Išskirtinių interviu dėka su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, buvusiu Bulgarijos ministru pirmininku Kirilu Petkovu ir jo finansų ministru Assenu Vasiljevu, WELT ir Politico atkūrė pilną vaizdą, kaip Bulgarija įsitraukė į žaidimą ir pasinaudojo tarpininkais, kad aprūpintų Kijyvą gyvybiškai svarbiomis ginklų atsargomis, amunicija ir dyzelinu tada, kai to labiausiai reikėjo.
Kol Petkovas, kuris prasidėjus karui buvo Bulgarijos ministras pirmininkas, bandė patraukti šalį į vakarų ir NATO pusę, jam teko susigrumti su intensyviu prokremliškų politikų, įskaitant jo koalicijos partnerius, smūgiu. Socialistai, kurie yra senosios komunistų partijos įpėdiniai buvo lojalūs Maskvai.
Jis netgi turėjo atleisti savo gynybos ministrą už tai, kad šis pritarė ir dalijosi Rusijos požiūriu į karą Ukrainoje. Bent jau viešai Petkovas stengėsi nepalaikyti idėjos, kad Bulgarija, turinti dideles sovietmečio ginkluotės atsargas, sustiprins ir apginkluos Ukrainą.
Atsižvelgiant į šiuos jautrius klausimus, oficiali Bulgarijos pozicija karo atžvilgiu buvo prilyginta Viktoro Orbano Vengrijai, o Vengrijos valdžia ne kartą viešai pasakė neremsianti Ukrainos, neleisinti per savo teritoriją gabenti ginklų.
Tačiau Petkovas ir Vasiljevas, dabar opozicijos politikai, besitikintys laimėti artėjančius rinkimus, į nutraukė tylą apie tikrąjį Bulgarijos vaidmenį ir mąstą.
Nors socialistų partija Sofijoje Bulgarijos ginklų tiekimą Ukrainos pajėgoms pavadino „raudonąja linija“, Petkovo pareigūnai vengė sandorių tarp vyriausybių ir pasitelkė tarpininkus Bulgarijoje ir užsienyje, kad atidarytų tiekimo maršrutus oru ir sausuma per Rumuniją, Vengriją, ir Lenkija.
„Maždaug trečdalis amunicijos, reikalingos Ukrainos armijai ankstyvuoju karo etapu, buvo iš Bulgarijos“, – WELT sakė Petkovas.
Dyzelinas, kurį Bulgarija tiekė Ukrainai, buvo perdirbtas iš žalios rusiškos naftos Juodosios jūros perdirbimo gamykloje, kuri tuo metu priklausė Rusijos įmonei „Lukoil“.
„Bulgarija tapo viena didžiausių dyzelino eksportuotojų į Ukrainą ir kartais patenkindavo 40 procentų Ukrainos poreikių“, – WELT sakė buvęs finansų ministras Vasiljevas..
Kijyvo vyriausybė patvirtino tokią įvykių versiją. Kuleba sakė, kad praėjusį balandį ėmė stigti šaudmenų. „Mes žinojome kiekius, kurių mums reikia, žinojome, kad Bulgarijos sandeliuose toks kiekis yra, todėl prezidentas nusiuntė mane derėtis su bulgarais“, – sakė Kuleba. Tuo metu tai buvo „gyvybės ir mirties“ klausimas, nes priešingu atveju rusai būtų užėmę dar daugiau kaimų ir miestelių ir „nužudę, kankinę ir prievartavę“ dar daugiau ukrainiečių.
Išgirdęs Kijyvo prašymus Petkovas atsakė, kad jo šalies vidaus padėtis „nėra lengva“, tačiau jis darys „viską, ką gali“.
„Kirilas Petkovas parodė sąžiningumą ir aš visada būsiu jam dėkingas už tai, kad panaudojo visus savo politinius įgūdžius ieškant sprendimo“, – tęsė Kuleba.
Pasak jo, istorija paprasta: kai kurie Bulgarijos koalicijos nariai stojo į Rusijos pusę, Petkovas nusprendė „būti teisingoje istorijos pusėje ir padėti mums apsiginti nuo daug stipresnio priešo“.
Petkovo planas
Vasario 25 d., praėjus vos vienai dienai po Putino įsiveržimo į Ukrainą, neoficialiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje, Petkovas savo kolegoms lyderiams pabrėžė, kad Zelenskiui galimai liko mažiau nei 48 valandos, kad jis yra Maskvos mirtininkų sąraše ir kad Taryba privalo nedelsiant priimti griežtus sprendimus dėl sankcijų. Europos Komisija galiausiai pritarė šiems žingsniams.
