Latvijos Vyriausybė nutarė, kad darbdaviai Latvijoje turės teisę atleisti darbuotojus, kurie iki šių metų rugsėjo 15 dienos nebus gavę COVID-19 sertifikato. COVID-19 sertifikatas Latvijoje išduodamas nuo šios ligos paskiepytiems ar ja persirgusiems asmenims.
Be to, Latvijos ministrų kabinetas nutarė, kad skiepytis nuo COVID-19 ligos bus privalu, be kita ko, medikams, socialiniams darbuotojams ir mokytojams. Tokius pažymėjimus taip pat privalės turėti valstybės tarnautojai, teikiantys paslaugas valstybės ar savivaldybių institucijose.
Nesiskiepiję darbuotojai – ypač pavojingi
Medicinos profesorius, buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas įvertino Latvijos Vyriausybės sprendimą pritarti privalomiems skiepams: „Iš virusologinės ir medicininės pusės jis yra pagrįstas.“
„Žmonės, kurie neturi medicininių kontraindikacijų [kontraindikacija – medicininė priežastis, dėl kurios negalima vartoti tam tikro vaisto – aut. past], o jų yra labai nedaug ir jos paprastai būna ribotos laike, būtų gerai, kad <...> pasiskiepytų. Ypač tie, kurie dėl savo gyvenimo būdo ar darbo, ar laisvalaikio gali tapti superspreader‘iais – super viruso platintojais“, – komentavo S. Čaplinskas.
Jo teigimu, įvairios veiklos atstovai: pedagogai, medikai, socialiniai darbuotojai, grožio paslaugų teikėjai ir kt., gali tapti vadinamais superspreader‘iais, nes dirbdami turi artimą kontaktą su vienu ar daugiau žmonių.
Todėl nesiskiepiję darbuotojai gali būti ypač pavojingi tolesniame infekcijos plitime“, – sakė S. Čaplinskas.
Abejojantiems reikia duoti atsakymų
Tačiau medicinos mokslų daktarui S. Čaplinskui kilo abejonių, ar Lietuvos visuomenė teigiamai reaguotų, jei šalyje būtų įvestos panašios priemonės, kaip ir Latvijoje.
„Kitas klausimas, kiek tai gali būti priimtina ir sukelti pasipriešinimą tų žmonių, kurie paprastai yra nusistatę prieš skiepus“, – mąstė jis.
Jo teigimu, užsienio šalių duomenys rodo, kad netikinčių skiepų nauda gyventojų paprastai būna iki 20 proc. Tačiau Lietuvoje nesiskiepija kur kas didesnis nuošimtis žmonių, sakė S. Čaplinskas.
„Tai reiškia, kad kiti yra abejojantys. Abejojantiems turbūt reikėtų ne per prievartą skatinančių skiepytis mechanizmų, o paprasčiausiai, kad jie gautų atsakymą į jiems abejones keliančius klausimus ir kad priimtų mokslu pagrįstą sprendimą“, – minėjo S. Čaplinskas.
Pasak jo, labai svarbi ir psichosocialinė privalomų skiepų pusė: kaip šį reiškinį priimtų visuomenė, darbdaviai, kaip reaguotų politikai.
Darbuotojų pareiga – būti saugiems
Medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis teigė, kad Latvijos pavyzdys galėtų įkvėpti ir Lietuvą kovojant su Covid-19.
Pasak jo, vienas iš variantų stabdant koronaviruso plitimą ir būtų privalomas skiepijimas. Tačiau specialistas pabrėžė, kad vakcinuojant jokiu būdu nebūtų taikoma prievarta: „Surišto niekas neskiepys nei Latvijoje, nei bet kurioje kitoje šalyje.“
„Tiesiog žmonės, kurie nesilaiko visuomenės, valstybės standartų, natūralu, kad patys save pastato prieš tam tikrus apribojimus. Čia jau teisiniai dalykai prasideda: darbuotojai darbo vietoje turi būti saugūs“, – pridūrė V. Usonis.
Profesoriaus teigimu, darbo vietoje dirbantys žmonės negali kelti grėsmės kitiems.
„Nepaskiepyti žmonės tokią grėsmę kelia – jie gali užsikrėsti ir užkrėsti kitus. Įsivaizduokime, prekybos centro kasininkė – <...> kiek žmonių praeina pro ją“, – svarstė gydytojas.
Pasak V. Usonio, jei darbuotojas nesilaiko elementarių taisyklių, jis negali saugiai ir kokybiškai atlikti savo darbo.
