Šiandiena vis daugiau girdime apie konfliktus namuose ar artimoje aplinkoje. Atrodo žmonės praranda sveiką protą ir ima smurtauti. Taip smurtas mūsų daugelio yra draugas ir palydovas. Bet ar smurtu galime išspręsti iškilusias problemas. Ko gero ne, nes smurtas gimdo smurtą ir nieko iš to nesigaus. Visos problemos yra sprendžiamos taikiai ir abipusiu susitarimu. Gerai suprantu, kad visos problemos neatsiranda per vieną dieną. Pradžioje visados prasideda pavydas. Pavydima geresnio darbo, pavydime geresnio išsilavinimo, pavydime didesnė algos, pavydime visko ko patys negalime pasiekti. Tuomet prasideda savanaudiškumo jausmas, kai bandome viską savintis, kelti savo vaidmenį šeimoje į svarbiausia vietą, kai save pradedame labiau vertinti, o kita šeimos narį žeminti, jam įvairiais būdais trukdyti, riboti jo laisves. Bei prasideda toksiški santykiai, kai prasideda kito šeimos nario menkinimas. Juk tai jau pradžia į smurtą tiek psichologinį, tiek ir fizinį. Čia jau atsiranda gobšumas, godumas, valdžios ir galios troškimas, visko pavydėti ir riboti naudojimąsi įvairiais daiktais. Ar tokie santykiai turi ateitį ar prasme. Ko gero daugelis pasakys, kad ne, nes tai jau yra liguisti santykiai ir jų pagydyti praktiškai neįmanomą. Tad ar verta lakstyti su peiliu, kažką demonstruoti, kažką įrodinėti, kai jau santykiai yra pasmerkti numirti.

ir gerai. nurimo ir policininkai ir skaitytojai, nes įtariamasis turėjo daug pasiteisinimų dėl peilio. valio