parodymus dėl didelės vertės mokestinių prievolių išvengimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir kitų nusikalstamų veikų.
Sausio 13-sios byla
Lietuvos apeliacinio teismo atstovai kiek anksčiau patvirtino, kad yra atidedama Sausio 13-sios byla, kurioje yra net 67 kaltinamieji.
Dėl Lietuvoje paskelbto karantino pirmasis teismo posėdis Sausio 13-osios įvykių byloje iš kovo 26 d. perkeltas į gegužės 6 d. Toks sprendimas priimtas nedelsiant po karantino paskelbimo ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Teisėjų tarybos rekomendacijas.
„Šiuo metu nėra aišku, kaip klostysis įvykiai Lietuvoje ir kiek bus tęsiamas karantinas, todėl gegužės 6-ąją suplanuotas teismo posėdis įvyks, jei padėtis Lietuvoje pasikeis ir teismo posėdyje bus galima dalyvauti dideliam proceso dalyvių skaičiui“, – situaciją komentuoja Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, šios bylos teisėjų kolegijos pirmininkas Ernestas Rimšelis.
Karantino laikotarpiu Lietuvos teismai imasi visų atsargumo priemonių, susijusių su viruso COVID-19 plitimo grėsmės prevencija, ir nagrinėja tik tas bylas, kuriose galimas rašytinis procesas, sprendžiami kardomųjų priemonių, vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos ir kiti neatidėliotini klausimai.
