JAV prezidento rinkimai numatyti 2020 m. lapkričio 3 d. Išrinktasis prezidentas priesaiką duos ir pareigas pradės eiti 2021 m. sausio 20 d.
Nubalsavo už apkaltą
JAV Atstovų rūmai gruodžio 18 d. vakarą nubalsavo už apkaltą D. Trumpui pagal abu jam pareikštus oficialius kaltinimus.
Balsai pasiskirstė pagal partinę liniją. Pirmiausiai 230 balsais prieš 197, vienam įstatymų leidėjui susilaikius, buvo nubalsuota, kad JAV prezidentas piktnaudžiavo valdžia, siekdamas, kad Ukrainos vyriausybė imtųsi tyrimo, nukreipto prieš D. Trumpo politinį varžovą Joe Bideną. Pasak šaltinių, Baltųjų rūmų galva už tai Ukrainai žadėjo paramą.
Po to Atstovų rūmai 229 balsais prieš 198, vienam įstatymų leidėjui susilaikius, pritarė antrajam kaltinimui – kad prezidentas trukdė Kongresui tirti jo veiksmus.
Dabar apkaltos straipsniai, politikoje tolygūs kaltinimams teisme, bus perduoti Senatui, nagrinėsiančiam D. Trumpo bylą. Tačiau Senatas yra kontroliuojamas respublikonų, tad, pasak daugelio ekspertų, D. Trumpas bus išteisintas.
Demokratai jautė spaudimą
Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus naujienų portalui tv3.lt sakė, kad, jei Senatas nubalsuos prieš apkaltą prezidentui, šis sprendimas D. Trumpo ir jo šalininkų akyse reikš, kad prezidentas yra išteisintas.
„Tai taip pat reikš, kad D. Trumpas dabar gali daryti ką nori, nes demokratai praranda bet kokį peilį jam pagrasinti“, – kalbėjo M. Katkus.
Pasak pašnekovo, demokratų partija nuolat jautė spaudimą iš savo šalininkų ir iš D. Trumpo priešininkų stovyklos kažko imtis. Spaudimas buvo didelis, nes jam nusileido ir prieš tai į apkaltą atsargiai žiūrėję nuosaikesni partijos lyderiai, tarp jų ir dabartinė Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi.
„Nepaisant to, kad D. Trumpas akivaizdžiai jaudinasi, klausimas, ar tai bus privalumas, ar tai bus trūkumas rinkimų žaidime“, – sakė komunikacijos ekspertas.
M. Katkus pažymėjo, kad Demokratų partijos kandidatų debatuose politikai, nors ir tvirtino, kad palaiko apkaltos procesą, tačiau ryškesnės nuomonės išsakyti nepanoro.
Mobilizuos trumpistus
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiojo analitiko Mariaus Laurinavičiaus nuomone, jei apkaltos procesas ir turės kokios įtakos artėjantiems prezidento rinkimams, tai tik duos naudos D. Trumpui, nes mobilizuos jo gerbėjus.
„Demokratus arba D. Trumpo priešininkus, manau, labiau mobilizuoti kažin, ar įmanoma“, – tvirtino ekspertas.
M. Laurinavičiaus manymu, labai aiški skirtis tarp D. Trumpo šalininkų ir priešininkų matoma jau seniai, tad apkaltos procedūra neturėtų jos koreguoti.
„Dabar pakankamai aiškiai matomas tas vadinamasis pilietinis karas, vykstantis Amerikos rinkėjų galvose. Nelabai matyčiau, kur ta apkalta esminį poveikį galėtų turėti“, – teigė VPAI analitikas.
Favoritas mesti iššūkį Trumpui – buvęs viceprezidentas
„Šiuose rinkimuose dalyvauja visi [demokratų] kandidatai, kuriuos tik buvo galima sugalvoti. <...> Demokratų pasirinkimas yra didelis“, – taip apie politikus, kurie varžosi dėl galimybės atstovauti Demokratų partijai prezidento rinkimuose, kalbėjo M. Katkus.
Šiuo metu 15 kandidatų tęsia kovą, tačiau iki pirminių rinkimų pradžios, kuri vyks vasario 3 d. Ajovoje, jų sąrašas gali sumažėti. Ir nors pasirinkimo spektrą vieną iš didžiųjų JAV partijų turi platų, anot M. Katkaus, jau dabar aišku, kas iš tikrųjų varžosi dėl galimybės mesti iššūkį D. Trumpui.
„Neabejotinai yra keturi lyderiai“, – tvirtino pašnekovas.
Demokratų favoritai, pirmaujantys pagal apklausas, yra buvęs viceprezidentas Joe Bidenas, senatorius iš Vermonto Bernie‘is Sandersas, senatorė iš Masačusetso valstijos Elizabeth Warren ir Saut Bendo miesto meras Pete‘as Buttigiegas.
