Pirmadienį „Visipsichologai.lt“ atstovai pristatė „Spinter“ atlikto naujausio reprezentatyvaus gyventojų emocinės sveikatos tyrimo rezultatus. Įvertintas jaučiamos įtampos, nerimo, streso pokytis įvairiose visuomenės grupėse kovo ir spalio mėnesiais.
Apklausos duomenimis, 79 proc. respondentų šių metų spalio mėnesį nurodė jaučiantys padidėjusią įtampą, nerimą ar stresą. Šis rodiklis kovą siekė 89 procentus.
Jaučiantys gerokai išaugusį nerimą, įtampą, stresą, spalio mėnesį nurodė 29 proc. respondentų, kovą šis rodiklis buvo aukštesnis – 33 procentai. Taip pat nuo 54 proc. kovą iki 50 proc. spalį sumažėjo apklaustųjų, sakančių, kad jaučia šiek tiek daugiau neigiamų emocijų.
Pagrindinė priežastis
Gyventojų emocinės sveikatos tyrimo rezultatus įvertinęs socialinių mokslų daktaras, šeimos psichologas ir tyrinėtojas Gediminas Navaitis, sako, kad psichologinės būklės pablogėjimą lėmė papildomi streso faktoriai: pandemija, karas Ukrainoje, kainų kilimas, infliacija.
Pasak psichologo, jei artimo žmogaus laidotuvės prideda šimtą streso balų, pasirengimas Kalėdoms – dešimt, tačiau jie kaupiasi ir paprastai skaičiuojami metams.
„Vaizdžiai pasakius, jei kas nors šiais metais tapo našliu, našle, tai surinko šimtą streso balų, bet apytikriai dešimt streso balų duos Kalėdos, nes irgi reikės prisitaikyti, dovanas supirkti, stalą paruošti, eglutę pastatyti, papuošti. Grubiai pasakius, ar vienos laidotuvės per metus, ar kas mėnesį Kalėdos, turėsi tiek pat streso balų per metus“, – kalbėjo profesorius.
Naujienų portalui tv3.lt G. Navaitis ir kiti apklausos rezultatų pristatyme dalyvavę specialistai patikino, kad besikreipiančiųjų į specialistus dėl išaugusio nerimo dėl karo Ukrainoje asmenų skaičius yra itin žemas.
„Pirmosiomis karo savaitėmis, kai dar buvo šoko būsenoje, [buvo besikreipiančiųjų], bet dabar tai fonas, kuris daro įtaką įprastoms problemoms ir situacijoms, su kuriomis žmonės susiduria kasdienybėje, kurios visada buvo. Tiesiog ta aplinkybė, tas fonas, kuriame esame, daro įtaką, kaip įprastas gyvenimo situacijas spręsti. Šiuo metu tampa sunkiau susitvarkyti su kasdieninėmis problemomis“, – nurodė Rita Mackonienė, geštalto psichoterapeutė.
Prasidėjus karui Ukrainoje padaugėjo motinų, nerimaujančių dėl savo vaikų, sako G. Navaitis.
„Kalbant su vaikais karo aspektas išryškėja. Tai iš dalis todėl, kad vaikai nesupranta [esamos situacijos], jų bendresnė problema – kad tėvai per mažai bendrauja, nepaaiškina, nekalba. Jie pradžioje buvo išgąsdinti to, kas vyksta. Jiems trūko vaikiškai suprantamos situacijos“, – nurodė jis.
Kalbėdamas apie bendrą visuomenės būklę, profesorius pažymėjo, kad Lietuvoje apie 12-14 procentų žmonių – žemiausiame laimės lygyje.
„Lietuva išsiskiria šitame regione itin dideliu nelaimingų žmonių skaičiumi. Kas 9 – nelaimingas. <...> Ta grupė tikrai yra didelė“, – nurodė G. Navaitis.
Kaip rodo tyrimo duomenys, ženklų įtampos, nerimo, streso padidėjimą dažniau nurodė moterys. 170 iš 538 (31,6 proc.) apklaustų moterų tvirtino juntančios ženklų padidėjimą, tokių vyrų buvo – 126 iš 471 (26,8 procento).
Pasak apklausos, didžiausią psichologinę įtampą patiria jaunimas – 91,6 procento. 18–25 metų respondentai nurodė juntantys gerokai padidėjusią (40,7 proc.) ir šiek tiek (50,9 proc.) išaugusią įtampą.
Atitinkamai pagal veiklas labiausiai emociškai išgyvena moksleiviai ir studentai bei namų šeimininkės.
43 proc. studentų ir moksleivių nurodė gerokai sustiprėjusį nerimą, tokių namų šeimininkių buvo 42,9 procento.
Mažiau ženklų įtampos, nerimo, streso padidėjimą nurodė pensininkai – 16 proc. jų sakė patiriantys gerokai daugiau neigiamų emocijų.
Šis tyrimas atliktas šių metų spalio ir kovo mėnesiais. Jo metu apklausti 1009 18–75 metų Lietuvos gyventojai.
