Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas pasakoja, kad norint apsaugoti savo namus nuo žaibo keliamų pavojų, reikėtų pagalvoti apie atitinkamų prevencinių sistemų įdiegimą.
Nuo galimo gaisro namus gali apsaugoti įrengtos žaibosaugos sistemos, tuo tarpu, jei norima apsaugoti namuose esančius elektros prietaisus – reikėtų pagalvoti apie viršįtampių apsaugos sistemas.
Jos padeda apsaugoti namų elektros instaliacijas, kuomet žaibas trenkia į elektros liniją ir staiga pakyla elektros įtampa, kuri gali sugadinti įjungtus elektros prietaisus.
„Į netoli pastato esančią elektros liniją pataikęs žaibas gali sukelti ne tiek gaisrą, kiek sukelti nuostolius, sugadindamas įvairius elektros prietaisus namuose“, – dalinasi A. Gudžiauskas.
Žaibuojant, rekomenduojama apskritai atjungti savo elektros prietaisus. Tą reikėtų padaryti ir tada, jei iš namų išvykstama ilgesniam laikui.
„Jei yra antenos, kurios iškeltos aukštai virš namų, reikia ištraukti televizoriaus antenas. Nes neretai pasitaiko atvejų, kada pataikęs žaibas į anteną sugadina televizorių ir netgi gali jį uždegti“, – aiškina PAGD atstovas.
Tuo tarpu, nuo žaibo keliamo pavojaus norint apsisaugoti žmonėms, pirma, reikia išskirti du galimus scenarijus – kuomet žaibuojama ir asmuo yra namuose, o kuomet žaibas jį užklumpa lauke.
Jei žmogus yra namuose, būtina sandariai uždaryti langus ir duris. Jokiu būdu negalima, kad patalpose susidarytų skersvėjis, kadangi į namo vidų gali įskrieti kamuolinis žaibas.
A. Gudžiauskas prideda, kad perkūnijos ar žaibo taip pat nereikėtų stebėti prie pat namo lango.
Jei žaibas jus užklupo lauke, reikėtų vengti aukštų objektų. Kadangi žaibus pritraukia aukšti pavieniai pastatai, medžiai, stulpai ar bokštai. Šalia tokių objektų nėra saugu, todėl reikėtų ieškoti žemesnės ir sausesnės vietos.
„Jeigu visiškai nėra jokios priedangos, reikia slėptis po žemesniais krūmais. Gana saugus prieglobstis yra automobilis. Jeigu gamtoje kur nors žmonės yra, tai tikrai saugiausia lipti į automobilį ir ten pralaukti užklupusią perkūniją“, – pasakoja A. Gudžiauskas.
PAGD atstovas prideda, kad į kai kuriuos pavienius aukštus objektus žaibas trenkia gana dažnai. Kaip pavyzdį, jis išskiria Vilniaus televizijos bokštą. Žaibų taikiniais taip pat būna drėgnos vietos ar vandens telkiniai.
Todėl vyras tvirtina, kad tikėti mitu, jog „žaibas du kartus į ta pačią vietą netrenkia“, nereikėtų.
Pavojus sveikatai ir pataikius netiesiogiai
PAGD atstovas dalinasi, kad taip pat nereikėtų tikėti ir kitu paplitusiu mitu, kad jei žaibas trenkė į žmogų, tuomet nereikėtų jo liesti, kadangi tai gali būti pavojinga.
Vyro teigimu, elektros krūvis žmogaus organizme nesilaiko, todėl prieiti prie nukentėjusiojo ir suteikti jam pirmąją pagalbą bei iškviesti medikus yra saugu.
Specialistas prideda, kad tam, jog būtų pakenkta asmens sveikatai, nebūtina, kad žaibas trenktų tiesiai į žmogų. Žmogaus sveikata sutrikti gali ir tada, jei žaibas trenkia į šalimais esantį objektą, todėl reikia būti be galo atsargiems.
Dabartiniais priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, šiais metais buvo gauta 13 iškvietimų, dėl žaibo padarytų nuostolių. Pranešama, jog degė 4 gyvenamieji namai, 2 ūkiniai pastatai, kelios atviros teritorijos ir kiti objektai.
A. Gudžiausko teigimu, per paskutinius penkerius metus Lietuvoje kasmet kyla apie 40 gaisrų, kuriuos sukelia žaibo smūgiai.
Norint apsaugoti save ir savo turtą – reikia pasiruošti
Draudimo bendrovės „Ergo“ Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė teigia, kad norintys visokeriopai apsisaugoti nuo audros ir žaibo keliamų pavojų, turėtų atitinkamai pasirinkti ir draudžiamuosius įvykius.
Drausdami turtą, klientai turėtų pasirinkti gamtos jėgų draudžiamąjį įvykį, kuris apima nuostolius dėl audros, liūties, krušos, potvynio, sniego slėgio, grunto įkritimo ar žemės drebėjimo. Jeigu žaibas trenkia tiesiai į draustą statinį ir jis užsidega, tokiu atveju, nuostoliai yra atlyginami pagal ugnies draudžiamąjį įvykį.
