Daugiau žiūrėkite – TV3 Žiniose.
Prieš porą savaičių Seinuose lenkų pasieniečiai sustabdė automobilį, kuriuo ukrainietis vežė 3 nelegalus iš Bangladešo. Šį kartą sulaikytas rumunas, kuris vežė 4 Azerbaidžano kilmės rusus į Vakarų Europą. Automobilis su rumunu ir rusais sustabdytas nuošaliame keliuke, vedančiame iš Lietuvos į Lenkiją. Rusai neturėjo leidimo įvažiuoti į Lenkiją.
Šiemet lenkai sulaikė jau 55 žmones, kurie iš Lietuvos per Lenkiją į Vakarus vežė nelegalus. Mūsų pasieniečiai fiksuoja panašius skaičius.
„Trečių šalių piliečiai dominuoja, tačiau ir Lietuvos, Latvijos piliečiai yra tarp TOP 5“, – statistiką išdėstė pasienio vado pavaduotojas Saulius Nekraševičius.
Migrantų vežėjai keičia planus
Tokie vežėjai sulaikyti, kaltinami ir teisiami dėl nelegalų gabenimo, tačiau pasieniečiai sako, kad jie darosi atsargesni ir gudresni. Kitaip tariant, migrantai dabar nevežami vienu automobiliu viso kelio: juos vairuotojai paveža kelis šimtus kilometrų ir paleidžia, vėliau juos paima kitas žmogus.
„Jie vykdo tam tikrą savo veiksmų fragmentaciją, tam, kad būtų galima sunkiau juos identifikuoti, aptikti, sulaikyti gabenant“, – apie pasikeitimus pasakojo vado pavaduotojas.
S. Nekraševičiaus teigimu, kryptyje Lietuva–Lenkija šiuo momentu yra bendrai sulaikyta apie 640 nelegalų. „Iš to skaičiaus 40-42 proc. yra sulaikyti Lenkijos pasieniečių ir likusi dalis yra sulaikyti mūsų pasieniečių“, – sakė jis.
Latvija – silpniausia stabdant migrantus
Latvija išlieka silpnoji grandis šalia Lietuvos ir Lenkijos stabdant nelegalus. Nors ir turi trumpiausią sieną su Baltarusija, bet latviai dar nesugebėjo visame ruože įrengti vaizdo stebėjimo kamerų. Tą jau turi tiek lietuviai, tiek ir lenkai.
„Padėtis keičiasi, tačiau aiškiai matome, kad Latvija išlieka taikiniu nelegalų srautams. Todėl vaizdo stebėjimo priemonės stabiliai naudojamos kasdien“, – aiškinosi Latvijos pasieniečių vadas Guntis Pujats.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pridūrė, kad „skirtumas vertinant iki 2023-iųjų matomas, tačiau dar daug reikia nuveikti.“
Sienos kirtimas įvairiais būdais
Nors latviai turi pastatę tvorą, nelegalai ją dažnai karpo. O kad neįveikiamų tvorų nėra, gerai rodo lenkų pavyzdys. Nors jų tvora yra gerokai tvirtesnė ir aukštesnė nei Lietuvos, bet nelegalai ją dažnai pjausto diskiniais metalo pjūklais. Tačiau, pamatę tokius veiksmus per kameras, pasieniečiai gali greitai reaguoti. Todėl dažnai tokie prasiveržimai baigiasi suguldytais ant žemės nelegalų būriais.
Vis tik rimčiausią smūgį vis dar laiko lenkai. Vien šiemet jų pasieniečiai į Lenkiją migrantų neįleido 22 tūkstančius kartų, kai Latvijoje šis skaičius viršija 9 tūkst., o Lietuvoje virš 1 tūkstančio.
Krūvis lenkams aiškinamas ne tik geografija, kad Lenkija arčiau Vakarų Europos šalių – Baltarusijos pusėje prie sienos su Lenkija pastebėti įrengti ir tam tikri centrai, kur baltarusių ir rusų pareigūnai apmoko migrantus, kaip šturmuoti sieną, kaip pulti pasieniečius. Lenkijoje šiemet sužeistas jau ne vienas jau pasienio pareigūnas. Mūsiškiai buvo tik apmėtyti akmenimis, bet sužeidimų išvengė.
Ieškoma naujų sienos apsaugos būdų
Vis tik tiek Lenkija, tiek ir Baltijos šalys pasienyje saugosi ne tik nuo nelegalų, bet ir nuo galimo priešo įsiveržimo – kuriamos dirbtinės kliūtys.
Kai kurie Lietuvos aplinkosaugininkai kreipėsi į Vyriausybę su prašymu gynybai panaudoti pelkes, siūlo jas atkurti pasienyje. Tai taptų natūralia gamtine kliūtimi galimam priešo judėjimui. Apie pelkių išnaudojimą gynybai jau rašė ir Briuselio leidinys „Politico“, o ką gali pelkės lietuviai jau tikrai žino: nuo pasakojimų apie viduramžiais į jas įviliotus ir paskandintus priešus iki tragiškos nelaimės pavasarį, kai pelkėje žuvo 4 amerikiečių kariai.
Visą reportažą žiūrėkite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Migracija turi būti numeris vienas tema politikoje. Nuo to apkraunama sveikatos systema, pavojus nacionaliniam saugumui ir tapatybei
