Diskusijoje „Karo meto kriminologija: ribos ir už jų“ apie karo nusikaltimus, nusikaltimus prieš žmoniją ir genocidą kalbėjo Lietuvos ir JAV kriminologai, psichologijos, teisės ir propagandos ekspertai.
JAV kriminologas: karo nusikaltėliai jaučia malonumą
Amerikos kriminologų asociacijos vykdomasis direktorius, Nebraskos universiteto profesorius Chris‘as Eskridge‘as pastebi, kad kariai ir civiliai įsitraukia į karą, genami keršto ir neapykantos. Šias emocijas gali ugdyti propaganda ir šalies režimas.
„Kai įžengiame į karą, kariai ir piliečiai išmokomi dehumanizuoti žmones. Juos to išmoko šalių vyriausybės. Tai karas prieš kultūrą, etniškumą. Prieš 60–70 metų mes Amerikoje irgi matėme kinus panašioje šviesoje, kaip pusiau žmones. <...>
Mano tėvas buvo sistemingai mokomas JAV propagandos, kad japonus reikia žudyti kaip pusiau žmones. <...> Neapykanta ir rasizmas negimsta tavyje, to turi būti nuosekliai mokomas. Milijonai buvo mokomi nekęsti, žeminti. Tikiu, kad mes visi galime pakliūti į tuos spąstus – įsitraukti į karą pilietiniame, kariniame kontekste“, – teigė JAV kriminologas.
Jis paaiškino, kaip veikia karo nusikaltėliai ir kokių tikslų jie siekia. Pasirodo, žudydami, kankindami ir žemindami aukas jie patiria malonumą.
„Smurtautojai mėgaujasi, kai aukos patiria agoniją, matydamos savo kankinamas šeimas ir pačios patirdamos fizinius kankinimus. Smurtautojai siekia išlaikyti aukas gyvas tiek ilgai, kiek įmanoma. Kol aukos kenčia, nusikaltėliai nerodo jokios atgailos, užuojautos. Jie siekia sukelti kuo daugiau skausmo ir patiria gryną malonumą. <...> Jei mes, žmonės, turime galimybę tapti bejausmiais, mes esame blogesni nei gyvūnai“, – apibūdino C. Eskridge‘as.
Skaičiuojama, kad nuo Holokausto laikų pasaulyje buvo 89 genocidai, šiuo metu 90-asis vyksta Vakarų Kinijoje. Paklaustas, ar žudynės Ukrainoje – taip pat genocidas, kriminologas tai patvirtino, nors pasaulio organizacijos apie tai tik diskutuoja.
„Šis klausimas turės būti išdiskutuotas. Šiuo metu Jungtinės Tautos aptaria šį klausimą – susitiko su Hagos karo nusikaltimų tribunolu ir apie tai pakalbės. Bet bendrąja prasme – taip, Ukrainoje vienareikšmiškai vyksta genocidas. <...> Tai karo nusikaltimas, tai genocidas, tai neapykanta.“, – teigė C. Eskridge‘as.
Į frontą veržiasi tie, kas paragavo kraujo kvapo
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorė Danutė Gailienė nurodė, kad nors Vladimirui Putinui bandyta pripaišyti įvairių diagnozių, psichologijos mokslas čia niekuo dėtas. Ne dėl psichikos nukrypimų kilo šis karas, mano ji.
„Tūkstančiai dangstėsi psichologija. <...> Konfliktas yra ne psichologinis, o ideologinis. Čia kito rango įvykiai ir psichologija nepadės“, – diskusijoje kalbėjo D. Gailienė.
Profesorė aiškino, kad žmogaus agresiją formuoja ne paveldėti genai, o supanti visuomenė. Ji nurodė, kad jauni kariai, išsiųsti į frontą, paragauja uždrausto vaisiaus ir paskui nebegali sustoti.
„Agresyvų elgesį nagrinėjantys tyrėjai sako: jokia genetika jokio psichopato nepagamina. Mes, visuomenė, pagaminame psichopatus ir nusikaltėlius. <...> Apetitinė agresija reiškia, kad yra toks fenomenas, kaip kraujo kvapas. Tyrėjus nustebino, kad vaikai, kurie įtraukiami į karus, veržiasi į frontą. <...> Labai greitai ateina pasikeitimas – vyrukai pradeda sakyti, kad saldu kažkaip. Ir pradeda veržtis į tuos karus“, – svarstė D. Gailienė.
Jai pritarė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Kriminologijos katedros profesorius Aleksandras Dobryninas pritarė, teigdamas, kad nusikaltimai kare daromi dėl dviejų dalykų.
„Pagal klasikinę tradiciją nusikaltimas padaromas dėl naudos ir malonumo“, – svarstė jis.
