Kiek vėliau, tai yra pradedant naujas kadencijas, atlyginimai reikšmingai turėtų augti valstybės tarnybos įstaigų vadovams, nebent likus ne mažiau nei 2,5 metų iki kadencijos pabaigos, šie vadovai sutiks sudaryti susitarimą dėl veiklos tikslų ir rezultatų, tada atlyginimas galėtų kilti anksčiau.
Po būsimų Seimo rinkimų algos turėtų kilti Seimo nariams, naujiems ministrams ir naujam premjerui, o po prezidento rinkimų, bet ne taip reikšmingai – ir prezidentui.
Naujienų portalas tv3.lt kviečia pasižvalgyti, kaip atrodys labiausiai didinami atlyginimai, kartu įvertinant, kaip jie atrodo šiuo metu.
Tiesa, šiuo metu reforma šiek tiek strigo, nes Seimo Teisės departamentas įžvelgė kai kurių prieštaravimų Konstitucijai, bet į Seimą valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarka su pataisymais turėtų grįžti spalio mėnesio pabaigoje, teigia Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas, konservatorius Jurgis Razma.
Darbo užmokesčio augimo eiliškumas:
- Merams – nuo 2023 m. balandžio mėn.
- Teisėjams, valstybės pareigūnams – nuo 2023 m. liepos mėn.
- Prezidentui – nuo 2024 m. liepos mėn.
- Seimo nariams, ministrams, premjerui – nuo 2024 m. lapkričio-gruodžio mėn.
- Valstybės tarnybos įstaigos vadovams – nuo naujos kadencijos arba likus 2,5 metų iki einamos kadencijos pabaigos sudarius susitarimą dėl tikslų ir rezultatų.
- Statutinių pareigūnų, prokurorų, vadovybės apsaugos darbuotojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų algos pagal naują sistemą perskaičiuojamos nuo 2024 m. sausio, bet reikšmingas algos padidėjimas eiliniams darbuotojams nenumatomas.
Kaip kils atlyginimai teisėjams?
Įvairių grandžių teisėjų darbo užmokesčio didinimas yra vienas iš reformos prioritetų. Pastaruoju metu viešumoje nuskambėjo net keletas atvejų, kai iš darbo išeinantys teisėjai labai aiškiai įvardijo, jog traukiasi dėl pernelyg menkų algų.
Kai teisininko netenkina darbo užmokestis, labai didelė tikimybė, kad jis rinksis advokato profesiją, kuri gali būti geriau apmokama. Tokiu atveju silpnėja teismų sistema, kyla grėsmė teismų nepriklausomumui.
Jeigu reformą pavyks priimti, tada teisėjų darbo užmokestis kils tikrai reikšmingai. Tai galėtų nutikti nuo 2023 m. liepos 1 d.
Šiuo metu teisėjų atlyginimą sudaro pareiginė alga, priedas už tarnybos stažą valstybei, mokėjimai už budėjimus savaitgaliais, švenčių dienomis, pavadavimą, priemokos už padidėjusį darbo krūvį. Priedas už stažą valstybei siekia po 1 proc. už kiekvienus tarnybos metus, bet negali viršyti 30 proc. pareiginės algos.
Jeigu dirbama ar budima poilsio ir švenčių dienomis teisme, tai teisėjui už tą laiką mokama dvigubai, jeigu budima namuose, tai už šį laiką mokama 50 proc. nuo pareiginės algos su priedu už stažą. Priemoka už padidėjusį darbo krūvį dabar gali siekti 30 proc. nuo pareiginės algos.
Po reformos algą turėtų sudaryti žymiai didesnė pareiginė alga ir priemokos už budėjimus poilsio, švenčių dienomis, pavadavimą, o priedas už stažą nebeturėtų būti skaičiuojamas. Pagrindinė mintis ta, kad tokie priedai gelbsti turinčius ilgą stažą, bet niekaip nepadeda pritraukti naujų, jaunų žmonių.
Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė sako, kad taryba iš esmės pritaria reformos siūlymams, tačiau ji atkreipia dėmesį, kad iš pradžių kalbėta, jog teisėjų atlyginimai bus didinami nuo kitų metų sausio, o tai sukėlė pagrįstą teisėjų lūkestį bei daugelį sustabdė nuo ketinimo palikti pareigas.
