Nors pacientų pavėžėjimo modelis buvusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybės įvardytas kaip neatsiejama net kelių vienu metu vykdytų reformų dalis, pasirodo, dėl jo veikimo kilo didelių problemų.
Pacientų pavėžėjimas pilna apimtimi startavo vos pernai, bet šiemet jau tenka smarkiai pristabdyti paslaugų teikimą. Kaip ką tik paskelbė SAM, pakankamai lėšų suplanuota nebuvo, todėl pavėžėjimo paslaugų apimtys yra sumažintos.
„Deja, buvusi SAM vadovybė neįvertino lėšų masto. Dabar turime situaciją, kad lėšos skirtos metams jau beveik yra išnaudotos. Šiems metams buvo skirta 8,7 mln. eurų. Per pusę metų išnaudota 6,7 mln. ir dar 1,5 mln. eurų teko apmokėti 2024 m. skolą. Tad liko nepanaudota 900 tūkst. eurų.
Ministerija šiuo metu ieško papildomo finansavimo, kreipiamės į Vyriausybę dėl biudžeto rezervo panaudojimo, nes iš ligonių kasų finansuoti šios paslaugos negalima, nes tai nėra medicininė paslauga“, – komentavo sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
„Sutaupys“ lėšas žmonių sąskaita
Liūdinančius pokyčius savo kailiu jau spėję pajausti pacientai skundėsi, kad visi geri norai baigėsi tuo, jog vėl teks paploninti kišenes.
Su portalu tv3.lt susisiekusi Vilma (pavardė redakcijai žinoma) dalinosi skaudžiu atveju, kai vėžiu serganti giminaitė apstulbo sužinojusi, kad taip reikalinga pavėžėjimo paslauga nebebus teikiama.
„Moteris, gyvenanti provincijoje ir serganti onkologine liga, gaudavo pavėžėjimo paslaugas iki Vilniaus chemoterapijai. Tačiau praėjusią savaitę kaip visada paskambinusi užsisakyti paslaugą išgirdo, kad toks pavėžėjimas nebeteikiamas. Ir ne jai konkrečiai, bet iš viso paslauga nutraukta visiems ligoniams.
„Deja, buvusi SAM vadovybė neįvertino lėšų masto. Dabar turime situaciją, kad lėšos skirtos metams jau beveik yra išnaudotos“, – kalbėjo L. Vaidelienė.
Taip sunkiems ligoniams vėl reikės pirkti nepigiai kainuojančias taksi paslaugas, nes iš provincijos visuomeninis transportas iki Vilniaus nevažiuoja, o vietinėje ligoninėje nėra onkologinių skyrių...“ – apgailestavo moteris.
Pasak jos, pažadai, kad „medicina artėja prie paciento, jam bus patogiau“ eilinį sykį turėjo priešingą efektą. „Taip tik apsunkinamas sveikatos paslaugų prieinamumas, nes taip „sutaupys“ lėšas žmonių sąskaita“, – konstatavo Vilma.
Kai kuriais atvejais grįžti po procedūrų namo – neįmanoma
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė konstatavo, kad tai, kas vyksta dabar, „yra labai blogai“.
„Visų pirma, kai praeitos Vyriausybės veikimo laikotarpiu buvo tiek inicijuojama, tiek įgyvendinama sveikatos reforma peržiūrint tinklą ir naikinant dalį teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, visada buvo akcentuojama, kad gi bus pavėžėjimo paslauga ir visi, kuriems paslaugų reikės, jos nenutols, viskas bus užtikrinama.
Kartu lygiagrečiai labai stipriai suprastėjo viešojo tarpmiestinio transporto prieinamumas, nes atsirado nauji aplinkosauginiai reikalavimai, sumažėjo tiekėjų, reisų. Žmonėms jau dabar grįžti po dienos stacionaro procedūrų labai sudėtinga, o kai kuriais atvejais – tiesiog neįmanoma“, – komentavo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad artimieji gi tikrai ne visada gali pagelbėti – jie nebūtinai gyvena šalia arba jų gali net nebūti.
Pacientai jaučia, kad jiems meluoja
Pasak POLA direktorės, trečias svarbus aspektas – stipriai sumažintos stacionarizavimo apimčių galimybės. „Vis daugiau paslaugų teikiama ambulatoriškai ir tai yra vienas iš gydymo įstaigų vertinimo rodiklių.
Ir suminė šių aspektų visuma reiškia, kas dabar situacija yra visiškai kitokia, nei buvo prieš 1–1,5 metų, kai pavėžėjimo paslaugos nebuvo. Bet buvo visiškai kitokia situacija, įstaigų tinklas ir žmonių lūkesčiai“, – atkreipė dėmesį N. Čiakienė.