Tuo pat metu finansų ministras Vasiljevas dalyvavo ES finansų ministrų susitikime Paryžiuje. Ten taip pat vyravo neryžtingumas, kaip jis apibūdino. Visi vis dar buvo šokiruoti dėl išpuolio. Tada Vasiljevas pasakė kalbą. Ne apie skaičius ir ekonomines pasekmes, o apie tai, ką Putinas turėjo omenyje sakydamas „Ukrainos denacifikavimas“.
Jis rėmėsi pačios Bulgarijos patirtimi. „Ką rusai darė Bulgarijoje po Antrojo pasaulinio karo? Išžudė tūkstančius kitaip mąstančių, profesorių ir kunigų“, – sakė Vasiljevas. Jis taip pat paragino nedelsiant priimti sprendimus, o susitikimo dalyviai WELT patvirtino, kad Bulgarijos ministras pakeitė susirinkusių delegatų nuotaiką. Po dviejų dienų Briuselis įgyvendino šias priemones. ES vidiniuose pokalbiuose jie buvo vadinami „bulgarų pasiūlymu“.
Balandžio 19 d., prieš pat Petkovo vizitą Kijyve, Ukrainos užsienio reikalų ministras Kuleba išvyko į Sofiją, nes prasidėjo naujas ir neaiškus karo etapas. Ukrainiečiai atstūmė užpuolikus iš Kijyvo regiono ir šiaurės, tačiau daugelis Vakarų ginklų dar nebuvo pristatyti.
Kovos buvo tokios intensyvios, šiandien sako Kuleba, kad Ukrainai skubiai reikėjo papildyti savo atsargas, ypač sovietinės amunicijos. Zelenskis manė, kad Kuleba galėtų užsitikrinti bulgarų pagalbą. Petkovas dabar sako, kad jo vyriausybė įgaliojo tarpininkus eksportuoti dyzeliną ir ginklų atsargas ne tiesiogiai į Ukrainą, o per tarpininkus užsienyje.
„Mūsų privati karinė pramonė gamino visu pajėgumu“, – sakė Petkovas. Balandžio mėnesio filmuotoje medžiagoje matyti, kaip krovininiai lėktuvai prikrauti ginklų kursuoja tarp Bulgarijos ir Lenkijos.
Žinoma, kad Lenkijos Žešuvo oro uostas, esantis už 70 kilometrų nuo Ukrainos sienos ir griežtai saugomas NATO, yra pagrindinė siuntų vieta. „Įsitikinome, kad sausumos maršrutas per Rumuniją ir Vengriją taip pat būtų atviras sunkvežimiams“, – sakė Petkovas.
Kuleba tai patvirtino. Jis pabrėžė, kad buvo sutarta, kad ne Bulgarijos vyriausybė tiesiogiai teiks karinę pagalbą Ukrainai, „o, kad Ukrainos įmonėms ir įmonėms iš NATO šalių bus suteikta galimybė įsigyti tai, ko reikia iš Bulgarijos pardavėjų“. Remiantis WELT pateikta informacija, JAV ir Didžioji Britanija sumokėjo už tiekimą.
Katė išlindo iš maišo birželį, kai valstybinės karinės eksporto įmonės „Kintex“ vadovas Aleksandras Mihailovas po politinio ginčo turėjo atsistatydinti ir viešai paskelbė skaičius – tikriausiai turėdamas tikslą supurtyti vyriausybę.
Mihailovas kalbėjo apie 2 milijardų eurų vertės eksportą nuo karo pradžios. Jis taip pat paminėjo šaudmenų pristatymą daugkartiniam raketų paleidimo įrenginiui „Grad BM-21“. Bet tada viskas vėl nutilo.
Tarptautinė žiniasklaida ir toliau sąmoningai sutelkė dėmesį į Vakarų ginklų, įskaitant JAV, pristatymą. Tame tarpe ir Himars raketų paleidimo įrenginius. Socialistų partija vyriausybėje nuolat grasino suardyti koaliciją, jei bus tiekiama tiesioginė parama Kijyvui, bet negalėjo, nes tokios paramos oficialiai nebuvo.
Dyzelino kelionė
Skrisdama dar žemiau socialistų radaro, Bulgarija visgi siuntė Zelenskio pajėgoms dyzeliną. Vasiljevas prisimena pavasarį Vašingtone vykusį Pasaulio banko posėdį. Ten, jo teigimu, vienas Ukrainos pareigūnas jam pasakė, kad Kijyvo kariuomenei baigiasi kuras.
Bulgarija turi naftos perdirbimo gamyklą netoli Burgo prie Juodosios jūros, kurią valdo Rusijos „Lukoil“ grupės dukterinė įmonė ir kuriai naftą tiekia tanklaiviai iš Rusijos. Vasiljevas sakė skatinęs „Lukoil“ Bulgarijoje eksportuoti naftos perteklių į Ukrainą. Reakcija buvo teigiama, o darbuotojai taip pat pasmerkė Putino karą.
