„Tol, kol vyksta tyrimai, tol, kol vyksta tokie siūlymai, kaip kuo sudėtingiau netekti tos pačios neliečiamybės Seimo nariams – tai yra amžinos problemos pozicija. Iš vienos pusės kalbame apie rinkimų finansavimus, akivaizdu, kad tai yra ilgalaikė problema, kur visi pakabinti ir laukia, kas bus“, – LRT radijui teigė F. Jansonas.
„Prezidentas įvardijo tai, kaip šūvį sau į koją, tai tas, kuris persišauna koją, dažniausiai, (būna – ELTA) toks sužeistas, silpnoji grandis. Manau, kad problemos, kurios gali pasivyti arba kuriamos naujai yra pakankamai reikšmingos ir reputaciniu, ir visokiu požiūriu. Tai įsivertino ir socialdemokratai. Visi supranta, kad galimos problemos egzistuoja, jeigu jos bus – teks spręsti“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta anksčiau, į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos bei „Nemuno aušros“ sudarytą koalicinę sutartį „aušriečiai“ išsiderėjo įrašyti išlygą, susijusią su parlamentarų teisinės neliečiamybės panaikinimo tvarka. 11 koalicinės sutarties punkte numatyta, kad bet kuris valdančiosios daugumos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra, turi sutikti, jog neliečiamybė jam būtų panaikinta supaprastinta tvarka. Vis dėlto, „aušriečiai“ šiai nuostatai paprašė išimties.
„Nemuno aušros“ frakcija įsipareigoja įgyvendinti šios sutarties 11 punkto nuostatas pilna apimtimi, išskyrus atvejus, kai konkretus frakcijos narys motyvuotai prašo Seimo sudaryti tyrimo komisiją ir kad sprendimą dėl neliečiamybės panaikinimo priimtų Seimas“, – rašoma sutarties dėl koalicinės Vyriausybės priede.
LLRA-KŠS ir „Nemuno aušros“ situacijos skiriasi
Tuo metu kalbėdamas apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) galimybes deleguoti partinius ministrus, F. Jansonas pabrėžė, kad priešingai nei „Nemuno aušra“, Waldemaro Tomaszewskio vedama politinė jėga nėra kaltinama neskaidriu rinkimų finansavimu.
„Faktas yra, kad jie abu pasisako, bet nežinau, ar kur nors yra kaltinimai, kad LLRA-KŠS būtų pažeidusi įstatymus finansuodama rinkimus. Turime atskirti sako-pasako, ką kalba partijų lyderiai. Tai dažnai būna labai jau dviprasmiai pareiškimai arba neatitinkantys Lietuvos politinės krypties. Tačiau šalia yra kitos problemos. Problemų, kurias su tyrimais turi „Nemuno aušra“, tokių problemų, kaip partija, kaip juridinis darinys, pono Tomaszewskio partija neturi ir tai yra skirtumas“, – pabrėžė F. Jansonas.
ELTA primena, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) liepą pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl politinės partijos „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos finansavimo aplinkybių, siekiant nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika.
Liepos pradžioje kanalas „Redakcija“ paviešino žurnalistinį tyrimą apie valdančiojoje daugumoje dirbančią „Nemuno aušrą“. Skelbta, kad pernai vykusių Seimo rinkimų metu šią politinę jėgą finansavo Rusijos oligarchų patikėtinis Alvydas Brusokas. Taip pat politinės jėgos biudžetą pildė partiečio Roberto Puchovičiaus artimieji.
Nurodoma, kad Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis bei ryšius su milijardieriais Dmitrijumi Troickiu ir Dmitrijumi Korževu palaikęs vienas „Nemuno aušros“ steigėjų A. Brusokas sumokėjo 2,5 tūkst. eurų siekiantį nario mokestį. Be to, 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką rinkimų kampanijai. Nepaisant didelio finansinio įnašo, A. Brusokas rinkimuose nedalyvavo.
Tyrimo duomenimis, „Nemuno aušros“ rėmėjų gretose yra ir parlamentaro, partijos štabo vadovo R. Puchovičiaus artimieji. „Redakcijos“ teigimu, mažiausiai 14 žmonių, susijusių su politiku, aukojo partijai nemenkas sumas. Daugelis jų – privatūs asmenys, nedalyvaujantys politikoje, nekandidatavo ir Seimo rinkimuose. Svarstoma, ar tokiu būdu finansuojant partiją nebuvo apeinamas ribojimas, numatantis, kad vienas kandidatas aukoms ir nario mokesčiui gali skirti maždaug 40 tūkst. eurų.
Pats R. Puchovičius į partijos biudžetą įnešė 24 tūkst. eurų, o, skaičiuojant su jo artimaisiais, „Nemuno aušrai“ buvo paaukota 55 tūkst. eurų.
Gegužės pabaigoje VRK atliko tyrimą ir pripažino, kad „Nemuno aušra“ Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Pagal surinktus duomenis, VRK konstatavo, kad „aušriečiai“ gavo nepiniginių lėšų iš mažiausiai trijų juridinių asmenų. Apskaičiuota, kad „Jozita“ kampanijai skyrė per 2,8 tūkt. eurų, „Tvari statyba“ – maždaug 974 eurus, o „Socium Agency“ – per 2,5 tūkst. eurų.
Rinkimų kodekse numatyta, jog juridiniai asmenys negali finansuoti rinkiminės kampanijos. Tai laikytina šiurkščiu kodekso pažeidimu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
