Skelbta, kad ketvirtadienį apie vidurdienį šalį turėtų pasiekti dar apie pusšimtis afganistaniečių. Planuojama, kad dešimt Lietuvos karių ir vienas Užsienio reikalų ministerijos atstovas, kurie padėjo evakuotis vertėjų šeimoms, iš Afganistano išvyks ketvirtadienį.
Situacijai dėl vertėjų ir jų šeimų evakuacijai aptarti ketvirtadienį rengiama spaudos konferencija. Joje dalyvauja krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo brigados generolas Mindaugas Steponavičius.
Anušauskas: evakuacijos procesas eina į pabaigą
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas spaudos konferencijos metu ketvirtadienį pranešė, kad tai yra dešimta diena, kai vykdoma evakuacija.
Iš viso planuota, kad evakuoti reikės 113 žmonių. Pirmomis dienomis viltasi, kad pavyks gauti paramą Kabule mūsų pajėgoms nesant.
„Galiausiai pasirodė, kad tai misija neįmanoma, nes buvo labai aiškiai pasakyta, kad galima išgabenti, tačiau poreikis evakuoti žmones yra gerokai didesnis nei galimybės ir reikia žmonių, kurie dirbtų ant žemės, <…> atliktų likusius svarbius darbus, kad operacija būtų sėkminga. Tomis dienomis buvo intensyvios konsultacijos su partneriais, didelę pagalbą suteikė Vokjietija, kuri surado galimybę nugabeti kabulo vienuoliktuką“, – sako A. Anušauskas.
Kaip sako ministras, vykstant tokiam procesui, iškyla daug iššūkių. Pavyzdžiui, į Afganistaną vykstatys Lietuvos kariai buvo su ginkluote, reikėjo gauti leidimus pro šalis vykti tranzitu. Čia, pasak ministro, padėjo Lietuvos ambasadoriai įvairiose šalyse.
„Komunikuojama buvo su daugeliu, susitarimai pasiekti su Vokietija, Danija, Ukraina, Lenkija, kalbėta Švedija, Prancūzija“, – teigia A. Anušauskas.
Komanda operacijos vietą pasiekė rugojūčio 11 d. Tada prasidėjo operacija.
„Mes galiausiai sustojome ties Lenkijos teikiama parama, kadangi logistiškai buvo patogiausia, lengviausiai pasiekiamas Vilnius, kur buvo vežami afganai. Lenkijos parama buvo sutarta aukščiausiu lygmeniu, prezidentai Kijeve sutarė, kad ji bus suteikta“, – sako A. Anušauskas.
Kaip sako ministras, evakuacijos procesas jau eina į pabaigą, paskutinis lėktuvas nusileis ketvirtadienį maždaug 13 val., jam nusileidus, skaičiuojama, bus evakuoti 176 asmenys. Tai, kaip vardija ministras, yra 34 šeimos, 82 vaikai ir 9 kūdikiai, 45 moterys, iš jų 7 nėščios.
„Jiems reikalinga mūsų parama dabar, KAM ir Vyriausybė pavedė būtinuosius poreikius aprūpinti <…> Tačiau suprantate, kad būtinieji poreikiai ne visada gali būti taip greitai patenkinami“, – sako A. Anušauskas.
Šiuo metu šie žmonės gyvena Raseiniuose, karantinuojasi, vėliau jų laukia apklausos ir pabėgėlio statuso suteikimas.
Steponavičius: tai buvo unikali operacija
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo brigados generolas M. Steponavičius sako, kad tai buvo pirma ir unikali operacija, kada Lietuvos kariai evakuavo žmones tokioje situacijoje.
Rugpjūčio 25 d. atgabentos pirmos dvi grupės, ketvirtadienį laukiama dar atvykstančių žmonių.
„Esminė operacijos dalis baigta, belieka, kad mūsų grupė sugrįžtų į Lietuvą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M. Steponavičius.
Planuojama, kad kariai Kabulo oro uostą turėtų palikti ketvirtadienį, Lietuvą pasiekti jau netrukus.
„Mūsų kariai yra Kabulo oro usote, karinėje bazėje, viduje saugomame perimetre. Grėsmės negresia, jie ruošiasi evakuacijai, kuri bus įvykdyta artimiausiu metu“, – pridūrė A. Anušauskas.
Operacijos metu, kaip sako M. Steponavičius, intensyviai dirbta su sąjungininkais.
„Bendras komandinis darbas su sąjungininkais, kurie tuo metu buvo oro uoste, tai JAV kariai, JK, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos. Buvo koordinaciniai susitikimai, kada kariai dalinosi informacija“, – sako M. Steponavičius.
Didžioji dalis žmonių, kuriuos reikėjo evakuoti, buvo už Kabulo ribų, tačiau pasiekė vietą, kur buvo galima juos surinkti. Pasak ministro, nepaisant to, kad Talibanas žadėjo netrukdyti operacijai, sunkumų buvo. Pranešta, kad oro uoste evakuacijos tuo metu laukė tūkstančiai žmonių, daug kartų keitėsi planai.
