Kaip NATO atsakys į Rusijos agresijos aktą? Atskleidžia, ko gali imtis Trumpas

Šiuo metu Prezidentūra jau paskelbė žinią, kad svarstoma aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį. Tai patvirtino prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas, nurodęs, kad jau vyksta konsultacijos su NATO valstybėmis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Rusijos išpuolis Lenkijoje. „Štai ir prasideda“: Trumpas sureagavo į dronų ataką prieš Lenkiją

Lenkijos kariuomenė šalies oro pažeidimus vadina „agresijos aktu“

Po įvykių Lenkijoje – sujudimas JAV: ragina Trumpą duoti atsaką Putinui

„Konsultacijos su NATO valstybėmis vyksta nuo ankstyvo ryto. Šiuo atveju ketvirtojo straipsnio aktyvavimas, matyt, konsultacijų būdu jau faktiškai yra įgyvendinamas“, – LRT Radijui trečiadienį kalbėjo F. Jansonas.

Taip pat prezidento patarėjas teigė, kad šalies vadovas tokius Rusijos veiksmus vertina kaip grėsmę rytiniam NATO flangui.

Kokie gali būti artimiausi Trumpo veiksmai?

Po šio incidento labai svarbu, kokia bus JAV prezidento Donaldo Trumpo reakcija ir tolimesni veiksmai.

Politologas Linas Kojala nurodo nemanantis, kad šis incidentas pakeis pastarųjų dienų politinius sprendimus Vašingtone.

„Mes matėme, kad jau buvo informuotas ir Marco Rubio, ir pats prezidentas (Donaldas Trumpas) apie tai, kas įvyko, aš kol kas nemanyčiau, kad savaime šitas įvykis gali keisti pastarųjų dienų politinius sprendimus Vašingtone, kurie yra dviprasmiški – viena vertus yra kalbama apie artėjančius terminus, po kurių bus įvedamos griežtos sankcijos, kita vertus tie terminai vis atidedami“, – aiškina L. Kojala.

Tai pirmas kartas nuo 2022 m., kai NATO šalis tiesiogiai atakavo Rusijos objektus savo oro erdvėje, pranešė BBC.

Tačiau tai ne pirmas kartas, kai tokios Rusijos atakos tiesiogiai paveikia NATO šalis arba nuo jų nukenčia civiliai.

L. Kojalos teigimu, nepaisant to, kol kas sunku pasakyti, ar Trumpas imsis didesnio spaudimo Rusijai dėl jos tokių veiksmų.

„Ar šitas įvykis bus tas, po kurio įvyks tam tikras lūžis ir pasikeis sprendimai į tą pusę, kad spaudimas Rusijai bus didinamas, kol kas sunku pasakyti, bet aišku yra tiek, kad panašių įvykių skaičius ir atakų prieš Ukrainą, kurių metu žūsta civiliai, atakų prieš Ukrainą, kurios persimeta ir į NATO teritoriją, yra labai daug ir tai reiškia, kad spaudimas Vašingtonui po truputį auga“, – pabrėžia L. Kojala.

Dabartinis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis turi gerus santykius su JAV prezidentu, dėl to, anot politologo, šiuo metu labai svarbu tai išnaudoti.

„Čia bus svarbu ir Nawrockiui išnaudoti tai, kad jis turi gerą santykį su JAV prezidentu ir jį galima vystyti ne tik susitikimuose Baltuosiuose rūmuose, bet ir tokių incidentų metu. Aš manau, kad Nawrockis pabandys tai panaudoti, susisieks su Vašingtonu ir pasiųs aiškų signalą, kad Lenkija tikisi iš JAV solidarumo ir veiksmų, kurie leistų atgrasyti tokius veiksmus“, – svarsto jis.

Ar realu, kad būtų aktyvuotas 5 NATO straipsnis?

Nors kol kas kalbama apie 4-ojo NATO straipsnio aktyvavimą, vis dėlto kyla klausimas, kas bus nutarta ir ar gali būti aktyvuojamas 5-asis straipsnis?

5-asis NATO straipsnis laikomas pačiu svarbiausiu Aljanso principu – kolektyvinės gynybos nuostata. Jis numato, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną ar kelias NATO nares bus laikomas išpuoliu prieš visas nares.

Šio straipsnio esmė tokia, kad jeigu viena NATO valstybė narė patiria ginkluotą išpuolį, visos kitos narės tai traktuos kaip išpuolį prieš save pačias.

Taip pat kiekviena narė įsipareigoja imtis veiksmų, kuriuos laiko būtinais (tai gali būti ginkluota jėga ar kitokia pagalba), kad atkurtų ir išlaikytų Šiaurės Atlanto regiono saugumą.

Be to, apie tokią situaciją turi būti nedelsiant informuota Jungtinių Tautų Saugumo Taryba.

Nėra jokio pagrindo šiuo metu manyti, kad šis incidentas yra pavienis ir kad jis nesikartos ateityje.

Vis dėlto politologas L. Kojala teigia nemanantis, kad šis straipsnis artimiausiu metu bus aktyvuotas, tačiau atkreipia dėmesį, kad tai jau yra labai rimtas įspėjimas, kuris artimiausiu metu kels klausima, ar iš tiesų NATO yra pajėgi efektyviai gintis nuo agresoriaus.

„Ne, nemanau, kad šiandien kalba yra apie 5-ajį straipsnį, pirmiausiai tai kalba eina apie NATO 4-ąjį straipsnį – tai yra visų šalių sukvietimą konsultacijoms. Ką Lenkija darys ar ne, mes turbūt pamatysime artimiausiu metu. 