Pasak jos, liūdina ir tai, kad informaciją apie tokius svarbius pokyčius iš esmės tenka sužinoti tik iš viešų, žiniasklaidai skirtų pranešimų.
„Taip tik apsunkinamas sveikatos paslaugų prieinamumas, nes taip „sutaupys“ lėšas žmonių sąskaita“, – piktinosi skaitytoja Vilma.
„Žmonės, kurie bando registruotis paslaugai, jaučia, kad jiems kažkas nutylima, meluojama. Pavyzdžiui, chemoterapija vykdoma ciklais, jie bando užsiregistruoti paslaugai ir jiems pradeda meluoti, kad štai sistema stringa, negali įvesti, gal paskambinkite vėliau...
Sako, kad lyg girdėjo, jog nėra pinigų, siūlo paskambinti po savaitės. Paskambina po savaitės, sako, kad negali registruoti, nes nebėra vietų. Tai yra visapusiškai blogas kontekstas. Kaip asociacija, atstovaujanti labai daug žmonių, prieš savaitę išsiuntėme raštą ministerijai, kad įtrauktų mus į diskusijas, tai dar jokio atsakymo negavome“, – kalbėjo N. Čiakienė.
„Politikų kalbomis pasitikėti negalima“
Pašnekovė stebėjosi, kad viskas, atrodo, lyg nutiko staiga, viduryje metų, pasirodo, nėra suplanuotas finansavimas.
„Bet tai nenutiko „čia ir dabar“, pusantrų metų vyko bandomojo modelio diegimas, visos savivaldybės kėlė klausimą, kad reikia papildomų pinigų. Tad viskas nutiko taip, kad modelis buvo pakeistas, centralizuotas, atiduotas Greitosios medicinos pagalbos tarnybai. Nėra taip, kad niekas nežinojo, kokia situacija, tarsi vylėsi, kad savaime išsispręs, bet tam neįvykus sakoma, kad dabar tarsi darysime pertrauką, o po to – žiūrėsime.
„Realiai matome, kad politikų kalbomis pasitikėti negalima. Kai ateina sunki situacija, žmogus yra paliktas pats rasti būdą, kaip išspręsti situaciją“, – sakė N. Čiakienė.
Juolab dabar girdime naujas diskusijas apie sveikatos paslaugų organizavimą, žadama, kad bus padidintas paslaugų prieinamumas, sumažintos eilės, lygiagrečiai keičiant įstatyminę bazę apibrėžiant, kad yra kokybiškesnė paslauga, pažymima, kad gal pacientams nesvarbu pasirikti sveikatos priežiūros specialistą...
Tačiau realiai matome, kad politikų kalbomis pasitikėti negalima. Kai ateina sunki situacija, žmogus yra paliktas pats rasti būdą, kaip išspręsti situaciją. Tą jis vienu ar kitu būdu, anksčiau ar vėliau padarys, tačiau sugriauto pasitikėjimo atkurti neįmanoma“, – apgailestavo N. Čiakienė.
Daugiausiai pavėžėjimu naudojosi didžiųjų miestų gyventojai
Pacientų pavėžėjimo paslauga pradėta teikti 2024 m. liepos 1 d. Prieš tai buvo vykdomas pilotinis projektas. Vis tik viceministrė L. Vaidelienė pabrėžė, kad vertinant indikacijas, kam pavėžėjimo paslauga buvo suteikta, matoma, kad daugiausia šia paslauga pasinaudojo didžiųjų miestų gyventojai, kur susisiekimas su gydymo įstaigomis yra patogus.
„O juk pavėžėjimo paslauga atsirado tam, kad gydymo paslaugos būtų prieinamesnės regionų gyventojams, kur buvo reorganizuota sveikatos priežiūra, steigti sveikatos centrai. Tad regionams skirta paslauga pasinaudojo miestų gyventojai.
Turime tokią situaciją, kad pinigai išnaudoti, o žmonės, kuriems reikia tos paslaugos, jos gauti negali. Todėl registracija pavėžėjimo paslaugai yra sustabdyta su išimtimis, ji dabar suteikiama tik gulintiems pacientams ir sunkios būklės pacientams su judėjimo negalia“, – komentavo L. Vaidelienė.
Portalas tv3.lt primena, kad iki šiol pacientų pavėžėjimo paslauga buvo užtikrinama šioms pacientų grupėms:
- 75 m. ir vyresniems asmenims, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.
- asmenims, kuriems nustatytas 55 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis ir turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų;
- asmenims, kuriems nustatytas neįgalumas ir turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų;
- asmenims dėl medicininių priežasčių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