Pačiai Bulgarijai reikia maždaug pusės naftos perdirbimo gamykloje pagaminamo kuro; likusi dalis, anot jo, buvo išsiųsta į Ukrainą. Vietos įmonių tiekimas ir vėl buvo vykdomas per tarpininkaujančias užsienio bendroves. Kijyvas WELT patvirtino, kad Ukrainos įmonės šiame itin svarbiame etape gavo bulgarišką dyzeliną. „Sunkvežimiai ir tanklaiviai reguliariai važiuodavo į Ukrainą per Rumuniją, o kai kuriais atvejais degalai taip pat būdavo kraunami į prekinius traukinius“, – sakė ministras.
Maskva kando atgal
Vykdydamas slaptą tiekimą į Ukrainą Petkovas labai rizikavo. Apklausos Bulgarijoje parodė, kad 70 procentų piliečių nerimavo dėl to, kad šalis gali būti įtraukta į karą, todėl priešinosi per didelei paramai Ukrainai.
Socialistų partijos kandidatas prezidentas Rumenas Radevas pakurstė šias nuotaiką, teigdamas, kad Bulgarija taps viena iš karo šalių, jei bus tiekiami ginklai.
Tik neseniai slėpynių žaidimas baigėsi. Nuo metų pradžios „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykla Burge tapo visiškai kontroliuojama Bulgarijos, ji nebeturi ryšio su būstine Rusijoje, o naftos ieško iš kitų šalių. Sofijos vyriausybė lapkritį oficialiai paprašė ES Komisijos leidimo eksportuoti iš Rusijos naftos pagamintą rafinuotą dyzeliną į kitas šalis, įskaitant Ukrainą.
Kremliaus dėmesi visgi patraukė tai, kad Bulgarija, vadovaujama Petkovo ir Vasiljevo, deda didžiules pastangas padėdama Ukrainai. Nuo gegužės mėnesio Maskva bombardavo Bulgariją kibernetinėmis atakomis, sakė Petkovas.
Nukentėjo elektros tiekimas ir paštas, o kartais valstybės tarnautojams nebuvo galima išmokėti pensijų. Maskva taip pat bandė papirkti deputatus ir įsiskverbti į valdžią. Nuo kovo iki birželio Bulgarija išsiuntė apie 70 darbuotojų iš Rusijos ambasados Sofijoje, apkaltinusi juos šnipinėjimu.
Maskva žinojo, kad prieš karą Bulgarija buvo labiausiai nuo rusiškų dujų priklausoma ES šalis, ir nusprendė ją nubausti. Dar balandžio 27 dieną „Gazprom“ pasirinko Bulgariją pirmąja ES šalimi, kuriai nutrauks dujų eksportą. Tačiau Sofija nenusileido.
Per 24 valandas ministras pirmininkas Petkovas pristatė sprendimą, kuris leistų beveik 7 milijonams Bulgarijos gyventojų išsiversti be dujų iš Rusijos. Jis suorganizavo du suskystintų gamtinių dujų tanklaivius iš Jungtinių Valstijų – už tą pačią kubinio metro kainą, kaip ir „Gazprom“.
Petkovas dabar paaiškina, kodėl JAV taip greit ir efektyviai padėjo. „Per derybas aiškiai pasakiau, kad tanklaiviai yra politinis signalas visai Europai, kad visada yra būdų, kaip atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos".
Jis taip pat užbaigė dujotiekio sujungimą su Graikija, kad paskatintų alternatyvas Rusijos tiekimo linijoms. Petkovo vyriausybė buvo nuversta vasarą per parlamento balsavimą dėl nepasitikėjimo. Savo vaidmenį atliko ir prorusiškos jėgos.
Iki rudens Petkovas ir Vasiljevas pareigas ėjo tik laikinai. Nuo tada šalis pateko į politinę aklavietę, tačiau požiūris į Ukrainą kiek pasikeitė. Gruodį parlamentas nusprendė oficialiai leisti tiekti ginklus Ukrainai. „Esame labai dėkingi Bulgarijai už tai“, – sakė Kuleba.
Tačiau jis pažymėjo, kad jau matė bandymus sugriauti šį sprendimą. „Neįtikėtina, kaip atkakliai rprorusiškos šios jėgos bando patraukti Bulgariją į agresoriaus ir mėsininko pusę“.
Petkovas ir Vasiljevas jau pateko į istoriją su savo precedento neturinčia slapta pagalba. Su savo partija „We Continue the Change“ jie nori dalyvauti kituose rinkimuose ir tęsti kovą už Bulgariją, kuri kovoja su sena tvarka, korupcija ir eina į vakarus.
Petkovas tvirtina, kad vienas dalykas yra negrįžtamas: „Mes parodėme, kad pasaulis įmanomas be priklausomybės ir baimės nuo Rusijos“.