„Seimui pateiktame projekte šis terminas nukeltas iki 2023 m. liepos 1 d. Tai tapo nemalonia staigmena mūsų bendruomenei, paskatino abejones dėl reformos realumo, daug teisėjų vėl ėmė kalbėti apie pasitraukimą iš pareigų. Deja, neturime daug argumentų, kaip juos sulaikyti...“, – tv3.lt portalui teigia S. Rudėnaitė.
Be to, pasak Teisėjų tarybos pirmininkės, siūloma reforma šiame etape nesprendžia kitų teismų darbuotojų, pavyzdžiui, padėjėjų, problemų. „Šiandien nedelsiant turi būti sprendžiama esminė teisėjų padėjėjų ir kitų teismų darbuotojų problema – tiesiog skiriant pakankamą finansavimą jų darbo užmokesčiui“, – teigia S. Rudėnaitė.
Kaip kils atlyginimai valstybės pareigūnams?
Kita kategorija asmenų, kuriems su šia reforma turėtų žymiai didėti darbo užmokestis, yra valstybės pareigūnai, bet jie neturėtų būti maišomi su statutiniais pareigūnais. Valstybės pareigūnais vadinami valstybės kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Seimo ombudsmenai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, įvairių komisijų ir tarybų vadovai bei nariai. Į tai patenka ir Vyriausioji rinkimų komisija, privalanti užtikrinti visų rinkimų skaidrumą bei teisėtumą, taip pat Konkurencijos taryba, turinti prižiūrėti, kad rinkos dalyviai nesudarytų neleistinų susitarimų ir nepelnytai nesukeltų kainų.
Šiuo metu tokių pareigūnų darbo užmokestis susideda iš pareiginės algos, priedo už stažą valstybei bei vienkartinių priemokų. Kas įdomu, kad būtent šiems valstybės pareigūnams galioja papildoma išskirtinė nuostata, kuri leidžia institucijų vadovų darbo užmokestį didinti 15 proc. už daugiausiai toje institucijoje uždirbantį darbuotoją ar tarnautoją, o jeigu tas daugiausiai uždirbantis asmuo yra vadovo pavaduotojas, tada vadovo alga gali būti didesnė 10 proc.
Tai buvo padaryta tam, kad būtų galima didinti algas valstybės pareigūnams, einantiems institucijų vadovų pareigas, nes kartais susiklostydavo atvejai, kai pavaldiniai, gaudami priedus už stažą, galėdavo pasigirti didesnėmis algomis nei jų vadovai. Bet tokia praktika iškreipia sistemą, todėl vieni valstybės pareigūnai uždirba visai neblogą darbo užmokestį, o kiti gauna menkus atlyginimus, tuo metu įstatymuose nustatyta pareiginė alga visiškai neatspindi realios situacijos.
Jeigu reformą Seime pavyks priimti, tokiu atveju valstybės pareigūnų darbo užmokestis turėtų būti perskaičiuojamas ir didės nuo 2023 m. liepos 1 d., tačiau tuo pat metu turėtų nebebūti skaičiuojamas priedas už stažą – toks priedas laikomas pertekliniu.
Kaip kils atlyginimai merams?
Iš visų valstybės politikų pirmiausia algos kils merams, nes 2023 m. kovo 5 d. įvyks savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tai reiškia, kad merams darbo užmokestis kils apskritai pirmiausiai iš visų, jų darbo užmokesčio sistema bus peržiūrima jau tikriausiai balandžio mėnesį.
Merų algos skiriasi priklausomai nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus: pagal tai savivaldybės yra suskirstytos į penkias kategorijas. Kai gyventojų skaičius viršija 500 tūkst., tai mero alga paaugs nuo 2 tūkst. eurų iki 3,8 tūkst. eurų. Šiuo atveju tai aktualu tik būsimam Vilniaus merui.
Kai gyventojų skaičius siekia 100-500 tūkst., tai mero alga padidės nuo maždaug 2 tūkst. iki 3,6 tūkst. eurų. Tai bus aktualu būsimiems Kauno, Klaipėdos, Šiaulių merams.
