„Swedbank“ finansinio raštingumo ekspertė Justina Bagdanavičiūtė atskleidė, jog daugelis gyventojų yra linkę mažinti atostogų biudžetus ir ypač – iš anksto planuotis atostogas, bei ieškoti nuolaidų. Tai parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2023 m. gegužės mėnesį atlikta apklausa.
„Iš anksto savo atostogoms taupo 58 proc. (padidėjo nuo 53 proc. 2022 m. ) šalies gyventojų: 14 proc. pradeda taupyti likus daugiau nei pusė metų iki atostogų, 12 proc. – prieš pusę metų, 9 proc. – prieš 4-5 mėn., 15 proc. – prieš 2-3 mėn., 8 proc. – prieš mėn. 42 proc. apklaustųjų atostogoms iš anksto netaupo“, – sakė J. Bagdanavičiūtė.
Reprezentatyvią gyventojų atostogų išlaidų apklausą 2022 m. atliko skolinimusi internetu bendrovė „Vivus Finance“ – ši apklausa parodė panašius rezultatus.
„Vivus Finance“ vadovės Giedrės Štuopės teigimu, didžioji dalis apklaustųjų atostogoms taupo iš anksto. Vis dėlto, daugelis gyventojų atostogoms atsideda iki 5 proc. gaunamo atlyginimo.
„Tyrimas parodė, jog 42 proc. gyventojų atostogoms netaupo. Ketvirtadalis apklaustųjų teigė, kad atsideda 5 proc. atlyginimo, kas penktas lietuvis – maždaug 5-10 proc. mėnesinių pajamų. Dešimtadalis lietuvių nurodė, kad atostogoms skiria nuo 11 iki 20 proc. atlyginimo, dažniau tai daro 26-45 m., aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys“, – pastebėjo G. Štuopė.
Pasak G. Štuopės, šiandien tendencijos išlieka panašios – daugelis gyventojų taupyti atostogoms pradeda likus bent pusmečiui laiko.
„Bendraudami su klientais matome, kad šiandien tendencijos išlieka tokios pat. Didesnė dalis gyventojų yra linkę planuoti savo išlaidas ir pradeda taupyti atostogoms likus bent jau pusmečiui iki jų“, – teigė G. Štuopė.
„Tiesa, yra ir visada bus tokių žmonių, kurie mėgsta pasinaudoti paskutinės minutės pasiūlymais, išvykti į kelionę spontaniškai. Tačiau matome, kad pasiduodančių impulsyviems sprendimams gyventojų dalis yra mažesnė nei tų, kurie nuosekliai planuoja savo finansus – tiek kasdienius, tiek susijusius atostogomis“, – pridūrė G. Štuopė.
Ieškodami būdų sutaupyti, gyventojai taiko ir skirtingas kelionių įsigijimo strategijas – kiek didesnė dalis gyventojų keliones užsisako iš anksto.
„14 proc. respondentų sako užsisakantys keliones prieš ilgesnį laiką, kada daugiau nuolaidų, tuo metu 10 proc. tikisi, kad nusišypsos paskutinės minutės kelionių pasiūlymo laimė ir planuoja keliones prieš trumpesnį laiką“, – teigė J. Bagdanavičiūtė.
Vis dėlto, nors pirkdami skrydžių bilietus bei užsisakydami viešbučius gyventojai ieškojo būdų išleisti mažiau, atostogų metu didesnioji dalis yra linkę gerokai save palepinti.
„Net 43 proc. gyventojų sako, kad per atostogas paprastai išleidžia 2 kartus daugiau nei įprastą mėnesį, 15 proc. teigia išleidžiantys 3 kartus, o 4 proc. – net 4 kartus ar dar daugiau nei įprastą mėnesį. Tiek pat, kiek įprastą mėnesį per atostogas nurodo išleidžiantys 32 proc. respondentų, 7 proc. sako, kad išleidžia netgi mažiau“, – atskleidė J. Bagdanavičiūtė.
