Eiliuotai ši istorija skamba taip:
„Švento Svitino dieną, jei lyja lietus,
Keturiasdešimt dienų jis čia liks;
Švento Svitino dieną, jei saulėta bus,
Keturiasdešimt dienų lietaus nebus.“
Nors technologijos leidžia mums nuspėti, koks bus oras bet kurią minutę, tačiau mūsų dangaus skaitymo įpročius jau seniai formuoja svaiginantis meteorologijos, magijos ir net stebuklų derinys, rašoma „theconversation.com“.
Legendos apie šventąjį Svitiną kilmė nėra labai aiški. Ankstyvuose šaltiniuose teigiama, kad pats šv. Svitinas paprašė perkelti jo palaikus į katedrą. Taigi kodėl jis sukėlė audrą? Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame šv. Svtinas yra siejamas su oro nuspėjimu, kalba apie 1315 m. liūtį – praėjus maždaug 500 m. po palaikų perlaidojimo. O kiek aukščiau pateiktas eilėraštis atsirado dar po trijų šimtmečių.
Ar kada nors po liepos 15 d. net 40 dienų be perstojo lijo? Remiantis oro stebėjimo įrašais, bent jau Jungtinėje Karalystėje – ne. Tikriausiai ilgiausiai lijo 1924 m. (pagal Gineso pasaulio rekordų knygą). Tais metais po šv. Svitino dienos lijo net 30 iš 40 dienų. Tiesa, tų metų liepos 15 d. buvo užfiksuotos net 13,5 valandų saulės.
Tačiau gali būti, kad šioje legendoje yra ir krislelis tiesos. Vasaros oras priklauso nuo atmosferos sraujymės padėties. Jeigu liepos pradžioje ji nutolsta į šiaurę, oras bus sausesnis, tikėtina saulėta vasara. Tačiau nusileidusi į pietus, ji atneša neramių orų laikotarpį. Taigi šv. Svitino diena gali būti gana patogus barometras.
Jeigu šv. Svitinas tikrai nulemia orą, jis tikrai nėra vienintelis. Kiti šventieji, kurių šventės vyksta birželio ar liepos mėnesiais, taip pat yra susiję su orų prognozavimu. Lietus šv. Gervasiaus dieną – liepos 19-ąją – taip pat reiškia, kad ateinančias 40 dienų lis, o po drėgnos Septynių miegančiųjų brolių dienos, švenčiamos birželio 27 d., lis dar septynias savaites.
Šv. Svitino legenda yra vos viena dalis sudėtingo žmogaus santykio su oru. Sniegas ir saulė, karštis ir šaltis yra svarbūs veiksniai mūsų visuomenei, kultūrai ir kalbai. O dangus yra lyg tuščia drobė, ant kurios žmonija tapo savo įsitikinimus ir baimes.
Bausti už nuodėmes
Dabartinis nerimas dėl klimato kaitos skiriasi nuo baimių, kurias jautė mūsų protėviai. Tada daug svarbesni buvo mažesni, vietiniai orų pokyčiai, ir ne tik dėl jų keliamos grėsmės, bet ir nešamos žinios.
Šios žinios dažnai atkeliaudavo iš Dievo – intervencinės dievybės, kuri su žmonija bendravo per gamtą: audras, potvynius, sausras. Biblijoje yra gausu tokio bendravimo pavyzdžių, vienas jų buvo perspėjimas Nojui, kad dėl jo tautos žmonių neatgailavimo, Dievas užlies tvanu.
Bažnyčios tiek į gausų derlių, tiek į gamtines nelaimes reaguodavo malda ir pasninku. Anglijoje 1549 m. išleistoje maldaknygėje teigiama, kad „lietaus ir vandens marus“ sukelia žmogaus nuodėmė. O 1598 m. pamokslininkas iš Sasekso, pietų Anglijos, paskelbė, kad badas, potvyniai ir nepalankus oras yra „atgailos pamokslas“.
Oras buvo tai, kur susitinka natūralios ir antgamtinės jėgos. Tačiau oru manipuliuoti galėjo ne tik Dievas ir šventieji.
Sukelti audrą
„Mažasis ledynmetis“ Europoje (1300–1850 m.) sukėlė atšiaurias žiemas ir šaltas, drėgnas vasaras, atnešusias negausų derlių. Kilęs maras, badas ir baimė kurstė įsitikinimą, kad tokį orą išbūrė raganos.
Teologai ir demonologai aprašydavo kaip raganos sukelia audras, „sustingdo vandens šaltinius ir tirpdo kalnus“. Ryšį tarp raganavimo ir orų įtvirtino garsioji knyga „Raganų kūjis“.
Ši idėja buvo vis kartojama spausdintose brošiūrose ir naujienose, pamoksluose ir kaimyno kaimynui pateiktuose kaltinimuose. 1562 m. visą Europą niokojo audros, sukėlusios nemažai panikos. Joms praėjus viename Vokietijos miestelyje buvo sudeginta daugiau nei 60 raganų.
Vienas plačiai aprašytas ir puikiai žinomas atvejis nutiko 1589 m., kai škotų karalius Jamesas VI Šiaurės jūroje pateko į audrą, po kurios Šiaurės Berviko apylinkėse buvo sulaikyta per 100 raganų. Daugelis jų buvo kankinamos, nuteistos ir nubaustos mirties bausme už raganavimą ir išdavystę.
Taigi dėl liepos 15 d. ir jo pranašysčių kaltinkite raganas, savo nuodėmes ar net šventuosius. Tačiau, kaip žinia, meteorologai labiau pasitiki atmosferos sraujymės padėtimi.