Merams, kurie vadovaus 50-100 tūkst. gyventojų savivaldybėms, alga padidės nuo maždaug 2 tūkst. iki 3,4 tūkst. eurų. Jei savivaldybė dar mažesnė, tai yra 15-50 tūkst. gyventojų, tada vadovo alga pakils iki 3,2 tūkst. eurų, o jei tai mikrosavivaldybė, kurioje gyvena iki 5 tūkst. žmonių, tuomet alga bus apie 3 tūkst. eurų. Tokios mažos savivaldybės Lietuvoje yra tik dvi –tai Birštonas ir Neringa.
Merams taip pat turėtų būti nebeskaičiuojamas priedas už tarnybos stažą, nes šios nuostatos norime atsisakyti beveik visiems: tai yra tiek teisėjams, tiek valstybės pareigūnams, tiek valstybės tarnautojams, tiek ir politikams, išskyrus statutinius pareigūnus, prokurorus ir vadovybės apsaugos darbuotojus.
Tačiau net ir nustačius gana aiškius atlyginimus bei jų kriterijus, vis tiek paliekama nuostata, kuri leidžia savivaldybės mero pareiginės algos koeficientą didinti 4 proc. jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, arba 5 proc. jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje galima rasti informaciją, kad šiuo metu Lietuvoje yra keturi kurortai: tai Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. Taip pat penkios kurortinės teritorijos: Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos bei Kulautos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijos.
Kaip kils atlyginimai Seimo nariams, ministrams, premjerui ir prezidentui?
Jau dabar aišku, kad reikšmingai atlyginimai turėtų didėti ir kitiems valstybės politikams, bet tai bus išrinkus naują Seimą bei naujai valdžiai suformavus Vyriausybę. Po prezidento rinkimų šiek tiek paaugs darbo užmokestis ir prezidentui, bet ne tiek, kiek premjerui ar Seimo pirmininkui.
Jei Seimo pirmininko, premjero alga augs nuo 2,8 iki 5,2 neto, tai prezidento – nuo 6 iki 6,2 tūkst. eurų per mėnesį.
Kaip aiškina Vidaus reikalų ministerija, iki šiol prezidento, premjero ir Seimo pirmininko atlyginimų nevienodumas buvo visiškai neproporcingas pagal suteiktą atsakomybę ir įgaliojimus. Tai lemia, kad premjero ir Seimo pirmininko atlyginimas po reformos paaugs 86 proc., o prezidento – 3,1 proc.
„Šiuo metu Lietuvoje yra didelė trijų valdžios grandžių atlygio disproporcija. Kitose Europos Sąjungos šalyse tokio atotrūkio nėra, pavyzdžiui, Estijoje. Tad siūloma valstybės tarnybos pertvarka siūloma įvesti proporcingumo principą. Seimo pirmininkui ir ministrui pirmininkui pareiginė alga didinama labiau, nes pagal šių politikų užimamas pareigas ir suteiktą jiems atsakomybę ir įgaliojimus dabartinis atlyginimas nėra adekvatus“, – teigia Vidaus reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas.
Politikų susideda iš pareiginės algos ir priedo už stažą valstybei, jeigu asmuo turi tokį stažą. Per reformą priedų už stažą bus atsisakoma, bet pats atlygis reikšmingai didinamas.
Jokių pareigų neinančių Seimo narių algos „į rankas“ augs nuo 2,1 iki 3,8 tūkst. eurų, Seimo pirmininko ir premjero – nuo 2,8 iki 5,2 tūkst. eurų, ministro – nuo 2,6 iki 4,6 tūkst. eurų. Daugiau apie algas galima pažiūrėti lentelėje viršuje.
Bet kas įdomu, kad didindami darbo užmokesčius Seimo nariams valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus rengėjai nepasiūlė panaikinti lėšų, skirtų Seimo narių parlamentinei veiklai. Šios lėšos per mėnesį sudaro panašiai 1,3 tūkst. eurų, bet už jas parlamentarai atsiskaito: pateikia kvitus, ką pirko ir panašiai.
Paprastai šiuos pinigus politikai turi leisti veiklai, susijusiai su jų statusu: tarkime, jeigu reikia ką pasveikinti, perka gėles, suvenyrus, įsigyja kanceliarines prekes, apmoka automobilių eksploataciją ir remontą, kartais perka reklamą spaudoje, apmoka taksi paslaugas ir panašiai. Daugumą šių dalykų viešajame sektoriuje dirbantys žmonės, išskyrus galbūt kanceliarines prekes, perka ir apmoka iš savo atlyginimo.
