Izraelio kariuomenė pasauliniu mastu išsiskiria keliais aspektais. Pirmiausia, Izraelyje karinę tarnybą atlikti turi visą pilnametystės sulaukę šalies gyventojai. Moterys Izraelio kariuomenėje tarnauja du metus laiko, vyrai – tris.
Izraelyje taip pat yra įstatymas, pagal kurį galima pašaukti kariuomenei reikalingus specialistus, jie nebūtinai turi būti rezervistai ar šauktiniai. Jeigu reikalingas pavyzdžiui IT specialistas, jis gali būti pašaukiamas.
Nuo tarnybos atleidžiama nedidelė dalis žmonių, dažniausiai tai susiję su religiniais įsitikinimais arba išimtimis dėl sveikatos. Tokiais atvejais tarnybą siūloma atlikti kitu būdu – pavyzdžiui policijoje ar ligoninėje. Izraelio kariuomenė taip pat pasižymi itin dideliu rezervistų skaičiumi – rezervistų skaičius yra kelis kartus didesnis nei profesionalios kariuomenės ir siekia 465 tūkst. piliečių. Šio didelio skaičiaus prireikė po spalio 7 d. „Hamas“ terorizmo atakos. Vos per kelias dienas Izraelis sugebėjo mobilizuoti 350 tūkst. karių.
Izraelio modelis yra susilaukęs palaikymo ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, Izraelio kariuomenės modelis yra pavyzdys Lietuvai.
„Tai yra visuotinės gynybos principu paremtas modelis. Daug šalių remiasi visuotinės gynybos principu, bet čia yra etalonas, kaip tai turėtų atrodyti. Yra atitinkamas visuomenės požiūris ir pan. Tai yra pavyzdys“, – 2022 m. portalui LRT komentavo L. Kasčiūnas.
Kita vertus, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys buvo ne kartą pasisakęs tiek prieš moterų šaukimą, tiek prieš visuotinio šaukimo idėją, tad kol kas visuotinio palaikymo Izraelio modeliui Lietuvoje dar nėra.
Apie visuotinį šaukimą kalbėti dar anksti
Izraelio modelio taikymo Lietuvoje galimybes įvertino ir atsargos pulkininkas Vaidoto Malinionis. Pasak jo, Izraelio kariuomenė yra viena geriausių pasaulyje ir didelis rezervistų skaičius yra vienas iš tai nulemiančių veiksnių. Be to, Izraelis gynybos biudžetai skiria dvigubai didesnes išlaidas negu Lietuva.
„Izraelio kariuomenė yra laikoma viena geriausių pasaulyje ir tai nulemia keli veiksniai. Puikiai veikia jos šaukimo ir rezervo organizavimo sistema, mes tą matėme mobilizavimo metu. Ji taip pat yra moderni, gerai aprūpinta.
Nepamirškime, jog jie turi itin didelį gynybos biudžetą – praėjusiais metais siekusį 4,5 proc, o prieš tai ir 5 proc. Be to, jie turi JAV paramą, turi eksliuzyvines teises pirkti JAV ginkluotę ir įrangą. Kadangi JAV juos laiko svarbiausiu ne NATO sudėtyje esančiu partneriu. Panašų statusą turi ir Ukraina, bent jau Bidenas taip sakė“, – teigė V. Malinionis.
Pasak V. Malinionio, apie visuotinį šaukimą Lietuvoje kalbėti dar anksti, kol nebus apmokytas dabar sukauptas rezervas.
„Turėtume suprasti, kad organizuodami masinį šaukimą iš karto padidiname rezervistų kiekį. Pagrindinė šauktinių kariuomenės pridėtinė vertė yra rezervo didinimas.
Problema yra ta, kad mes su turimais rezervistais nesusitvarkome. Būtų tikslinga pereiti prie masinio šaukimo, jei sistema būtų sudėliota nuo A iki Z. Šiai dienai iš 120 tūkst. turimų rezervistų, gal tik 30 tūkst. yra tinkamai aprūpinti ir apmokyti. Jei norėtume pereiti prie tokio šaukimo kaip yra Izraelyje, reikia susirūpinti rezervo organizavimu ir paruošimu. Kai Hamas užpuolė Izraelį, jie sugebėjo mobilizuoti virš 350 tūkst. rezervistų. Lietuvai kol kas tokia užduotis neįmanoma. Rezervistai irgi turi praeiti mokymus, tik aišku, ne taip intensyviai kaip šauktinių kariuomenė“, – teigė V. Malinionis.
