Vyras su tokiu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimu nesutiko ir Šiaulių apygardos apeliacinės instancijos teismo prašė jį panaikinti.
Kaip trečiadienį pranešė Šiaulių apygardos teismas, skundą išnagrinėjusi apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog apeliantas nepateikė teismams jokių įrodymų, akivaizdžiai parodančių, kad jo neteisėti veiksmai nelėmė žalos aplinkai atsiradimo ar, kad žalos padarymo mastas skiriasi nuo teismo nustatyto.
„Teismo įsitikinimu, atsakovas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių, siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas“, – rašoma Šiaulių apygardos teismo pranešime.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Apelianto skundas atmestas.
Teismas nustatė, kad 2021 metų rugsėjo–spalio mėnesiais Joniškio rajone, Byvainių kaime, G. D. avys jam išnuomotame valstybiniame žemės sklype ir jam pačiam priklausančiame privačiame žemės sklype, kurio naudojimo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, nugraužė priskirtų saugoti aštuonių augusių uosių žievę, taip sužalodamos ir pažeisdamos jų gyvybines funkcijas.
Aplinkosaugininkai, medžių apžiūros metu įvertinę jų būklę, padarė išvadą, kad tarp apgadintų uosių nebuvo nė vieno geros būklės, didžioji dalis medžių buvo patenkinamos būklės ir du medžiai buvo nepatenkinamos būklės.
Kaip vėliau teigė vienas iš specialistų, jam dar nėra tekę matyti taip stipriai pažeistos beveik šimtamečių uosių žievės – ant kai kurių žievės likučių matęsi dantų žymės, uosiai apgraužti iki medienos. G. D. nesutiko su tokiomis aplinkosaugininkų pateiktomis išvadomis, vyras gynė savo avis teigdamas, kad pati gamta save suniokojo, žaibas perskėlė, medžiai išpuvę, šakos nudžiūvę – medžiai avarinės būklės, virsdami yra sugadinę jo aptvarus. G. D. žodžiais, kirminai pažeidžia šaknis ir medžiai sunaikinami.
Jis tvirtino, kad šie medžiai mirę jau prieš daug metų, tad avys per du mėnesius negalėjusios jų sunaikinti. Vyro teigimu, ieškovai turėtų patys nupjauti tuos medžius ir sutvarkyti – medžiai jau atgyvenę savo amžių. Jis tvirtino, kad nėra matęs, jog avys graužtų tų uosių žievę. G. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir už neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių žalojimą paskirta 130 eurų bauda.
Aplinkosaugininkai paskaičiavo, kad avių šeimininkas už gamtai padarytą žalą turi sumokėti 2076 eurus, siūlė, kad tai padaryti galima gera valia per 40 dienų. Tačiau nesulaukę pinigų, aplinkosaugininkai su ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme G. D. su aplinkosaugininkų ieškinyje nurodytais argumentais nesutiko ir teismo prašė tokio ieškinio netenkinti. Atsakovas paaiškino, kad nutarimo dėl administracinio nusižengimo G. D. neginčijo, nes jo nesuprato, o baudą sumokėjo, nes norėjo, kad „atsikabintų ir neperduotų antstoliui“. Teismas Aplinkos apsaugos departamento ieškinį tenkino visiškai ir iš pažeidėjo valstybei priteisė 2076 eurus turtinei žalai atlyginti. Tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą G. D. apskundė Šiaulių apygardos teismui.
Apeliaciniu skundu apeliantas prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
Apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tvirtino, kad ieškovas neįrodė žalos gamtai fakto ir žalos dydžio, nepagrįstai taikė metodiką žalos dydžiui apskaičiuoti.
Aplinkosaugininkai pateiktame atsiliepime pažymėjo, kad atsakovo civilinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos yra aiškios, o pažeidimo faktas nustatytas administracinio nusižengimo byloje.
Anot jų, žala aplinkai apskaičiuota pagal metodiką, kurios taikymo tikslingumas yra daugybę metų pripažįstamas teismų praktikoje. Pažymėjo, kad buvo sunaikinti medžiai, kurių amžius yra ne vienas dešimtis, o kai kurių ir daugiau kaip šimtas metų, todėl atkurti pirminę pažeisto aplinkos elemento būklę neįmanoma.
