Socialiniuose tinkluose išplito vienos šiaulietės įrašas, kuriame ji pasakoja, kaip važiuodama keliu Kuršėnai-Telšiai ji pastebėjo, jog jos automobilis užsiliepsnojo.
Pamačiusi ugnį, vairuotoja iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, jog praneštų apie užsidegusį automobilį.
„Klausinėjo ar yra nukentėjusių, ar aš automobilio savininkė, ar reikia medikų, kur randuosi. Kadangi aš šoke, sustojęs vyriškis, kuris pradėjo gesinti automobilį, man pasakė, kad esame kelyje Kuršėnai-Telšiai apie 6 km nuo Kuršėnų, tai pakartojau 112 darbuotojai“, – dalinasi ji.
Moters teigimu, šalia sustojęs vyras, gesindamas automobilį, spėjo sunaudoti du didelius gesintuvus, tačiau ugniagesių vis dar nebuvo matyti.
„Skambinu antrą kartą 112, po pirmo skambučio praėjo 6 minutės, automobilis jau degė atvira liepsna“, – tvirtina degančio automobilio savininkė.
Visgi dar kartą paskambinus bendrojo pagalbos centro (BPC) numeriu, automobilio savininkei atsiliepė jau kita operatorė, kuri, anot nukentėjusios moters, dar kartą pradėjo klausinėti tų pačių klausimų.
O galiausiai į įvykio vietą atvykę ugniagesiai, automobilio savininkės teigimu, nurodė, kad BPC juos nukreipė ne į tą vietą.
„Atvyksta ugniagesiai, kurie pasako, kad, pasirodo, pagal lokaciją, kurią nustatė 112, juos nusiunčia i kaimą, kuris nuo įvykio vietos nutolęs 3 km. Todėl jie papildomai sugaišo svarbias minutes gaisre. Taip, ačiū Dievui aš sveika, automobilis tik automobilis, bet jei būtų kita situacija, klausimas ar gyvybė būtų išgelbėta….“, – socialiniuose tinkluose nusivylusi dalinasi sudegusio automobilio savininkė.
Po moters įrašu taip netrūko ir kitų žmonių komentarų, kurie skundėsi skubios pagalbos tarnybų neveiksnumu.
„Čia tik automobilis, bet taip miršta žmonės, nes niekas neskuba. Gaila jūsų automobilio, bet svarbu jūs gyva. Tokios tos mūsų tarnybos“, – rašo vienas žmogus.
„Lietuvoje 112 geriau nesikreipti. Ir apskritai, neturime kur kreiptis. Situacija baisi“, – antrina kitas komentatorius.
Pateikė įvykių chronologiją
Dėl šio sudegusio automobilio tv3.lt žurnalistai kreipėsi į BPC. O dar kartą perklausius skambučių ir radijo ryšio garso įrašus, BPC viešųjų ryšių atstovė Vilma Juozevičiūtė žurnalistams pateikė ir visą įvykių chronologiją.
„Nustatyta, kad pirmas pranešėjos skambutis gautas 06.08 val. Vienintelis jos nurodytas vietos orientyras buvo žodžiai „už Kuršėnų, link Telšių“. Jokių tikslesnių duomenų, kilometrų ar panašiai ji nurodyti negalėjo. Tačiau jos išmanusis telefonas jau 12 pokalbio sekundę sugebėjo nusistatyti savo buvimo vietą 12 metrų tikslumu ir atsiuntė duomenis į Bendrąjį pagalbos centrą.
Operatorė kalbėdama su pranešėja pamatė atėjusius duomenis, kurie rodė A11 kelią. Nenutraukdama pokalbio visą gautą informaciją ji perdavė Bendrojo pagalbos centro priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdytojams“, – žurnalistams komentuoja V. Juozevičiūtė.
Ji teigia, kad BPC priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdytojai radijo ryšiu taip pat informavo Kuršėnų ugniagesių gelbėtojų komandą, o telefoniniu ryšiu buvo informuota ir Paežerių ugniagesių komanda.
„Abiem komandoms buvo nurodyta, kad įvykis yra A11 kelyje, Steponiškės kaime. Kuršėnų ugniagesiai gelbėtojai į įvykio vietą atvyko 06.19 val., Paežerių – 06.25 val. Pastarieji galėjo pirma nuvykti į Steponiškės kaimą, nes galėjo netiksliai suprasti jiems perduotą pranešimą telefonu“, – aiškina V. Juozevičiūtė.
Visgi žurnalistams susisiekus su Paežerių ugniagesių komanda, tvirtinta, kad pirma iš BPC buvo gautas pranešimas, kad automobilis dega Steponiškių kaime, o tik vėliau patikslinta, jog gaisras vyksta A11 kelyje.
Tiesa, tiek ugniagesių, tiek BPC atstovai teigia, kad tai didelės įtakos užsidegusio automobilio gesinimui neturėjo.
„Radijo ryšiu aliarmuota Kuršėnų komanda į įvykio vietą nuvyko greitai ir tiksliai. Tai reiškia, kad reagavimas į įvykį nenukentėjo. Kiek pavėluotas lankstą padariusios Paežerių komandos atvykimas didelės įtakos neturėjo“, – nurodo V. Juozevičiūtė.