Rezervistų paruošimas – netinkamas
Dėl apleisto rezervo kritikos V.Malinionis pažėrė ir prezidentui bei Krašto apsaugos ministrui – pasak jo, tiek KAM, tiek prezidentūra daugiau galvoja apie technikos gavimą, nei rezervistų paruošimą, nenori galvoti apie galimą karo scenarijų.
„Nei prezidentas, nei krašto apsaugos ministras apie rezervo organizavimą nešneka. Pasirodo, tai ne jų pagrindinis prioritetas. Tai labai keista, nes žmogus yra pagrindinis gynybos resursas. Technika pati karų laimėti negali. Mūsų mūšiams pasirengusi kariuomenė neskuba pereiti prie kariuomenės, kuri galėtų laimėti karus. O vieno mūšio kariuomenė yra tokia, kuri neturi didelio rezervo nuostoliams atstatyti. O Izraelis sugeba atstatyti savo prarastus vienetus, kas yra be galo svarbu“, – teigė V. Malinionis.
Atsargos pulkininko teigimu, Lietuvoje rezervistų paruošimo klausimas – itin apleistas. Pasak jo, beveik nieko nebuvo daroma iki pat Krymo aneksijos 2014 metais.
„Lietuva savo rezervu nesirūpina beveik niekada, tik 2014 m. kažkokie žingsniai prasidėjo. Pagrindinis rezervo įdarbinimo instrumentas šiai dienai yra sausumos pajėgos. Jie kartotinius mokymus atlieka, skaitoma, jog aktyviajame rezerve yra apie 30 tūkst. žmonių. Tai yra dalis, kuri turėjo aktyvias pratybas prieš mažiau nei prieš 5 metus. Jie yra priskirti į karinius dalinius, tuo tarpu likęs rezervas priskirtas nėra. Tuoj bus du karo Ukrainoje metai ir pagaliau atėjo mintis prie komendantūrų telkti brigadas, rezervistus, kurie neįeina į aktyvųjį rezervą. Procesai vyksta labai lėtai, nuo kalbų prie darbų nelabai pereinama“, – sakė V. Malinionis.
Pasak V.Malinionio, dabartinė KAM politika yra orientuota į ilgalaikius tikslus, o ne į dabar kylančias grėsmes.
„Koncentruojamasi į ilgalaikius tikslus, nors man atrodo, kad kai šalia mūsų vyksta karas, reikėtų galvoti apie trumpalaikius tikslus – ką mes turime atlikti pusmečio ar metų bėgyje. Šito supratimo nėra. Šnekam daug, prašome daug pagalbos iš savo sąjungininkų, o patys gyvename kaip taikos metais“, – teigė V. Malinionis.
V. Malinionis taip pat kritikavo mažą gynybos biudžetą, kuris yra daugiau nei per pus mažesnis nei šalia esančios agresyvios kaimynės Rusijos.
„Mūsų biudžetas yra 2,5 proc., kitais metais turbūt 3 proc. nepasieks. O Rusija ruošiasi – kitais metais skirs 6 proc., organizuoja Kaliningrado karinę apygardą, kurios tikslas bus būtent į mus nukreipta agresija – Suomija, Estija, Latvija, Lenkija, Estija. Kol kiti ruošiasi kariauti, mes esame užmigę“, – pabrėžė V. Malinionis.
Kritikavo norą trumpinti šauktinių tarnavimo laiką
Atsargos pulkininkas atkreipė dėmesį ir į KAM siekį sutrumpinti šauktinių tarnavimo laiką iki pusės metų, kai kitose valstybėse (taip pat ir Izraelyje) mokymo laikotarpis yra gerokai ilgesnis. Pasak jo, sutrumpintas tarnybos laikotarpis neleis tinkamai paruošti šauktinių.
„Tai vertinu neigiamai, manau, jog tai yra politinis žaidimas. Politikai nori greitai padidinti šauktinių skaičių ir tiek. Jeigu sutrumpini tarnybą, taip, padidini šauktinių skaičių. Bet visa tai daroma kokybės sąskaita. Tas dviejų-trijų metų tarnybos laikotarpis Izraelio nėra iš piršto laužtas – norint įgyti žinių, reikia laiko, tokia realybė“, – teigė V. Malinionis
V. Malinionis taip pat teigė, jog naujoji tvarka įneš daug chaoso, kas yra itin pavojinga karo metu.
„Kiek esu susipažinęs su tuo projektu, jis per daug komplikuotas. Vieni šauktiniai tarnaus 6 mėnesius, kiti 7, treti 9. Tai reiškia, jog apkrauname savo karinius vienetus papildoma administracine našta. Jeigu reformą greitu laiku darys, tai keliems metams įves chaosą kariniams vienetams. Karo metu tai labai sutrikdytų veiklą“, – pabrėžė V. Malinionis.
