Seimas rezoliucija pasmerkė Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią ir išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei.
Parlamentarai kreipiasi į Lietuvos sąjungininkių – Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių parlamentus ragindamas nedelsiant suteikti Ukrainai Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą ir Ukrainos narystės NATO veiksmų planą.
Seimas ragina teikti Ukrainai visą įmanomą dvišalę karinę, ekonominę, politinę, humanitarinę ir teisinę pagalbą.
Lietuva ragina savo sąjungininkus skubiai inicijuoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, raginančią Rusiją ir Baltarusiją nedelsiant nutraukti agresiją prieš Ukrainą.
Seimas taip pat skatina kreiptis į Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių Antonio Guterresą dėl Rusijos skubaus pašalinimo iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos.
Parlamentarai siūlo pašalinti Rusiją iš ESBO, Europos Tarybos bei visų tarptautinių sporto ir kultūros organizacijų.
Lietuvos politikai taip pat ragina Vakarus įvesti naujas griežtas asmenines ir sektorines sankcijas visiems pagrindiniams valdžią Rusijoje ir Baltarusijoje uzurpavusiems asmenims, įskaitant Vladimirą Putiną ir Aliaksandrą Lukašenką, jų talkininkams, rėmėjams, pagrindinėms valstybinėms įmonėms ir bankams, bei antrines sankcijas toms Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių įmonėms bei bankams, kurie bendradarbiauja su sankcionuotomis Rusijos įmonėmis ir bankais.
Taip pat rezoliucija raginama maksimaliai apriboti Rusijos ir Baltarusijos režimų ir jų šalininkų galimybes naudotis Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių finansiniais ištekliais, agresijos prieš Ukrainą laikotarpiu atjungiant Rusiją nuo tarptautinių tarpbankinių finansinių atsiskaitymų sistemos (SWIFT), maksimaliai paspartinti Europos strateginės energetinės nepriklausomybės kūrimą nutraukiant priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro bei sustabdyti geopolitinius „Nord Stream 2“ bei Astravo atominės elektrinės projektus.
Lietuva be to siūlo tęsti ir plėsti bet kokių strategiškai svarbių technologijų perdavimo Rusijai ir Baltarusijai draudimą.
Seimo narių nuomone, šią politiką būtina vykdyti tol, kol visi Rusijos kariai bus išvesti iš suverenių Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos ir Baltarusijos teritorijų, o Rusijoje ir Baltarusijoje įvyks skaidrūs ir sąžiningi, tarptautinius standartus atitinkantys rinkimai.
Lietuvos politikai taip pat kreipiasi į Rusijos ir Baltarusijos visuomenes prašydamas paveikti savo šalių vadovus ir pasipriešinti jų vykdomai agresijai prieš Ukrainą.
Ketvirtadienio vakarą renkasi ir Europos Vadovų Taryba, kuri patvirtins naujas sankcijas Kremliaus ir Minsko režimams.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė teigė, kad Europos lyderiai galėtų imtis sprendimo, kad Rusijos ir Baltarusijos ambasadoriai ir diplomatinis personalas koordinuota būtų išsiųsti iš Europos Sąjungos narių.
Jos nuomone, sankcijų darbotvarkėje turėtų būti ir bevizio režimo diplomatinių pasų turėtojams sustabdymas.
„Kaip aš reaguosiu, jeigu šiandien EVT nepriims sprendimo atjungti Rusijos bankus nuo SWIFT? Reaguosiu, kad tai nepadaryta ir reikia toliau stengtis tą padaryti“, – sakė L. L. Andrikienė.
„Aš nežinau ir nemanau, kad yra vietos kažkokiems palikimams už brūkšnio, kažkokiems vidurinio kelio ieškojimams ar griežtesnių sankcijų pasilikimo ateičiai. Viskas, ką mes šiandien pamatėme, rodo, kad dabar yra metas įvesti ES lygiu pačias griežčiausias sankcijas viskam, kam galima įvesti Kremliaus ir Minsko režimuose“, – pabrėžė Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
Jis taip pat sakė, kad būtina kuo greičiau išjungti propagandinius Kremliaus televizijos kanalus Lietuvoje.
Parlamentarai rezoliucijai pritarė vienbalsiai.