Aišku, kad šitas įvykis tam tikra prasme nėra naujiena, nes panašių incidentų būta ir daugiau, išaugęs yra tik mastas ir pavojaus lygis ir tai yra labai rimtas įspėjimas, nes nėra jokio pagrindo šiuo metu manyti, kad šis incidentas yra pavienis ir, kad jis nesikartos ateityje. Tai reiškia, kad nuolatinis panašių įvykių buvimas nuolatos kels klausimą apie NATO galimybes atgrasyti bei gintis nuo agresoriaus efektyviai“, – sako jis.

Nors Lenkija sureagavo operatyviai, vis dėlto, po šio incidento ypatingai svarbu, kaip sureaguos ir NATO. Pasak politologo, tolimesni NATO veiksmai ir reakcija į incidentą parodys, kokias galimybes ji turi, siekiant atgrasyti priešą.

„Jeigu tokių įvykių yra daug, jeigu jie praeina ir jokie strateginio lygmens sprendimai nėra priimami, kad tam būtų užkardytas kelias, tuomet aišku, kad silpnėja ir NATO atgrasymo galimybės.

Aišku Lenkija su kariniais veiksmais numušdama dronus pademonstravo, kad yra svarbu imtis priemonių, kurios yra aiškiai matomos ir suvokiamos, aiškiai parodančios, kad bent jau tos dienos grėsmė yra neutralizuojama, bet vėlgi, tai yra jau koja su pasekmėmis, o ne su priežastimi, kuri ir yra Rusijos agresija“, – pabrėžia L. Kojala.

Pirmieji vaizdai iš Lenkijos po Rusijos naktinės atakos

Rusijos drono nuolaužos apgadino gyvenamąjį namą Liublino regione. Incidento metu buvo apgadintas namo stogas ir netoliese stovėjęs automobilis.

Vlodavos apskrities vadovas Mariuszas Zanko apie šį incidentą pranešė „Polsat News“. „Wyryki (Vyrykų) kaime įvyko incidentas, kurio metu buvo apgadintas gyvenamasis namas. Dar nežinome detalių, nežinome, ar ant namo nukrito pats dronas ir apgadino stogą bei lubas, ar tai buvo drono nuolaužos“, – sakė jis.

„Iš to, ką žinau iš gyventojų, žmonės girdėjo sprogimą ir taip pat matė Lenkijos naikintuvus. Situacija yra gana sudėtinga ir nerimą kelianti, ir gyventojai iš tiesų yra labai susirūpinę“, – pridūrė apskrities administratorius.

Lenkijoje ieškoma naktį numuštų dronų

Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinis štabas paskelbė apie operacijos šalies oro erdvėje, į kurią naktį iš rugsėjo 10 d. įsiveržė dronai per Rusijos oro ataką Ukrainoje, pabaigą.

„Tęsiami darbai, siekiant surasti ir nustatyti galimas objektų, pažeidusių Lenkijos oro erdvę, kritimo vietas,“ – teigiama pranešime.

Lenkijos karinės pajėgos padėkojo už pagalbą NATO oro pajėgų vadovybei ir Nyderlandų karališkosioms oro pajėgoms, kurių naikintuvai F-35 padėjo užtikrinti saugumą Lenkijos danguje, rašo „RBC-Ukraina“.

Žiniasklaida pažymi, kad Lenkijos karinės pajėgos ir NATO sąjungininkai pirmą kartą numušė dronus virš Lenkijos per Rusijos ataką Ukrainoje.

Kada iš tiesų yra aktyvuojamas 5-asis NATO straipsnis?

Kalbant apie karo grėsmę, dažnai minimas 5-asis NATO straipsnis. Jis numato, kad Aljanso narės susitaria, jog vienos ar kelių jų ginkluotas užpuolimas bus laikomas visų jų užpuolimu. Šalys sutaria, kad tokio užpuolimo atveju kiekviena iš jų nedelsdama suteiks pagalbą užpultai ar užpultoms šalims, individualiai ir kartu su kitomis šalimis, imdamasi tokių veiksmų, kokie atrodys būtini, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą, Šiaurės Atlanto regiono saugumui atkurti ir palaikyti.

Vis dėlto tam, kad 5-asis straipsnis būtų aktyvuotas, reikalingas visų 30-ies NATO šalių bendras sutarimas. Tai politinis sprendimas – padėti kitai NATO valstybei ar ne. 

„Todėl jūs turite būti pasirengę dvi savaites kovoti patys. Žinoma, oro, kibernetinės pajėgos reaguoja per kelias valandas, tačiau sausumos pajėgos turi būti vietoje, šalia tų, kurios yra dislokuotos“, – sakė Danijos kariuomenės pulkininkas Peteris Nielsenas.

Dažnas pamiršta, kad prieš 5-ąjį straipsnį yra 3-asis, kuris numato, kad NATO šalys kiekviena atskirai ir kartu, nuolatinėmis ir veiksmingomis savo pačių bei tarpusavio paramos priemonėmis palaikys ir plėtos individualų ir kolektyvinį pajėgumą ginkluotam užpuolimui atremti.

„Taigi mūsų pajėgumai gintis turimomis pajėgomis yra gyvybiškai svarbūs gynybai ir atgrasymui. Kovinis petys, į kurį, galima atsiremti, yra dar ne viskas – visuomenės atsparumas yra labai svarbus.“, – kalbėjo buvęs karininkas, gynybos įrangos gamintojos „Sky-Watch A/S“ viceprezidentas Hansas-Christianas Methiesenas.