„Diskusija įgyja apčiuopiamesnes formas, atrandami bendri vardikliai tarp skirtingų partijų, pirmiausia paminėčiau susitarimą dėl galimo pelno mokesčio tarifo padidinimo, 1 ar 1,5 proc. neesminis šiuo atveju dalykas. Kalbama ir apie galimą bankų solidarumo mokesčio pratęsimą, draudimo įmokų apmokestinimą, man priimtini visi mokesčiai, kurie neatsilieps pirmiausia paprastų žmonių kišenei“, – LRT radijo kandidatų į šalies vadovo postą debatuose teigė G. Nausėda.
„Diskusija šį kartą, skirtingai nuo mokesčių reformos diskusijos, gali pasibaigti sėkmingai, nes labai noriu tikėtis, kad visos partijos, kurios dalyvauja diskusijoje, supranta apie ką mes čia, kad kalbame apie šventus dalykus, saugumą, gynybą ir tai, jog susitarti būtina“, – pažymėjo jis.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad sprendimai dėl papildomo gynybos finansavimo „iškristalizuoti“ skirtingose frakcijose, tačiau tai nesprendžia visų problemų.
„Tam tikri sprendimai, kur simpatijos Seime būtų daugiau negu tik Tėvynės Sąjungos frakcijoje, bet ir kitose frakcijose, jie yra iškristalizuoti. Tai nesprendžia visų problemų, bet tokia jau yra realybė, kad papildomus sprendimus reikės priimti ir po rinkimų. Juolab, kad dalies visuomenės lūkestis yra, jog finansavimas gynybai būtų dar didesnis negu 3 proc.“ – kalbėjo I. Šimonytė.
„Kai kuriems klausimams pritrūko politinio palaikymo, todėl, kad dalis politikų nenori išeiti iš savo komforto zonos, ypatingai, skaičiuodami rinkiminius ciklus. Bet neturiu menkiausios abejonės, kad mokesčių reforma bus priimta, kitame Seime bus pabaigtas priėmimas, nes visi supranta, kad problemas mokesčių sistemoje reikia spręsti“, – sakė ji.
ELTA primena, kad balandžio viduryje įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.
Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir pridėtinės vertės mokestį (PVM) po 1 proc. punktą.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