Tuo atveju, jeigu norima apsidrausti ne dėl tiesioginio žaibo, o dėl pasekmių, kai dėl žaibo apdraustame būste dingsta ar „šokinėja“ elektra, sudaromoje draudimo sutartyje reikia papildomai pasirinkti elektros įtampos draudžiamąjį įvykį“, – aiškina M. Čebelienė.
Jei nuo žaibo padarinių nukentėjo patys žmonės, į draudimo bendroves gali kreiptis apsidraudę nuo nelaimingų atsitikimų ar turintys gyvybės draudimą.
„Ergo“ draudimo bendrovės atstovė primena, kad norėdami apsaugoti savo turtą nuo žaibo ar kitų gamtos stichijų, gyventojai turėtų reguliariai tikrinti ir identifikuoti galimas silpnas nekilnojamo turto vietas.
Moteris rekomenduoja apžiūrėti tvoras, stogą ar kitas nukentėti galinčias konstrukcijas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šalia esančių medžių būklę, galinčias lūžti šakas.
Apsaugoti reikėtų ir automobilius, kuriuos, artėjant audrai, M. Čebelienė rekomenduoja statyti toliau nuo medžių ir elektros linijų. O jei galima kruša, automobilius geriausia statyti garažuose ar dengtose stovėjimo aikštelėse.
„Artėjant audroms, taip pat svarbu nepamiršti lauke esančių didesnių daiktų, kuriuos gali pakelti vėjas, pavyzdžiui, lauko baldų ar batutų. Tam, kad audros metu iškritęs nemažas kritulių kiekis neužtvindytų patalpų, taip pat svarbu valyti lietaus surinkimo vamzdynus, užtikrinti, kad patikimai veiktų kieme esanti vandens nutekėjimo sistema“, – priduria M. Čebelienė.
Dabartiniais duomenimis, per šiuos metus dėl netiesioginio žaibo poveikio įvykusių gedimų fiksuota 550 įvykių.
Už juos iš viso sumokėta apie 400 tūkst. eurų išmokų. Vidutinė tokių išmokų suma siekia apie 800 eurų.
Per 2023 metus dėl įvairių gamtos stichijų gyventojų turtui padarytos žalos registruota daugiau kaip 1500 įvykių. O išmokėtų išmokų suma siekė 1,9 milijono eurų. Dar 778 tūkst. eurų išmokėta už transporto priemonėms padarytą žalą.
Žaibosauga gali kainuoti ir kelis tūkstančius
Apsaugas nuo žaibo įrenginėjančios įmonės UAB „Ežiukai“ žaibolaidžių specialistas Kęstutis Kvietkauskas teigia, kad žaibolaidžiai gali turėti skirtingas paskirtis, priklausomai nuo to, kokią nuosavybę stengiamasi apsaugoti nuo žaibo.
Štai, vadinamieji pasyviniai žaibolaidžiai yra montuojami ant pastato ir yra skirti vieno konkretaus pastato apsaugai. Tuo tarpu, aktyviniai žaibolaidžiai skirti saugoti pastatus, esančius tam tikram plote.
UAB „Žaibosauga LT“ pardavimų vadovas Alvydas Kvedaravičius sako, kad privačių gyvenamųjų namų žaibolaidžio įrengimo kaina svyruoja nuo 1100 eurų iki 3000 eurų.
„Paprastam apie 100 kv. m. gyvenamojo ploto namui pasyvinės žaibosaugos vidutinė kaina yra 1100 eurų su PVM.
Aktyvinės žaibosaugos kaina, priklausomai ar ji montuojama ant pastato stogo, ar atskirai stovintis aktyvinis žaibolaidis vėliavos stiebe, ar cinkuotoje atramoje, kainos vyrauja nuo 1800 eurų iki 3000 eurų“, – dalinasi A. Kvedaravičius.
Komercinių, gamybinių ar daugiabučių namų apsaugos nuo žaibo kainos gali būti ir dešimt kartų didesnės.
A. Kvedaravičius priduria, kad aktyvinė žaibolaidžio apsauga Lietuvoje vis populiarėja, o tokios apsaugos pranašumas yra tas, kad ji gali saugoti pastatus esančius nuo 60 iki 188 metrų spinduliu nuo aktyvinio žaibolaidžio.
Tiesa, K. Kvietkauskas priduria, kad prieš įsigyjant žaibolaidį, reikėtų pasitarti su konsultantu, kad vėliau nekiltų nusiskundimų dėl įrengtos apsaugos.
„Bet kuriuo atveju reikėtų pasikonsultuoti su specialistu. Ir su jo pagalba rasti tinkamiausią variantą, kad žaibolaidis tiktų tiek vizualiai, tiek veiktų taip, kaip jūs tikitės“, – teigia K. Kvietkauskas.
A. Kvedaravičius prideda, kad renkantis bet kokią žaibosaugos sistemą, būtina rasti įmonę, kuri yra atestuota ir turi sertifikatus, kurie leidžia atlikti tokius darbus, nes žaibosaugos veikimas priklauso nuo teisingo jo sumontavimo.