Skirtingais metų laikais atostogoms išleidžia panašiai
„Swedbank“ atstovės J. Bagdanavičiūtės teigimu, skirtingais metų laikais lietuviai atostogoms išleidžia panašiai – iš bendro vaizdo išsiskiria tik gruodžio ir gegužės mėnesiai.
„Analizuojant „Swedbank“ apyvartas kortelėmis ir pavedimais išlaidos išlieka labai panašios skirtingais metų laikais. Žiūrint detaliau, galime pastebėti didesnes išlaidas gruodžio mėnesį, kurios greičiausiai susijusios su prieššventiniu laikotarpiu, išpardavimais, Kalėdinių dovanų pirkimais, pasiruošimui šventėmis. Taip pat didesnės apyvartos stebimos ir gegužės mėnesį – daryčiau prielaidą, kad galbūt atostogų pasiruošimas prasideda, perkami bilietai, rezervuojami viešbučiai, prasideda atostogų sezonas“, – teigė „Swedbank“ atstovė.
O štai skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė teigia, jog gyventojai pinigus anksčiau pradeda kaupti ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį – minėtas laikotarpis sutampa su moksleivių atostogų metu.
„Šeimos su vaikais dažnai keliones planuoja moksleivių atostogų metu – ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį. Šiuo laikotarpiu gyventojai išleidžia daugiau, mat vaikų atostogų bumo metu neretai pastebimi ir kainų šuoliai – pabrangsta skrydžiai, apgyvendinimas. Tai žinodami lietuviai įsivertina savo finansines galimybes ir, nusprendę išvykti atostogų, taip pat yra linkę tokioms atostogoms pinigus pradėti kaupti iš ankščiau“, – sakė G. Štuopė.
Skolintis atostogoms – vengia
„Vivus finance“ vadovė taip pat pabrėžė, jog daugelis lietuvių nėra linkę skolintis pinigų atostogų išlaidoms padengti – tai klientai daro tik retais atvejais.
„Skolintis atostogoms nėra dažna lietuvių praktika. Tiesa, pasitaiko pavienių atvejų, bet tik tada, kai sukauptų pinigų neužtenka brangesnei, tolimesnei kelionei. Gyventojai kur kas dažniau linkę nuosekliai taupyti atostogoms – reguliariai atsidėti dalį nuo gaunamų pajamų, o jeigu to nepakanka – pasikoreguoti savo įpročius“, – teigė „Vivus finance“ vadovė.
„Pastaruoju metu vis daugiau lietuvių renkasi keliones į tolimesnius žemynus – Aziją, Šiaurės Ameriką ir kitus. Tokios kelionės neretai yra brangesnės, todėl gyventojai joms taip pat pradeda ruoštis anksčiau: atsideda dalį atlyginimo, kelionei reikalingas išlaidas išskirsto į keletą mėnesių. Pavyzdžiui, vieną mėnesį perka lėktuvo bilietus, kitą – apgyvendinimą“, – pridūrė G. Štuopė.
G. Štuopė taip pat pataria planuoti atostogų išlaidas atsakingai – vengti impulsyvių sprendimų, įtraukti kelionės metu patirtas išlaidas į bendrą kelionės biudžetą.
„Svarbu nepamiršti ir išlaidų pačios kelionės metu. Jos turėtų būti įtraukiamos į bendrą kelionės biudžetą. Mat posakis „atostogų metu leisiu sau viską“ gali atsisukti prieš mus pačius. Grįžus iš atostogų kasdienės būtinosios išlaidos ir papildomi finansiniai įsipareigojimai niekur nedings. O kur dar tokios neplanuotos išlaidos ligos, automobilio gedimo ar kitais atvejais. Todėl norint išlaikyti finansinį stabilumą labai svarbu vengti impulsyvių sprendimų tiek planuojant atostogas, tiek grįžus po jų“, – pataria G. Štuopė.
