Vasario 10 d. didžiausios valdančiosios partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) oficialus „Facebook“ puslapis skelbė: „Demokratijos šventė sugrįžta!“.
„Demokratijos šventė TS-LKD baigėsi nė neprasidėjusi“, – vasario 26 d. feisbuke konstatavo apžvalgininkas Rimvydas Valatka.
Penktadienį, dieną, kai turėjo paaiškėti kandidatai į TS-LKD partijos pirmininko postą, 15 politikų, kuriuos į lyderio kėdę kėlė konservatorių skyriai, išplatino bendrą atsisakymą kandidatuoti rinkimuose. Tokį sprendimą jie grindžia ypatinga pandemine situacija, reikalaujančia susitelkimo ir vieningo darbo Seime bei Vyriausybėje.
„Šiuo sudėtingu laikotarpiu, suprasdami Lietuvos žmonių pasitikėjimą mūsų rinkimų programa ir siekdami tą pasitikėjimą pateisinti, atsisakome kandidatuoti TS-LKD pirmininko rinkimuose ir kviečiame telktis Lietuvai svarbiems darbams“, – teigiama jų rašte.
Atsisakius likusiems kandidatams, vieninteliu pretendentu į partijos lyderio postą liko dabartinis pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Sekmadienį TS-LKD Taryba patvirtino G. Landsbergį partijos pirmininku dar ketverių metų kadencijai. Savaitgalį vykusiame balsavime 122 TS-LKD Tarybos nariai balsavo už, 5 prieš, 2 susilaikė.
„Vertinu bendražygių apsisprendimą tvirtai remti centro dešinės kryptį, kuriai per rinkimus taip pat pritarė ir Lietuvos žmonės. Pandemijos sąlygotų iššūkių akivaizdoje šis sutarimas svarbus ir reikšmingas. Privalome koncentruotis į tai, kas šiandien svarbiausia – vieningai užtikrinti sklandų ir efektyvų Vyriausybės darbą, kad kuo greičiau valstybė ir visuomenė grįžtų į normalų gyvenimo ritmą bei tęsti darbus, kuriuos įsipareigojome atlikti savo rinkimų programoje“, - teigė G. Landsbergis.
Nėra kada švęsti demokratijos šventės
„Dabar negalime gaišti laiko politinėms vidaus kovoms, o turime veikti bendrai ir ryžtingai. Šiandien svarbiausia vienybė ir susitelkimas. Tad noriu informuoti, jog į TS-LKD partijos pirmininkus nekandidatuosiu.
Tačiau tuo pačiu noriu užtikrinti, kad darysiu viską ką tik galiu, kad apginčiau mūsų tautos puoselėjamas vertybes ir idealus. Tai darysiu tiek kaip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, tiek kaip TS-LKD frakcijos Seime narys.
Niekada nuo šių tikslų ir principų neatsitrauksiu. Jūs žinote, kad visada galite pasitikėti manimi, nes jūsų parama yra man tvirtas įkvėpimas ir nepakeičiamas įpareigojimas“, – atsisakymą dalyvauti rinkimuose grindė Laurynas Kasčiūnas.
Paulius Saudargas teigė, kad nors ėmė reikšti poziciją politinį lauką užgriuvusiais klausimais – partnerystės įteisinimas, Stambulo konvencija – tai nėra TS-LKD pirmininko rinkimų kampanijos dalis.
„Šį kartą nėra nei kada, nei kaip švęsti „demokratijos šventės“. Kovojame su klastinga mus užgriuvusia pandemija. Ir šiuo metu ne tarpusavio konkurencija viduje partijos, bet darbai čia ir dabar Lietuvos labui Seime bei Vyriausybėje, tiek išsivaduojant iš pandemijos ir mažinant jos pasekmes, tiek apginant mūsų bendruomenės atstovaujamas vertybes ir žmonių saugumą, yra visos partijos prioritetas. Laimėję rinkimus prisiėmėme atsakomybę už valstybės ateitį. Ji labai svarbi, gerokai svarbesnė už partijos pirmininko rinkimus“, – savo atsisakymą aiškino P. Saudargas.
Politikas tikino, kad jis pakvietė visus iškeltus kandidatus, išskyrus G. Landsbergį, atsiimti savo kandidatūras.
