„Tą indeksą būtų galima kaip labai šaunią metodiką perduoti ir pasiūlyti naudoti taip pat ir Europos Komisijai“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje sakė Gamybos inovacijų slėnio direktorius Gintaras Vilda.
„Būtų prašymas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kad pramonės skaitmeninimo pamatavimas panaudojant šią metodiką galėtų būti atliekamas europiniu mastu. ES neturi tokios metodikos, kurią naudojant būtų galima pamatuoti pramonės skaitmeninimo proveržį arba pokyčius“, – teigė G. Vilda.
Parlamentarams tyrimą pristatęs Lietuvos inovacijų centro konsultantas Povilas Bacevičius pabrėžė, kad įmonių skaitmeninis pasirengimas didintų jų produktyvumą, nes dabar Lietuvos apdirbamoji pramonė pagal produktyvumą nuo ES atsilieka du su puse karto.
„Mūsų gamyboje dominuoja tarpiniai produktai, daugiausia gaminama standartinė produkcija, kuri nereikalauja sudėtingų technologinių sprendimų“, – kalbėjo P. Bacevičius.
Pasak jo, apdirbamosios pramonės sektorius sukuria 20 proc. bendrojo vidaus produkto.
Pirmą kartą Lietuvoje parengto Suminio pramonės skaitmeninimo indekso rezultatas siekia 31,8 balo – šalis yra 16 vietoje tarp ES valstybių.
„Lietuvai yra sunku lygiuotis su Skandinavijos, kai kuriomis Vakarų Europos valstybėmis, tačiau kuomet kalbame apie Centinę ir Rytų Europą, mūsų pramonės skaitmeninimo indeksas mažesnis tik už Slovėnijos ir Čekijos, lenkiame Lenkiją, Latviją, Vengriją, Estiją“, – pabrėžė P. Bacevičius.
Lietuvos pramonė ES valstybes lenkia pagal debesų kompiuterijos, daiktų interneto bei dirbtinio intelekto sprendimus. Tačiau šalies pramonė nuo ES atsilieka pagal didžiųjų duomenų analitiką, 3D spausdinimą ir robotiką – pagal pastarąją kategoriją šalis dalinasi 20-22 vietą.
2022 metų pradžioje šalies apdirbamosios pramonės sektoriuje veikė 8,47 tūkst. įmonių.