Kaip anksčiau yra minėjęs vienas iš reformos iniciatorių, premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas Vitas Vasiliauskas, parlamentinei veiklai skiriamas lėšas, jų skyrimą ir būtinybę turėtų sužiūrėti Seimas.
Vadovams nori suteikti laisvas rankas
Atlyginimai stipriai didės ir valstybės tarnybos įstaigų vadovams. Jie apskritai yra esminė šios reformos dalis. Norima ne tik padidinti vadovų darbo užmokestį, kad būtų galima pritraukti kompetentingų žmonių, bet ir siūloma suteikti jiems laisvesnes rankas sprendžiant, kiek darbuotojų reikia įstaigai, koks turėtų būti darbo užmokestis, taip pat norima padaryti, kad būtų galima lengviau priimti ir atleisti darbuotojus.
Bet tiksliai apskaičiuoti vadovų darbo užmokesčio padidėjimo neįmanoma, nes įstaigos skirstomos į tris grupes pagal specialius kriterijus, o veiklos sudėtingumas dar įvertinamas balais.
Šiuo atveju reikia suprasti, kad augs valstybės tarnybos įstaigų vadovų darbo užmokestis, į tai patenka ir savivaldybių administracijų direktoriai, bet, pavyzdžiui, nepatenka mokyklų vadovai ir panašiai, nes tai biudžetinės įstaigos.
Vadovams, kaip ir visiems eiliniams valstybės tarnautojams, taip pat turėtų būti nebeskaičiuojamas priedas už stažą. Patys valstybės tarnautojai tuo labai nepatenkinti, nes tai buvo viena iš nedaugelio priemonių, kuri viliodavo pasilikti valstybės tarnyboje, juolab, kad eiliniams tarnautojams ir darbuotojams pagal sutartis darbo užmokestis reikšmingai nepaaugs, išskyrus tik kad nuo sausio didinamas seno pavyzdžio bazinis pareiginės algos dydis nuo 181 iki 186 eurų.
Norėjo, kad vadovas pinigus dalintų, kaip nori, bet nepavyko
Tačiau reforma jau susidūrė su pirmąja kliūtimi. Seimo Teisės departamentas nurodė, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas sutiko, kad siūlymas atsisakyti viršutinių darbo užmokesčio ribų tarnautojams bei neriboti priemokų dydžių už pavadavimą, papildomų užduočių atlikimą arba didesnį krūvį gali prieštarauti Konstitucijai.
Teisininkai mano, kad kažkokios „lubos“ turėtų egzistuoti įstatyme, nes tai iškreiptų visą sistemą – vienodą ar panašų darbą dirbantys žmonės skirtingose įstaigose galėtų uždirbti labai skirtingai, viskas priklausytų tik nuo to, kaip konkretus vadovas vertina konkretų darbuotoją.
Slapta šios reformos mintis yra tokia, kad jeigu įstaigai trūksta kažkurios srities darbuotojo, kurio atlyginimas rinkoje daug aukštesnis, tai atsižvelgdamas į turimų pinigų kiekį vadovas gali kelti algą reikiamam darbuotojui tiek, kiek reikia, kad tokį darbuotoją turėtų. Dažniausiai kalbama apie informacinių technologijų specialistus, duomenų analitikus ir panašiai.
Bet čia iškyla kitų bėdų. Pavyzdžiui, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, kuris dėl Teisės departamento išvadų balsuojant susilaikė, portalui tv3.lt sakė įžvelgiąs problemą, kad jeigu sudarysime sąlygas vadovams kelti algas per laisvai atsižvelgiant į bendrą darbo užmokesčio fondą, tai gali susiklostyti atvejai, kai didesnį finansavimą „išsimušęs“ koks nors Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas išvilios visus tyrėjus iš policijos, o tuomet policija bus susilpninta. Šiuo atveju įstaigos pasirinktos tik kaip pavyzdys.
Tai reiškia, kad Vidaus reikalų ministerija turės sugalvoti naują būdą, kaip išlaikyti galimybę vadovui laisvai disponuoti pinigais ir kartu uždėti „lubas“.
O is kieno pinigu, dykaduoniai!
Kokia pridetine verte jie kuria, kad tiek algas keltusi?
