Klaipėdos zoologijos sodo vadovas Edvardas Legeckas teigė, kad gyvūnai prie tokių orų yra prisitaikę.
„Mūsų gyvūnai – praktiškai Afrika yra ir jiems tie karščiai nėra baisu, tik tigrams truputį. Bet kelios dienos, tai nėra toks karštis baisu. Jei būtų mėnuo, pusantro, tada taip. Reikia tik džiaugtis, kad šilta“, – BNS sakė E. Legeckas.
Tuo metu Kaune esantis Lietuvos zoologijos sodas, kurio atidarymas planuojamas vėlyvą rudenį, dėl kaitros turėjo pristabdyti kai kurių gyvūnų atvežimą iš kitų Europos šalių. Tačiau sode esantiems gyvūnams papildomų priemonių neprireikė.
„Dar neturime pilnos gyvūnų kolekcijos, tai gyvūnai, kurie pas mus dabar turėtų atkeliauti, vežimai kai kurie sustabdyti, nes per dideli karščiai tiek Lietuvoje, tiek Europoje. O tie, kurie yra mūsų zoologijos sode, negirdėjau iš gyvūnų specialistų, kuratorių jokių nusiskundimų, manau, jie puikiai tvarkosi, didelių problemų nėra. Mūsų vilkai yra perkelti jau į naująjį voljerą, jie ten turi ir baseiną, ateityje bus mišrus meškų, vilkų voljeras“, – BNS sakė zoologijos sodo Rinkodaros ir edukacijos skyriaus vedėja Aida Grockienė.
„Daugiau jokių nusiskundimų neturime. Žirafos, joms tas karštis tinkamas, liūtai, tigrai puikiai laikosi“, – pridūrė ji.
Pasak A. Grockienės, pernai dėl karščių teko kviesti gaisrininkų pagalbą, gyvūnai buvo vėsinami vandeniu, šiemet kol kas to neprireikė.
Raubonių parko vadovas Valdemaras Juozėnas teigė, kad gyvūnams tenka parūpinti daugiau vandens, svarbu įvertinti, kad būtų pavėsis, o daugiau papildomų priemonių nėra.
Maisto ir veterinarijos tarnyba pabrėžia, kad augintiniams vasarą būtina suteikti pakankamai šviežio vandens, stengtis laikyti namuose arba užtikrinti, kad kuo daugiau laiko jie būtų pavėsyje bei apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
Tuo metu ūkiniams gyvūnams vandens loviai ar talpyklos turi būti pakankamai dideli ir lengvai prieinami. Jei kartu laikoma daug gyvūnų, reikėtų padidinti girdymo vietų skaičių ir vandens srautą. Gyvūnams taip pat reikia suteikti pastogę.
Pasak tarnybos atstovės Aistės Prielgauskaitės, sulaukiama pranešimų apie gyvūnus, paliktus saulėje, be vandens, į juos reaguojama, tačiau jie ne visada pasitvirtina.
„Reikia įvertinti, jeigu gauname informaciją, ar patikrinimo metu matome, kad nėra vandens, nėra prieglobsčio ar pavėsio gyvūnams, o yra karšta temperatūra ir galimai tie gyvūnai visada ant saulės, tai yra priemonės tam, tai gyvūnų gerovės pažeidimai“, – BNS sakė A. Prelgauskaitė.
Rugpjūčio 18-20 dienomis Lietuvoje numatoma kaitra, aukščiausia oro temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–33 laipsnius karščio.
