„Daugiau kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų visiškai pritaria teiginiui, kad Lietuva turi priimti kiek įmanoma daugiau pabėgėlių iš Ukrainos ir privalo jiems suteikti pagalbą“, – pasakojo Tautinių mažumų departamento vadovė Vida Montvydaitė.
Ji taip pat pridūrė, kad ukrainiečių pabėgėliai Lietuvoje jaučiasi gerai, mat nepatiria diskriminacijos, o valstybės teikiamos paramos, išmokos ir socialinė parama juos tenkina.
„Dauguma apklaustų į Lietuvą atvykusių ukrainiečių pabėgėlių (87,6 proc.) pabrėžė, kad Lietuvoje jiems neteko patirti diskriminacijos ar įžeidimų dėl tautybės ar kalbos, taip pat dauguma ukrainiečių jaučia palankų lietuvių požiūrį į juos“, – vardijo V. Montvydaitė.
„Buvo žiauru pamatyti, kad skaičiai rodo, jog žmonės jau nebeturi su kuo bendrauti Ukrainoje“
Tautinių mažumų departamento vadovė V. Montvydaitė teigia, kad didelė dalis ukrainiečių domisi situacija ir vykstančiais įvykiais Ukrainoje.
Tačiau tyrimas parodė, kad susidomėjimas šiomis naujienomis po truputį slopsta. Taip pat ukrainiečiai nebeturi su kuo bendrauti, nes visi giminaičiai, draugai yra palikę Ukrainą.
„Beveik visi ukrainiečiai domisi procesais Ukrainoje. Matome, kad skaičiai rodo, kad tas susidomėjimas mažėja.
Buvo žiauru pamatyti, kad skaičiai rodo, jog žmonės jau nebeturi su kuo bendrauti Ukrainoje, visi artimieji yra palikę šalį. Šalis ateityje susidurs su didžiuliais demografiniais iššūkiais, milijonai pabėgėlių“, – sako ji.
Estija trečia šalis, kur daugiausiai apsigyveno ukrainiečių pabėgėlių
Estijos Respublikos Kultūros ministerijos Kultūrų įvairovės departamento atstovė Anne-Ly Reimaa, teigia, kad šiuo metu iš kaimyninių šalių Estija yra daugiausiai priglaudusi ukrainiečių.
„Estijoje laikiną apsaugą, laikiną prieglobstį sudaro apie 35 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos ir jeigu tai palyginsime su kitomis Europos Sąjungos narėmis, tai Estija yra trečioje vietoje (po Lenkijos ir Čekijos, aut. p.) pagal pabėgėlių iš Ukrainos santykį su visa populiacija.
Tai buvo nemažas iššūkis, tačiau labai daug dirbame, kad galėtume pasiūlyti, kuo geresnes galimybes įsidarbinti, mokytis, gauti psichologinę ir medicininę pagalbą. Šiuo klausimu daug dirbame su savivaldybėmis, kad jos būtent pasiūlytų šią paslaugą“,– pasakojo ji.
