Per visą pandemijos laikotarpį Lietuvoje užfiksuota 10 949 susirgimai Covid-19.
Trumpalaikė prognozė
Skaičiuojama, kad spalio 27-ąją, antradienį, bendras atvejų skaičius gali siekti 12 577 atvejus, o spalio 28-ąją, treičiadienį, šoktelėti net iki 13 398 atvejų.
Piešiama projekcija, kad spalio 29-ąją, ketvirtadienį, bendras atvejų skaičius sieks 14 219, o spalio 30-ąją, penktadienį – jau perkops 15 tūkst.
Taip pat mokslininkai pateikė ir trumpalaikę šiuo metu sergančių asmenų skaičiaus prognozę. Dabar Covid-19 Lietuvoje serga 6 600 asmenų. Mokslininkai prognozuoja, kad jau trečiadienį šis skaičius gali siekti 7 944 asmenis, o ketvirtadienį išaugti iki 8 615 susirgimų.
Skaičiuojama, kad spalio 29-ąją, ketvirtadienį, koronavirusu gali sirgti jau 9 286 žmonės, o penktadienį – 9 957 žmonės.
Ilgalaikė prognozė
Jei trumpalaikė prognozė siekia savaitės pabaigą, tai ilgalaikė mokslininkų prognozė apžvelgia galimą susirgimų scenarijų iki pat Naujųjų metų. Tiesa, mokslininkai projekcijas ruošia darydami prielaidą, kad esami suvaržymai nepakis.
Svarbu pažymėti, kad ilgalaikė prognozė skaičiuota dar vasarą, kai apribojimai dėl Covid-19 buvo kur kas švelnesni, nei yra dabar. Tiketina, kad šiuo metu Lietuvoje įvedami lokalūs karantinai susirgimų kreivę turėtų padaryti nuosaikesnę.
Mokslininkai nupiešė tris kreives, kaip iki metų pabaigos galėtų atrodyti susirgimų, pasveikimo ir mirčių statistika. Raudona kreivė nurodo galimą patvirtintų sergančiųjų skaičių (atėmus pasveikusiuosius ir mirusiuosius). Mėlyna kreivė – galimą suminį pasveikusiųjų skaičių. Rožinė – galimą suminį susirgusiųjų skaičių. O juoda – galimą suminį mirusiųjų skaičių.
Mokslininkų skaičiavimais, iki metų pabaigos koronavirusas turėtų pasiglemžti 329 asmenų gyvybes. Šiuo metu nuo Covid-19 fiksuotos 136 mirtys.
Taip pat pateikiama ir savaitinių patvirtintų naujų susirgimų prognozė. Skaičiuojama, kad metų pabaigoje bus tokių savaičių, kai patvirtintų susirgimų skaičius sieks 4–5 tūkst. atvejų.
Ilgalaikės prognozės atliekamos remiantis turimais duomenimis apie kasdieninius susirgimų atvejus, pasveikusiųjų ir mirusiųjų skaičių bei kitais šios pandemijos plitimo rodikliais, kurių dalis yra žinomi, o dalis turi būti nustatyti ar įvertinti iš duomenų.
Prognozes atlieka Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų komanda. Statistinei analizei naudojami oficialūs valstybės institucijų teikiami duomenys, o Vyriausybė ir kitos institucijos šių prognozių pagrindu priima aktualius sprendimus siekiant užtikrinti maksimalų piliečių saugumą.