M. Steponavičius sako, kad atliekant operaciją kariai nepranešė jaučiantys Talibano spaudimo.
„Situacijaj buvo sudėtinga, dinamiška, besikeičianti, kariai tą egzaminą išlaikėl Kiekvienas karys yra treniruota selgtis taip, kad išspręstų problemas, kurios susidariusios“, – sako M. Steponavičius.
Ministras A. Anušauskas sako, kad buvo jaučiamas spaudimas, operacijos trukmę teko sutrumpinti.
Į Lietuvą atskraidinta dar pusšimtis afganistaniečių
Portalas tv3.lt primena, kad ketvirtadienio naktį į Lietuvą iš Afganistano atskraidintas dar pusšimtis su lietuvių kariais dirbusių vertėjų ir jų šeimų narių, pranešė lrt.lt.
Skelbiama, kad dar tiek pat afganistaniečių į Vilnių turėtų būti parskraidinti vidurdienį. Planuojama, kad dešimt Lietuvos karių ir vienas Užsienio reikalų ministerijos atstovas, kurie padėjo evakuotis vertėjų šeimoms, iš Afganistano išvyks ketvirtadienį.
Į Lietuvą jau atskraidinta pusantro šimto afganistaniečių. Jie laikinai apgyvendinti Raseinių rajono savivaldybėje.
Raseinių rajono meras Andrius Bautronis BNS anksčiau trečiadienį sakė, jog yra planuojama, kad šios šeimos čia gyvens daugiau kaip mėnesį.
Lietuva misiją Afganistane vykdė beveik 20 metų – 2002–2021 m., ten tarnavo apie 5 tūkst. karių, jie dalyvavo JAV vadovaujamoje operacijoje „Tvirta taika“ bei vykdė dvi pagrindines NATO operacijas: Tarptautinės saugumo paramos pajėgos (2002–2014 m.) ir „Tvirta parama“ (2015–2021 m.).
Afganistano kontrolę rugpjūčio viduryje, išvykstant paskutiniams JAV kariams, perėmė Talibanas, užėmęs sostinę Kabulą. Nuo to laiko išvykti iš Afganistano tapo sudėtinga.
Svarstyta naudoti „Spartaną“
Įvykdant operaciją buvo svarstytas ir „Spartano“ panaudojimas, siekiant užtikrinti saugią evakuaciją. Tačiau galiausiai paaiškėjo, kad Spartanui norint greitai nuskristi reikalingas kuro papildymas, tačiau Kabule jo gauti nebūtų pavykę.
„Keliamoji „Spartano“ jėga yra 3 tonos. <…> Norint turėti papildomai kuro, žmonių vietas reikėtų panaudoti kuro talpoms, skaičius dar sumažėja <…> Buvo įvertintas ir perskridimo laikas, charakteristikos, buvo priimtas sprendimas tartis su partneriaisi kažkuriai operacijos daliai panaudoti „Spartaną“, – sako A. Anušauskas.
M. Steponavičius nežino, ar Lietuvos turimi „Spartanai“ jau yra išbandę kuro papildymo ore funkciją.
„Tai nėra taip paprasta, sudėtinga procedūra, reiktų sąjungininkų pagalbos užsakytio orlaivį, kuris turėtų kuro su savimi ir galėtume šią operaciją aplikti“, – sako M. Steponavičius.
„Planuojant operaciją, žinoma viena pirmų opcijų buvo Spartanas, bet mes vertinome galimybes kuo greičiau gabenti kuo daugiau žmonių“, – sako A. Anušauskas.
Gudzinskaitė: pabėgėlių statusą afganistaniečiai vertėjai galėtų gauti per mėnesį
Į Lietuvą atgabenti afganistaniečiai vertėjai, talkinę šalies kariams, bei jų šeimos pabėgėlių statusą galėtų gauti per maždaug mėnesį, sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
„Su visais patikrinimais – mėnuo, galbūt daugiau. Bet kaip pavyks, žiūrėsime“, – BNS sakė ji.
Pasak departamento vadovės, šie prašymai bus nagrinėjami paraleliai neteisėtų migrantų, atvykusių per Baltarusiją prašymams, kurie nagrinėjami skubos tvarka. Afganistaniečių prašymai pateks į bendra tvarka nagrinėjamų prieglobsčio prašymų eilę.
„Bet mes juos prioritetizuosime, pirmumo tvarka nagrinėsime“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Pasak jos, ilgiausiai užtruks tapatybės patikrinimai.
„Saugumo patikrinimus, tapatybės, asmenybės patikrinimus vis tiek reikia atlikti, kad nebūtų kažkokių klaidų skaudžių – tam daugiausiai laiko reikės sugaišti“, – sakė Migracijos departamento vadovė.
Pasak jos, patvirtinus, kad tai tikrai žmonės, padėję Lietuvos kariams Afganistane, tai būtų pakankamas pagrindas ir pabėgėlio statusas jiems būtų suteikiamas.