„Ignoruodami šiuolaikinės saugos priemones, tokie žmonės savo darbo vietoje gali kelti grėsmę kitiems“, – minėjo profesorius.
V. Usonis: „Kamuolys – visuomenės pusėje“
Profesorius V. Usonis kartojo, kad veiksmingą gyventojų skiepijimą turi užtikrinti valdžia ir pati visuomenė, o ne medikai.
„Visuomenės veikėjai – parlamentas ar Vyriausybė, – jie turi priimti sprendimą, kaip tuos procesus racionaliai suderinti“, – teigė jis.
„Iš pirmo žvilgsnio tai labai paprasta – privalomas skiepas, – pykšt pokšt ir viskas. Ir tą privalomą, jeigu jis būtų, labai svarbu tinkamai pristatyti visuomenei. Skeptikai pradės šaukti apie prievartą, bet tai turi būti tinkamai iškomunikuota <...> iš oficialių struktūrų“, – svarstė medikas.
Profesorius laikytų privalomą skiepijimą veiksminga priemone kovoje su Covid-19. Vis dėl to daug kas priklauso nuo visuomenės iniciatyvos, minėjo V. Usonis.
„Tuos sprendimus turi padaryti visuomenė, įvertindama medikų poziciją. Visos vakcinos tik tuomet užregistruojamos, kai yra įrodomas jų saugumas, jų veiksmingumas. Dabar jau dešimtys milijonų, jeigu ne šimtai pasaulyje yra paskiepyti. <...> Medikai, mokslininkai savo darbą padarė, dabar yra kamuolys visuomenės pusėje – pasinaudoti tuo, kas padaryta“, – apibendrino jis.
Keista, kad nenaudojame ginklo prieš virusą
Pasak V. Usonio, medicinos žinovai savo pareigą atliko – sukūrė vakciną prieš Covid-19 ligą. Tačiau kyla dilema – dalis visuomenės vis dar delsia skiepytis. Atsakomybė krenta ant pačių gyventojų ir valdžios institucijų pečių, sakė profesorius.
„Kodėl turėdama problemų visuomenė nenori naudoti ginklo [prieš virusą – aut. past.]? Čia yra klausimas ne medikams, čia yra klausimas politikams, klausimas visuomenės nuomonės formuotojams: kodėl turėdami problemą, turėdami problemos sprendimo įrankį, to įrankio nenaudojame“, – sakė jis.
Profesorius aptarė, kad skiepai gali apsaugoti nuo dar vieno protrūkio: „Labai daug apie Delta atmainą šneka, bet pilnai pagal programą paskiepyti neserga arba serga labai lengvai. Jiems nereikia reanimacijos, jie nemiršta.“
Prasta komunikacija – įsisenėjusi problema
V. Usonio teigimu, reikėtų absoliučiai keisti visuomenės požiūrį į skiepus.
„Mes vėl grįžtame prie įsisenėjusios problemos komunikavimo, tą, ką šnekame <...> nuo pat Covid-19 pradžios. Būsimos vakcinos pristatymas turėjo prasidėti dar prieš metus laiko, 2020 m. rudenį. Kad žmonės gautų visą įmanomą informaciją, kaip ta vakcina kuriama, ir <...> kad ji būtų laukiama“, – nurodė profesorius.
„Dabar iš oficialių šaltinių tos informacijos nepakanka, maža to, Seimo nariai leidžia sau dezinformaciją <...> ir skrajutes, ir pasisakymus“, – pažymėjo jis.
„Kur ta atsakomybė? To komunikavimo labai trūksta iš oficialių struktūrų: <...> tiek Seimo, tiek Vyriausybės, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos“, – pridūrė V. Usonis. Jo teigimu, reikia suformuluoti aiškią oficialią valstybės poziciją.
Profesorius įžvelgia trūkumą Lietuvos skiepijimo politikoje: „Mes neturime valstybinės programos skiepijimo Covid-19 vakcina. Čia ne medikų darbas yra visa šita vadyba, administravimas šito proceso.“
Nors Latvijos Vyriausybė pritarė naujos priemonėms, nukreiptoms prieš Covid-19, šie sprendimai dar neįsigaliojo.
Kaip pranešė BNS, Latvijos Teisingumo ministerija, bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos, Gerovės, Ekonomikos ir Finansų ministerijomis, iki liepos 14-osios parengs atitinkamas Covid-19 infekcijos plitimo valdymo įstatymo pataisas, įvertindama jų atitikimą šalies Konstitucijai.