Pasak M. Katkaus, kol kas pagrindiniu favoritu tapti demokratų kandidatu prezidento rinkimuose yra J. Bidenas, kuris savo laimę bandė ir 1988 bei 2008 metų rinkimuose. Komunikacijos specialisto tvirtinimu, J. Bidenas, nepaisant kelių moterų kaltinimo dėl galimai nederamo elgesio, turi didelį rinkėjų palaikymą. Buvusio prezidento Baracko Obamos dešiniąja ranka buvusį politiką remia juodaodžių bendruomenė, darbininkai, palaikymą išsako ir vyresnio amžiaus rinkėjai.
„Jį palaiko daug žmonių, nes jie mato, kad J. Bidenas yra geriausia viltis nugalėti D. Trumpą dėl savo natūralumo ir kompetencijos“, – teigė M. Katkus.
Pašnekovo nuomone, stipriausiu galimu savo konkurentu J. Bideną mato ir dabartinis JAV prezidentas, dėl to ne veltui bandė pradėti tyrimą prieš J. Bideną, o ne prieš, pavyzdžiui, E. Warren.
Vienas kitą skriaudžiantys kairieji ir tamsusis arkliukas
Po J. Bideno nuomonių apklausose rikiuojasi B. Sandersas ir E. Warren, kurie yra kiek kairesnių pažiūrų nei J. Bidenas. Pasak M. Katkaus, dėl savo pažiūrų panašumo B. Sandersas ir E. Warren atiminėja vienas iš kito balsus.
„Akivaizdu, kad ir B. Sanderso, ir E.Warren pergalės atveju, būtų bandoma radikaliai pertvarkyti visą JAV ekonominę sistemą, pradedant mokesčiais, baigiant socialine politika. Aš labai abejoju, ar visuomenė tam yra pasiruošusi. <...> Neabejotina, kad respublikonai tikrai gąsdintų visuomenę, kas nutiktų, išrinkus B. Sandersą ar E. Warren. Be to, jiems žymiai būtų sunkiau konkuruoti su D. Trumpu, ką rodo ir visuomenės nuomonių apklausos, taip mano ir dauguma ekspertų“, – samprotavo M. Katkus.
Tamsiuoju demokratų kandidato rinkimų arkliuku M. Katkus įvardija 37 metų nedidelio Indianos miesto merą, savo homoseksualumo neslepiantį Afganistano karo veteraną P. Buttigiegą. Pasak pašnekovo, šis politikas primena B. Obamą.
„Jis, ko gero, galėtų būti tuo kandidatu, kur žmogus, atėjęs iš niekur, sugebėjo pavirsti kažkuo ir tapti demokratų pergalės kalviu“, – P. Buttigiegą vertino M. Katkus.
Nors visų šalies rinkėjų apklausose P. Buttigiegas atsilieka nuo J. Bideno, B. Sanderso ir E. Warren, Saut Bendo miesto meras yra vienas lyderių laimėti Ajovos ir Naujojo Hempšyro valstijų pirminius rinkimus.
Kiti demokratų kandidatai, pasak M. Katkaus, nepuoselėja didelių vilčių varžytis su D. Trumpu dėl Ovalinio kabineto, tačiau šie politikai turi kitų tikslų – populiarinti savo idėjas arba kovoti dėl galimybės tapti viceprezidentu.
Amžius – ne riba
Trys iš keturių pagrindinių demokratų lyderių jau yra įžengę į aštuntą dešimtį: J. Bidenui – 77 m., B. Sandersui – 78, o E. Warren liepą atšventė 70-ąją jubiliejų.
M. Laurinavičiaus nuomone, Amerikos politikoje nėra naujiena, kai populiariausi kandidatai užimti Baltųjų rūmų šeimininko vietą yra garbaus amžiaus.
„Tai nėra nei naujiena, nei kažkoks išskirtinis bruožas. Pažiūrėkime, kiek prezidentui D. Trumpui metų. O istorijoje yra pilna pavyzdžių, kai tokio amžiaus žmonės kandidatavo į prezidentus ir buvo išrinkti“, – sakė politikos ekspertas.
Pasak M. Laurinavičiaus, tai, kad pagrindiniai demokratų kandidatai yra vyresnio amžiaus nereiškia, kad asilą savo simboliu pripažįstančią partiją ištiko lyderių krizė.
„Tie lyderiai pasirodė kažkokie įtakingesni ar labiau tuo metu matomi ir viskas“, – teigė VPAI analitikas.
Trumpas konkurencijos nepajus?
Jei demokratų gretose vyksta įnirtingos lenktynės, „Didžiąja senąja partija“ vadinamų respublikonų gretose nuotaikos ramesnės. D. Trumpas jau paskelbė, kad kartu su savo viceprezidentu Mike‘u Pence‘u sieks išlaikyti įtaką Pensilvanijos aveniu įsikūrusiuose Baltuosiuose rūmuose.
