Iš viso nustatyta, jog prie taikaus pasipriešinimo prisidėtų 6 iš 10 apklausos dalyvių, skelbiama KAM pranešime spaudai.
76 proc. apklaustųjų taip pat pritaria, kad Rusija kelia hibridines grėsmes Lietuvai. O 78 proc. mano, kad Rusija sąmoningai daro informacinį poveikį Lietuvos gyventojams, bandydama pakeisti jų nuostatas ir nuomonę.
„Kiekvienas turime žinoti savo vaidmenį, išaušus dienai X. Nėra svarbu, ar tai krašto gynyba, infrastruktūros palaikymas, būtiniausių prekių gamyba ar medicininės pagalbos teikimas.
Karo ar krizės atveju yra ypatingai svarbu tęsti tuos darbus, kuriuos mokame geriausiai ir kurie gali būti naudingi mūsų bendruomenėms ir valstybei“, – sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
KAM pažymi, kad vienas iš geriausių būdų įgyti valstybės gynybos žinias ir įgūdžius – rinktis skirtingas karo tarnybos formas: nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, Krašto apsaugos savanorių pajėgas, Lietuvos Šaulių Sąjungą, Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus ar karo komendantūras.
Naujienų portalo tv3.lt žurnalistams KAM taip pat pažymėjo, jog visuomenės susidomėjimas ir informuotumas apie galimybes prisidėti prie valstybės gynybos auga.
Štai, pavyzdžiui, nuotolinės mokymo platformos „Mobilizacijos mokykla“ duomenys rodo, kad per praėjusius metus įvairūs mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento nuotoliniai kursai buvo išklausyti daugiau nei 33 tūkst. kartų.
O jau šių metų pradžioje šie kursai buvo išklausyti 114 tūkst. kartų.
„Atlikus analizę, buvo išgrynintos šešios pagrindinės piliečių kompetencijos, būtinos pasirengti pilietiniam pasipriešinimui. Jos apima neginkluoto pasipriešinimo pagrindus, išgyvenimo įgūdžius, psichologinį ir fizinį pasirengimą, pirmosios pagalbos suteikimą, bepiločių orlaivių valdymą bei priešo ginkluotės ir technikos atpažinimą.
Visa tai yra pasiekiama kiekvienam Lietuvos gyventojui interneto svetainėje www.svarbiospamokos.lt.“, – naujienų portalui tv3.lt nurodė KAM.
Neginkluoto pasipriešinimo pagrindai apima piliečių veiksmus, stiprinančius valstybės atsparumą – paramą Lietuvos ir sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms, nebendradarbiavimą su priešu ir nepaklusnumą okupantui.
Išgyvenimo įgūdžiai padeda pasirengti ekstremalioms situacijoms – nuo išvykimo krepšio su būtiniausiomis priemonėmis komplektavimo iki saugaus elgesio evakavimo metu. Psichologinis ir fizinis pasirengimas stiprina atsparumą stresui, propagandai ir kibernetinėms grėsmėms, leidžiant piliečiams veikti racionaliai.
Pirmosios pagalbos įgūdžiai – gaivinimas, kraujavimo stabdymas, sušalimo prevencija – gali išgelbėti gyvybes krizinėse situacijose. Bepiločių orlaivių valdymas apima dronų pilotavimo įgūdžius ir jų pritaikymą gynyboje, įskaitant žvalgybinius, stebėjimo ir, esant poreikiui, puolamuosius veiksmus.
Priešo ginkluotės ir technikos atpažinimas leidžia identifikuoti Rusijos karines pajėgas, jų naudojamą techniką ir simboliką, taip sustiprinant visuomenės budrumą.
Šiais metais planuojami 82 mokymai
Pasirengimui dienai X KAM telkia ir skirtingus sektorius.
„Labai svarbu, kad į pilietinį pasipriešinimą įsitrauktų skirtingi sektoriai ir vienodai suprastume situaciją. Koordinuotai ir tikslingai nukreipėme resursus, išgryninome aiškias kompetencijas. Dabar pagrindinis siekis yra kaip galima geriau pasiruošti visuotinei gynybai“, – KAM pranešime spaudai anksčiau yra sakęs viceministras T. Godliauskas.
Tam, kad gyventojai geriau pasiruoštų grėsmės KAM taip pat organizuoja tam skirtus specialius mokymus – PPM1 (modulis, skirtas atsparumui hibridinėms grėsmės) ir PPM2 (modulis skirtas pilietinio pasipriešinimo įgūdžiams).
Iš viso šių modulių mokymus šiais metais planuojama surengti 82 kartus. PPM1 moduliuose gali dalyvauti iki 50-ies, o PPM2 modulyje iki 30-ies žmonių grupių.
Be to, kaip raštu komentavo KAM atstovai Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas turi užsiregistravusias 35-ias įvairias organizacijas dėl PPM2 mokymų pravedimo.
„Siekiame, kad visa visuomenė (valstybinės institucijos, NVO, verslas, kiekvienas pilietis) geriau įsitrauktų į valstybės pasirengimą karo padėčiai ir mobilizacijai, kuomet siekiama užtikrinti efektyvų visos šalies persitvarkymą iš taikos į karo meto sąlygas. Tam rengiasi visi sektoriai, jiems nustatytos mobilizacinės užduotys, kurias įgyvendinti ruošiamasi jau dabar.
Renginiai vyksta kiekvieną mėnesį. Per mėnesį skaičiuojama 7-10 renginių. Šiuo metu užpildyta didžioji dalis savaitgalių. Bepiločių orlaivių mokymams numatyti 57 renginiai“, – nurodo KAM atstovai.
Jie taip pat priduria, jog taikos metu valstybės institucijos ir savivaldybės, įgyvendindamos joms skirtas mobilizacines užduotis nustato ir veikimo algoritmą bei reikiamas priemones.
„Tinkamas dalies užduočių įgyvendinimas yra neįmanomas be NVO ir verslo įsitraukimo, kaip pvz., gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimas (maistas, vanduo, būtinosios higienos priemonės, kt.), transporto paslaugos evakuojant ne tik gyventojus, bet ir pervežant būtinąsias priemones, degalinių tinklo veiklos užtikrinimas, vaistinių tinklo veiklos užtikrinimas ir t.t.“, – prideda KAM.
Pabrėžiama, jog organizuojamuose mobilizacinėse pratybose esminiai ir valstybės bei savivaldybių institucijų, Lietuvos kariuomenės, NVO, visuomenės ir privataus sektoriaus atstovų dalyvavimas.
O jų metu yra patikrinami veikimo algoritmai ir įvertinamos sistemos spragos bei pliusai.
„Siekdama padėti kiekvienam – tiek asmeniui, tiek įmonei ar organizacijai – atrasti savo vietą valstybės gynyboje, KAM reguliariai rengia ir platina visuomenei skirtą informaciją šia tema. Būtina nepamiršti rekomendacijų, pateikiamų praėjusiais metais parengtame leidinyje „Jei krizė arba karas: kaip elgtis?“, – komentuoja KAM atstovai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
