Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė prisiminė laikus, kai buvo socialinės apsaugos ir darbo ministre. Pasak politikės, jos klaida buvo inicijuoti ir pritarti pensijų kaupimui antroje pakopoje.
„Žinote, ko nebūčiau dariusi? Pritarusi ir inicijavusi, tai pensijų kaupimo antroje pensijų pakopoje“, – apie kritikuojamą pensijų kaupimo sistemą sakė ji.
Paradoksalu, bet socialdemokratai, kurie dabar aršiai kritikuoja šią sistemą, buvo jos architektai.
„Ta sistema, kaip matome, nepasiteisino. Per dvidešimt metų buvo tvarkyta, darkyta, dar kažkas montuota, primontuota, kur dabar absoliučiai viso naudos didžiajai daliai kaupusių žmonių nėra. <...> Šitą sistemą reikia kaip galima skubiau pertvarkyti“, – dėstė V. Blinkevičiūtė.
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažino, kad dėl savo klaidų dažnai jaudinasi.
„Matyt, esu iš tų žmonių, iš tų politikų, kurie dažnai pergyvena dėl savo padarytų netikslumų ar klaidelių, kurių tikrai pasitaiko, ypač dirbant Seimo pirmininku ar partijos vadovu“, – kalbėjo politikė.
Visgi konkrečios savo didžiausios politinės klaidos ji neįvardijo.
„Matyt, jei tokią klaidą būčiau padariusi, turbūt šiandien jau nebebūčiau politike“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis nepraleido progos pašmaikštauti: „Nežinau, gal didžiausia klaida buvo tapti politiku.“
Tačiau surimtėjęs jis prisiminė savo, kaip premjero, kadenciją ir 2018 metais vykusį mokytojų streiką.
„Apžvelgiant tą kadenciją <...> būnant tose aukštose pareigose, aš manau, kad istorija ir konfliktas su mokytojais, prisimenant lipimą per langus, dialogo nebuvimą. Per mano užsispyrimą ten irgi buvo klaidų padaryta“, – pripažino S. Skvernelis.
„Nors mokytojai turbūt pakeitė požiūrį: fotografuojamės, bendraujam, draugaujam, bet ta nuoskauda, matyt, dar likusi. Man tai irgi skaudus karjeros etapas“, – pridūrė jis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Aurelijus Veryga taip pat atsisuko į praeitį – anot politiko, didžiausia klaida buvo padaryta koronaviruso pandemijos metu, A. Verygai einant sveikatos apsaugos ministro pareigas.
„Viena iš didžiausių klaidų, kuri labai brangiai kainavo, buvo vaikų išvarymas iš mokyklų į namus, į nuotolinį mokymą. Vaikų gydytojai netrukus išleido knygą su įvairiausiomis studijomis, kur labai aiškiai parodė, kad ta žala buvo padaryta didesnė negu būtų padaręs pats kovidas“, – teigė A. Veryga.
„Jeigu kartotųsi situacija, manu, mes jos nebekartotume“, – pridūrė jis.
Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis išskyrė net dvi klaidas. Viena iš jų, anot politiko, padaryta 2015 metais, kai vyko balsavimas dėl Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatym pataisų, kuriose numatyta, kad KGB bendradarbių pateikta informacija ir duomenys apie juos būtų įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.
Tuometinės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas R. Žemataitis buvo iš tų, kurie balsavo už.
„Tai yra mano didžiausia klaida. Savo rinkiminiame tiksle numatau, kad „Nemuno aušros“ tikslas yra išviešinti KGB dokumentus, nutraukiant 75 metų įslaptinimą“, – komentavo R. Žemaitaitis.
„Antra klaida, manau, buvo 2020 metų rugsėjo 10 dieną LRT studijoje debatų metu, kada mes kalbėjome apie skiepus ir visą kitą. Aš viešai pacitavau du Baudžiamojo kodekso straipsnius – 137 ir 139 (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo ir nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo – red. past.). Žmonės suprato, kad aš neva esu baubas, kuris visus baus ir teis“, – pasakojo R. Žemaitaitis.
„Manau, kad tai ir buvo mano dvi žmogiškos klaidos. Viena taisytina, kitos, deja, nebeištaisysi“, – reziumavo partijos „Nemuno aušra“ lyderis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narė Ingrida Šimonytė nors ir pripažino daranti klaidų, vienos išskirti nenorėjo.
„Be jokios abejonės, klaidų darau kaip ir visi žmonės. Man atrodo, kad gana didelė Lietuvos problema yra ta, kad mes neduodame žmonėms šanso į klaidą. Klausimas būtent tam ir skirtas, neva aš paimsiu klaidą ir ta klaida prikalsiu tave prie lentos“, – teigė premjero pareigas einanti I. Šimonytė.
„Dėl to kažką konkrečiai įvardinti nesinorėtų ir nežinau, kodėl turėčiau tai daryti“, – pridūrė ji.
Tiesa, prieš pasisakant visiems kandidatams, I. Šimonytės buvo paklausta, ar ji nemano, kad koronaviruso pandemijos metu įvestas galimybių pasas – dokumentas, atveriantis daugiau galimybių nuo koronaviruso pasiskiepijusiems žmonėms – nebuvo viena iš didžiausių klaidų, padarytų vadovaujant Vyriausybei.
„Tuo metu, kai buvo itin svarbu, kad kuo daugiau žmonių pasiskiepytų, kuo mažiau žmonių mirtų ir Lietuvos verslai pagal galimybes galėtų veikti, manau, kad galimybių pasas, nors ir netobulas sprendimas, buvo geras sprendimas. Dėl to, kad jis leido verslams veikti“, – atkirto I. Šimonytė.
TV3 debatuose dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai narė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Aurelijus Veryga ir politinės partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