Kol kas pagrindiniai D. Trumpo konkurentai yra politikos vilkas, buvęs Masačusetso gubernatorius Billas Weldas ir buvęs Kongreso narys, vadinamojo Arbatėlės judėjimo atstovas Joe Walshas. Tačiau dabartinis JAV prezidentas gali jaustis ramiai – šių dviejų kandidatų populiarumas rinkėjų nuomonių apklausose nesiekia nė 3 procentų.
M. Katkaus teigimu, dalis respublikonų pragmatiškai laukia kitų rinkimų ciklo, kai D. Trumpo žvaigždė užges.
„Visi supranta, kad kažkuriuo metu D. Trumpo burbulas susprogs, kažkada jis pasitrauks iš politinio lauko ir tada bus sunku nešti jo vėliava. Tai nėra Ronaldas Reaganas, kurio vėliava galima nešti. D. Trumpas yra tam tikras reiškinys, kuris svarbus čia ir dabar“, – kalbėjo pašnekovas.
D. Trumpui padai galėtų pradėti svilti, jei apie savo kandidatavimą paskelbtų neginčijami respublikonų autoritetai, tokie kaip 2012 m. rinkimuose partijos kandidatu buvęs Mittas Romney‘is, kurį M. Katkus įvardijo kaip tam tikrą respublikonų aristokratijos atstovą. Tačiau, panašu, kad respublikonai nėra linkę kelti įtampos ir 2020 m. rinkėjams biuletenyje pateiks D. Trumpo pavardę.
Rinkėjai gali pasirinkti storesnę piniginę
„RealClearPolitics“ paskelbtose gruodžio pradžioje darytose Amerikos rinkėjų apklausose matyti, kad žmonės greičiau rinktųsi J. Bideną ir B. Sandersą nei D. Trumpą, tačiau dabartinis šalies vadovas nugalėtų E. Warren ir P. Buttigiegą.
Naujienų portalo tv3.lt kalbintų pašnekovų nuomonės, ar D. Trumpas bus perrinktas, išsiskyrė.
„Atvirai pasakius, šiuo metu tikrai negalėčiau pasakyti“, – paklaustas, ar D. Trumpas dar ketverius metus eis JAV prezidento pareigas, atsakė M. Katkus.
Jo teigimu, 2018 m. vykę rinkimai į Atstovų rūmus, kuriuose įtikinamą pergalę laimėjo Demokratų partija, rodo, kad Amerika šiek tiek pavargo nuo D. Trumpo.
„Tačiau, yra baisi baimė ir D. Trumpo neišvengiamumo mitas. Dauguma žmonių galvoja, kad šiuos rinkimus laimės D. Trumpas“, – teigė M. Katkus.
Pasak eksperto, D. Trumpo šansai iškovoti dar ketverius metus Baltuosiuose rūmuose bus kiek aiškesni, kai savo kandidatą pasirinks demokratai. M. Katkaus nuomone, jei D. Trumpo priešininku taps B. Sandersas arba E. Warren, dabartinis prezidentas turės daugiau šansų būti perrinktas.
„Per rinkimų kampaniją gali viskas pasikeisti, daug dar laiko yra. Jeigu viskas vyktų dabartine linkme, tai aš prognozuočiau D. Trumpo pergalę“, – portalui tv3.lt sakė M. Laurinavičius.
VPAI analitiko nuomone, vienas pagrindinių veiksnių, galinčių nulemti D. Trumpo pergalę, yra gerėjanti JAV ekonominė padėtis.
„Tą gerėjančią ekonomiką tikrai pajuto Amerikos rinkėjai. Labai didelė tikimybė, kad jie tikrai balsuos už savo storesnę piniginę ar sotesnį gyvenimą“, – svarstė M. Laurinavičius.
Gruodžio pradžioje daryta apklausa parodė, kad D. Trumpą palaiko 45 proc. rinkėjų, 51 proc. jo darbą vertina neigiamai. Tai vienas geriausių dabartinio prezidento reitingų, geresnis buvo tik šių metų balandį, kai teigiamai D. Trumpo darbą vertino 46 proc. amerikiečių.
Žiūrint istoriškai, dirbdamas trečiuosius savo pirmosios kadencijos metus, iš šiuolaikinių JAV prezidentų prasčiausiai buvo vertinamas Barackas Obama – jį palaikė 43 proc. rinkėjų. George‘ą W. Bushą palaikė 58 proc., Billą Clintoną – 51 proc., tiek pat ir George‘ą Bushą vyresnįjį, Ronaldą Reaganą – 54 proc., Jimmy‘į Carterį – 53 proc., Richardą Nixoną – 50 proc., Dwightą Eisenhowerį net 75 proc.