„Viešojoje erdvėje nuolat girdisi įvairių svarstymų apie mūsų partiją. Niekada nesislapstėm ir kiekvienas kalbėjome apie tai, kuo tikime ir kaip matom Valstybės kelią. Seimo rinkimai parodė, kokį palaikymą ir pasitikėjimą turime tarp žmonių. Gabrielius Landsbergis sėkmingai vedė mus tuo keliu.
Puikiai veikiantis jųdviejų duetas su Ingrida Šimonyte yra svarbus ne tik mūsų bendruomenei, bet ir Lietuvai, siekiant sėkmingai susitvarkyti su šių dienų išbandymais.
Labai ačiū bendrapartiečiams, dvylikai skyrių, iškėlusių mano kandidatūrą pirmininko rinkimuose, dėkoju ir branginu. Bet į aikštelę neišbėgsiu, vertinu Gabrielių, pasitikiu juo ir linkiu TS-LKD kuo didžiausios sėkmės!“ – savo poziciją dėstė taip kandidatūrą atsiėmusi Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Konkurentai pripažino realybę
„Yra aiškiai nusistovėjęs tvirtas supratimas, kad šiuo metu Gabrielius Landsbergis yra geriausias pirmininkas ir kiti kandidatai pripažįsta, kad nepajėgs konkuruoti. Tai yra realybės pripažinimas“, – sprendimą, kodėl konservatoriai nusprendė nerengti „demokratijos šventės“, aiškino Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Virgis Valentinavičius.
Pašnekovas pažymėjo, kad būtent pirmininkaujant G. Landsbergiui konservatoriai laimėjo rinkimus, yra didžiausia valdančiosios koalicijos partija.
„Visi, kas galėjo su juo konkuruoti, nusprendė, kad jis šiuo metu yra tiesiog per stiprus“, – teigė V. Valentinavičius.
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) ekspertas, apžvalgininkas Donatas Puslys pritarė, kad viena iš priežasčių, kodėl partiečiai be konkurencijos G. Landsbergiui užleido pirmininko kėdę, yra laimėti rinkimai.
„Tai kaip tam tikras buvusio pirmininko sėkmės, gerų darbų įvertinimas“, – teigė D. Puslys.
Kita priežastis, anot D. Puslio, yra išorinė – pandemija. Dėl jos, viena vertus, būtų buvę sudėtinga organizuoti atvirus rinkimus, antra vertus, konservatoriams, kaip pagrindinei jėgai Lietuvoje, su ja tiesiogiai reikia kovoti, sako pašnekovas.
Landsbergis sėkmingai vairuoja sulipdytą laivą
G. Landsbergio kandidatūra pirmininko rinkimuose pasiūlyta 72 kartus, o artimiausi konkurentai atsiliko daugiau nei du kartus – P. Saudargas siūlytas 31 kartą, L. Kasčiūnas – 28, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė – 12.
„Ne, tikrai niekas neturėjo, net ir pačių menkiausių šansų. Akivaizdu, kad visi tai suprato. Realybė tokia, kad alternatyvaus partijos lyderio, kuris galėtų bent mesti iššūkį Gabrieliui Landsbergiui, šiuo metu nėra“, – paklaustas, ar kažkas galėjo rimčiau pasipriešinti dabartiniam lyderiui, atsakė V. Valentinavičius.
D. Puslys teigė, kad P. Saudargas ir L. Kasčiūnas būtų surinkę nemažai balsų, tačiau vargu ar būtų laimėję partijos pirmininko rinkimus. Iš kitos pusės, anot D. Puslio, G. Landsbergis gana sėkmingai vairuoja iš skirtingų pažiūrų politikų sulipdytą TS-LKD laivą.
„Pliusu Gabrieliui Landsbergiui tampa tai, kad kol jis užima tas pareigas, tas laivas eina per visus tuos audringus vandenis. Priešingai nei, sakykime, prie kitų kandidatų, jis būtų gal labiau išsiūbuotas ir tos vidinės tam tikros įtampos dėl partijos kurso būtų paaštrėjusios“, – samprotavo apžvalgininkas.
