„Buvo nuo pirmos dienos aišku, kad virusas pasiliks visiems laikams, kad nuo jo atsikratyti negalima, kad karantinas toks nepadės“, – TV3 televizijos surengtuose prezidento rinkimų debatuose Vyriausybės sprendimus pandemijos laikotarpiu sukritikavo savarankiškai save rinkimuose išsikėlęs kandidatas Eduardas Vaitkus.
„Mes padarėme karantiną, užraukėme visus, ekonomiką sustabdėme ir paskui prievartavome žmones, nors žinojome, kad 30 proc. žmonių tas virusas net nesukelia klinikinės simptomatikos“, – piktinosi jis.
Kritikos negailėjo ir prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė. Kandidatas pabrėžė, kad valdžia pandemijos laikotarpiu skirstė žmones į pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius bei žemino jų orumą.
„Valstybė elgėsi su savo žmonėmis kaip su gyvuliais: vienus skirstė į vieną pusę, kitus į kitą. Aš niekada neįvedinėčiau tokių dalykų kaip galimybių pasas, kai žmonės šąla parduotuvėse“, – debatų metu akcentavo I. Vėgėlė.
Aš niekada nemažinčiau ir nežeminčiau žmonių orumo, žmonių pasirinkimo laisvės, teisės apsispręsti į medicininį preparatą. Ką aš daryčiau – telkčiau, ieškočiau išeičių, kaip sutelkiant bendruomenę isu virusu, bet neskaldyti žmonių“, – pabrėžė jis.
Ką pandemijos metu būtų darę kitaip pasidalino ir kiti kandidatai.
„Karantino sąlygos ir Pacientų žalos atlyginimo įstatymas turėjo būti priimtas jau 2019 metais“, – sakė prezidento rinkimuose save išsikėlęs Remigijus Žemaitis.
„Mažiau represinių priemonių, o daugiau tokių, kurios žmogų motyvuotų savarankiškai rinktis tuos žingsnius daryti, kuriuos reikėjo daryti“, – teigė Mazuronis.
„Mokyklų uždarinėjimai buvo per griežti“, – pandemijos laikotarpį įvertino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas.
Savo ruožtu Laisvės partijos iškeltas kandidatas Dainius Žalimas pripažino Vyriausybės veikloje pasigedęs nuoseklumo.
„Visų pirma, komunikacija ir antras dalykas, taip dažnai visko nekaitalioti“, – savo įžvalgomis pasidalino jis.
Prezidentas sukritikavo sprendimus dėl nuotolinio mokymo įvedimo
Tuo metu antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad lengva pandemijos laikotarpį vertinti iš dabartinės perspektyvos.
„Dabar mes daug ką galime vertinti ir sakyti: oi mes buvome teisūs arba stovėjome tiesos varpinėje. Iš tikrųjų tuo metu viruso pavojus atrodė toks, kad gali iškilti pavojus pačiai žmonijai“, – sakė prezidentas.
Visgi šalies vadovas sukritikavo COVID-19 pandemijos laikotarpiu Vyriausybės priimtus sprendimus dėl mokyklų uždarymo.
„Kas buvo padaryta perspaudžiant ir perlaužiant lazdą, tai žmogaus teisių apribojimai, kurie buvo neadekvatūs ir labai gaila, kad mokymo procesas buvo sutrikdytas gerokai ir tas nuotolinis jo būdas tikrai neleido mokiniams jaustis gerai. Dėl to kilo daugybė psichologinių problemų“, – teigė G. Nausėda.
„Tačiau mes netgi buvome pagrasinę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl vieno Vyriausybės nutarimo – būtent dėl galimybių paso nuo 12 metų vaikams“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu prezidento rinkimuose dalyvaujanti premjerė I. Šimonytė pabrėžė, kad visi šie sprendimai buvo daromi siekiant išsaugoti vyresniojo amžiaus žmonių gyvybes.
„Visi labai protingi, kai nė vienam nereikėjo priiminėti sprendimų, kurie buvo reikalingi tam, (...) kad išgelbėtume kuo daugiau mūsų vyresnių žmonių. Tai ir buvo pagrindinis tikslas – visa kita buvo tik priemonės“, – debatų metu pabrėžė I. Šimonytė.
„Jeigu tuo metu Lietuvos vyriausybių – ar Sauliaus Skvernelio, ar mano vadovaujamos – kažkokia būtų unikali politika, tokia, kokia kitose valstybėse būtų nematyta, tai tada mes turbūt galėtume apie tai diskutuoti. Visos vyriausybės tuo metu veikė, išeidamos iš to žinojimo, kurį tuo metu turėjo“, – taip pat akcentavo ji.
ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas (KT) praėjusių metų rudenį paskelbė, kad galimybių paso ribojimai koronaviruso pandemijos metu neprieštaravo Konstitucijai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