Apie kraugeriškus „darbelius“ okupantai pasakoja artimiesiems
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė teigė, kad metų metus Rusijos gyventojai buvo skatinami nekęsti ukrainiečių. Ji išdėstė, kaip veikė Rusijos propagandos mašina nuo 2014 m.
„Propagandiškai jie buvo maitinami. <...> Per 8 metus Rusijos analitinėse laidose 90 proc. eterio buvo skiriama Ukrainai. Bandymui įrodyti, kad jie yra naciai, vykdantys rusakalbių genocidą. Manau, kad karas būtų prasidėjęs anksčiau, tai Oleksijus Arestovyčius yra sakęs, kad Putinas planavo karą 2020–2021 m., bet sutrukdė pandemija. Intensyviai visuomenę ruošė, kad agresyvumą sukeltų“, – minėjo komunikacijos analitikė.
Neretai Ukrainos tarnybos paviešina įrašus, kaip rusai kalbasi su artimaisiais ir atskleidžia įvykdytų karo nusikaltimų detales. Okupantų aptariami žiaurumai – tiesiog protu nesuvokiami. Tačiau Ukraina ir toliau juos viešina, šitaip įspėdama karo nusikaltėlius, kad anksčiau ar vėliau jie bus nubausti, teigė A. Ūsienė.
„Vienas skambina, pasakoja mamai, kad po 20 nužudymo jam visiškai nebėra skirtumo, jis nustoto moralinę graužatį jausti, jam tai tapo normalu. Pasakoja baisius dalykus, pavyzdžiui, kaip iš žmogaus kūno padaryti 21 rožę. Kitas pasakoja, kad turi skerdžiamą peilį ir seniai norėjo jį suvaryti tiesiai į širdį. <...>
Bandau perprasti, kaip jie iki to nuėjo. Kyla klausimas, kaip teis šitokius? Ukrainiečiai labai dažnai paviešina tokius pokalbius, o po kurio laiko paviešina, kas taip pasakė. Kad nusikaltėliai nesijaustų ramiai, parodo, kad žino, kas jie tokie. Ukraina parodo, kad tokie kraugeriai arba žus karo lauke, arba taikos metu bus persekiojami ir ieškoti specialiųjų Ukrainos tarnybų“, – minėjo A. Ūsienė.
Teisės ekspertas: jų sąmonė – susiaurėjusi
Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius Justinas Žilinskas minėjo, kad nors karo teisės normos galioja kiekvienam kariuomenės nariui, nėra garantijų, kad jų bus laikomasi. Jis akcentavo, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje prasilenkia su bet kokiais moraliniais ir teisiniais standartais.
„Kai žmogus yra susiaurėjusia sąmone, jam virš galvos kabo karo teisės norma. Iki kokio lygio realistiškos tos normos? Jos privalomos kiekvienam, visiems suprantama, kad negali žudyti civilio, belaisvio, ligonio, sužeistojo. Bet vis dėlto žudoma. <...>
Kyla klausimas, jeigu tu būtum toje situacijoje, ar turėtum moralinės jėgos sustoti, nedaryti, elgtis, kaip karo teisė reikalauja? Kai taikome karo teisę vadams, atrodo, tai yra viena. Jie priima sprendimą pulti pastatą – buvo numesta bomba ant Mariupolio dramos teatro. Akivaizdu, kad pilotas, kuris metė bombą, matė, ką jis daro. Arba, pavyzdžiui, aukštesnio karo vadai nusprendžia naudoti ginklus civilių gyvenamojoje teritorijoje. Kai einame per lygius, kyla klausimų, kurie neapsiriboja karo teise ir formulėmis, kas yra karo nusikaltimas arba nusikaltimas žmoniškumui – grand nusikaltimų kategorija“, – įžvalgomis dalijosi J. Žilinskas.
Kyjive nuteistas pirmasis žudikas iš Rusijos
Portalas tv3.lt primena, kad Rusijos kariuomenė dangsto karo nusikaltimų vietas ir slepia įkalčius. Po to, kai ant Mariupolio dramos teatro rusai numetė bombą, žuvo 300 ten besislėpusių civilių. Praėjus mėnesiui okupantai ėmė valyti griuvėsius – ten gulėjusius palaikus įvilko į plastikinius maišus ir pervežė į masinę kapavietę Mangušo kaime.
Prasidėjus karui, Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūra pradėjo tyrimą dėl padėties Ukrainoje. Tuo metu Kyjive prasidėjo baudžiamieji procesai – svarstomas rusų karių likimas.
Praeitą savaitę pasirodė pasigirdo pirmas Kyjivo teismo sprendimas. Griežčiausia bausme nuteistas 21-erių rusų karys. Už beginklio 62-ejų metų Ukrainos civilio nužudymą Vadimas Šišimarinas kalės iki gyvos galvos. Apie tai plačiau galite skaityti čia.