Be to, BPC atstovė atkreipia dėmesį, kad tik antro sudegusio automobilio savininkės skambučio metu, buvo pranešta, kad įvykio vieta nuo Kuršėnų yra nutolusi apie 5-6 km.
„Antras pranešėjos skambutis gautas 16.14 val. Atsiliepusios operatorės ji klausė, ar jau išsiųsti ugniagesiai gelbėtojai į „Telšių kelią“. Tik tada ji pirmą kartą paminėjo, kad įvykio vieta nuo Kuršėnų nutolusi maždaug 5–6 kilometrus. Operatorė rado užregistruotą pranešimą apie degantį automobilį. Pasitikslino pranešėjos vardą, ar tai tikrai jos pranešimas. Tada patvirtino, kad ugniagesiams gelbėtojams pranešimas perduotas, jie vyksta“, – aiškina V. Juozevičiūtė.
Užduodami klausimai leidžia tinkamai pasiruošti
Pasipiktinimas sudegusio automobilio vairuotojai kilo ir dėl to, jog antro pokalbio su BPC metu, operatorė moters pradėjo klausinėti tų pačių klausimų.
Tiesa, V. Juozevičiūtė teigia, kad operatorė uždavė tik 2 pasikartojusius klausimus – ar automobilyje nėra dujų įrangos ir ar nėra nukentėjusių žmonių.
„Paskutinis klausimas, turint omenyje, kad žmonės patys bandė su gesintuvais gesinti degantį automobilį, buvo ypač svarbus – situacija įvykio vietoje per tą trumpą laiką tarp dviejų skambučių galėjo pasikeisti ir žmonėms galėjo būti reikalinga medikų pagalba“, – sako BPC atstovė.
Tiesa, kai kurie žmonės piktinasi, kad krizinės situacijos metu, gelbėjimo tarnybos užduoda per daug nereikalingų klausimų, o tai pakenkia pačiam pagalbos procesui.
„Su BPC yra tragedija. Kodėl tiek bereikalingų klausimų uždavinėja, apsunkindami ir tempdami laiką, sunku suvokti. Neduok Dieve, spaudimas sukyla, su jais bendraujant. Galėtų savo vidinėje tvarkoje pasidaryti pertvarką“, – po sudegusio automobilio savininkės įrašu nuomone dalinasi vienas komentatorius.
Visgi V. Juozevičiūtė aiškina, kad iš pranešėjų gaunami atsakymai į pagalbos tarnybų klausimus, padeda gelbėjimo tarnyboms deramai pasirengti reaguoti į kilusią situaciją, prieš atvykstant į įvykio vietą..
„Pavyzdžiui, reaguojant į pranešimą apie eismo įvykį greitosios medicinos pagalbos tarnybai svarbūs klausimai apie nukentėjusius asmenis (jų skaičius, amžius, būklė), policijai – apie susidūrusias transporto priemones (jų skaičius, markė, valstybinis numeris), ugniagesiams gelbėtojams – ar nėra prispaustų žmonių, išsiliejusių teršalų ir pan.
Tik žinodamos atsakymus į joms svarbius klausimus skubiosios pagalbos tarnybos žino, ko reikia tikėtis įvykio vietoje, ir gali tam tinkamai pasiruošti“, – tvirtina BPC atstovė.
Paaiškino, kodėl atvykti iš karto pavyksta ne visada
Kai kurie žmonės, po sudegusio automobilio savininkės įrašu, taip pat piktinasi, kad gelbėjimo tarnybos per lėtai reaguoja į iškvietimus, o kartais atvyksta tik tada, kada jau būna per vėlu.
„Jie kol išsiaiškina kur, kas, kaip žmogus numiršta“, – nusivylimo neslepia vienas žmogus.
„Buvau ir aš susidūrusi su „gaisrininkų pagalba“. Iki vietos buvo 3 km, atvyko po 20 minučių nors lokacija buvo tobula, o dūmus galėjo matyti 2 km. atstumu….“, – tvirtina kita komentatorė.
Pasak V. Juozevičiūtės, gyventojai kartais mano, kad gelbėjimo tarnybos laukia, kol gaus pranešimą, ir neatsižvelgia į tai, jog tarnybos ne visada gali iškart sureaguoti į pagalbos skambutį, nes budinčios komandos arba ekipažai gali būti išvykę į kitą iškvietimą.
Būtent todėl kartais į bėdą pakliuvusiems žmonėms kartais tenka palaukti, kol atvyks pagalba.
„Žmonės dažnai tikisi, jog skubiosios pagalbos tarnybų pajėgos laukia jų skambučio sėdėdamos kažkokiame konkrečiame „taške“: ligoninėje, gaisrinėje ar policijos komisariate.
Jie nesupranta, jog iškvietimų būna daug, budinčios brigados ar ekipažai gali būti išvykę kitur, ir gali tekti palaukti, kol jos atsilaisvins ir galės reaguoti į jų iškvietimą. Todėl jie ir piktinasi, kad skubiosios pagalbos tarnybos atvyko „ne iš tos pusės“, kažkur užtruko“, – paaiškina BPC atstovė.