Jo teigimu, šiuo metu turime situaciją, kai liberalesnio ir konservatyvesnio flango atstovai gali būti vienoje partijoje ir laimėti Seimo rinkimus.
„Ar tas būtų prie kito kandidato? Čia didelis klausimas. Manau, kad tos pasaulėžiūrinės kovos tada, tiek prie Lauryno Kasčiūno, tiek prie Pauliaus Saudargo, būtų suintensyvėjusios“, – sakė D. Puslys.
VPAI analitiko nuomone, tiek L. Kasčiūnas, tiek P. Saudargas daliai jaunesnio elektorato galėtų atrodyti per konservatyvūs politikai ir tai atstumtų tą dalį rinkėjų, kurie TS-LKD renkasi ne iš didelės meilės, o kaip mažesnę blogybę tarp kitų partijų.
V. Valentinavičius nemano, kad nerengdama rinkimų, TS-LKD praleido progą pasireklamuoti viešojoje erdvėje. MRU docento nuomone, tokia reklama partijai būtų verkiant reikiama, jei ji būtų opozicijoje.
„Bet dabar, akivaizdu, kad pati geriausia reklama Tėvynės sąjungai būtų sėkmingas pandemijos suvaldymas. <...> Atitinkamai kažkaip bandyti per jėgą išlaužti dirbtinius rinkimus, kur realiai jokio pasirinkimo nėra ir viskas kaip ir aišku, galėtų atrodyti labai dirbtinas procesas ir kaip tik suveikti kaip antireklama“, – svarstė V. Valentinavičius.
Iškart laukia iššūkiai
G. Landsbergis netrukus pradės savo trečią kadenciją pirmininko poste. Skirtumas šį kartą toks, kad TS-LKD yra didžiausia valdančioji partija, o ir pats G. Landsbergis nešiojasi svarbų užsienio reikalų ministro portfelį.
„Čia yra klausimas labai svarbus. Manau, kad tas dviejų vairų laikymas yra didžiausias iššūkis dabartiniam pirmininkui. Bet kartu tai ir žvilgsnis į tai, kad jis gali susitvarkyti su šia užduotimi, vertinant, kad jis jau dabar su tuo tvarkosi“, – G. Landsbergio sėdėjimą ant „dviejų kėdžių“ analizavo D. Puslys.
„Andrius Kubilius ėjo premjero pareigas būdamas partijos pirmininku, tai šitas argumentas atkrenta“, – nukirto V. Valentinavičius.
Kaip vieną iš svarbiausių iššūkių politologas išskyrė pandemijos valdymą. Su tuo sutiko ir D. Puslys, kuris pažymėjo, kad nors labiau tiesiogiai su koronavirusu kovoja Ingrida Šimonytė ar sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, situacijos sukontroliavimas atsiliepti gali ir G. Landbergiui.
„Partija bus vertinama irgi kaip visuma, o jis bus tos partijos lyderiu“, – sakė apžvalgininkas.
Kitu artimiausiu iššūkiu G. Landsbergiui, V. Valentinavičiaus nuomone, bus vienybės išlaikymas partijoje, kai Seime bus sprendžiami daug diskusijų keliantys klausimai, pavyzdžiui, partnerystės įteisinimas.
„Kol kas atrodo, kad visais frontais Gabrieliui Landsbergiui pakankamai neblogai sekasi. Nebūtinai taip bus kadencijos pabaigoje, užtenka, kad pandemijos valdymas sutriktų, užtenka pirmų rimtų konfliktų koalicijoje arba per daug karštų debatų partijos viduje ir ta padėtis pasikeis. Bet kol kas aplinkybės Gabrieliui Landsbergiui ir jo partijai klostosi pakankamai palankiai“, – įsitikinęs V. Valentinavičius.
D. Puslys pažymėjo, kad G. Landsbergiui teks dorotis ir su vidaus politikos iššūkiais, kaip partijos pirmininkui, ir su užsienio politikos problemomis, kaip diplomatijos šefui.
„Mes kartais galime apie tą ateitį vienaip mąstyti, o ji pasiūlo visai kitų dalykų, visai nelauktų. Pagyvensim, pamatysim“, – sakė D. Puslys.
G. Landsbergis TS-LKD vadovauja nuo 2015 metų.
