D. Palionis, paklaustas, ar Lietuvoje vaisiai ir daržovės dažnai yra apipurškiami kenksmingais chemikalais, atsakė, kad ūkininkai mūsų šalyje, kaip ir visoje Europoje, gali naudoti tam tikras augalų apsaugos priemones vaismedžiams, krūmams ar uogynams augimo metu, kad išsaugotų produkcijos kokybę ir augalų sveikatą, tačiau jų naudojimas yra griežtai reglamentuotas ir privaloma tai fiksuoti specialiame žurnale pagal nustatytas taisykles.
„Siekiant išsaugoti parduodamos produkcijos prekinę išvaizdą bei kokybę, taip pat ir pačių augalų sveikatą, Lietuvos, kaip ir visos Europos ūkiuose, patys vaismedžiai, krūmai ar uogynai (ne vaisiai) augimo metu gali būti apdorojami įvairiomis apsaugos priemonėmis (fungicidais, insektidais ar herbicidais), tačiau jų naudojimas yra griežtai reglamentuotas.
Turi pildyti augalų apsaugos produktų naudojimo popierinį arba elektroninį žurnalą pagal Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisykles patvirtintą žurnalo formą ir nustatytą pildymo tvarką“, – dalinosi jis.
Karencijos laikotarpis – būtina sąlyga saugiai produkcijai
Taip pat, pasak eksperto, turi neviršyti AAP etiketėje nurodytos produkto naudojimo normos bei laikytis etiketėje nurodytų reikalavimų: turi būti išlaikytas laikotarpis nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo (karencijos laikotarpio), per metus neviršyti didžiausio galimo purškimų skaičiaus ir didžiausio galimo AAP panaudojimo kiekio, nepažeisti apsaugos zonų iki paviršinio vandens telkinių ar melioracijos griovių, kurios skirtos vandens organizmams apsaugoti.
Turi naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotus produktus arba tapačius Lietuvos Respublikoje registruotiems produktams, saugoti rakinamuose ir įspėjamaisiais ženklais paženklintuose pagalbinio ūkio paskirties pastatuose, jų patalpose ar atskiroje rakinamoje įspėjamaisiais ženklais paženklintoje dėžėje ar spintoje. Tokioje patalpoje draudžiama laikyti maistą, vandenį, pašarus bei gyvūnus.
Reikalavimų sąrašas, anot Lietuvos ūkio vadovo, yra ilgas, tačiau bene svarbiausias punktas: turi būti išlaikytas laikotarpis nuo paskutinio apsauginių priemonių panaudojimo iki derliaus nuėmimo (karencijos laikotarpio).
Tai reiškia, pasak jo, kad vaisiams ar daržovėms gulint lentynose, juos vartoti jau yra saugu, ir augalų apsauginių priemonių juose jau su žiburiu nerasi. Tam užtikrinti, didesnį, Lietuvoje veikiantys daržovių ir vaisių kokybę akcentuojantys prekybos centrai savo iniciatyva organizuoja periodiškus produkcijos laboratorinius tyrimus, kai produkcija siunčiama į Vokietiją nustatyti ar buvo laikytąsi visų taisyklių.
„SmartFresh“ technologija, kuri sulėtina vaisių nokimą
Pasak pašnekovo, pavyzdžiui, Lenkijoje yra plačiai naudojama „SmartFresh“ technologija, kuri sulėtina vaisių nokimą, blokuodama etileno poveikį, todėl vaisiai ilgai išlieka švieži tarptautinei prekybai, tačiau dėl to gali prarasti skonį, o medžiagos liekanų neįmanoma pašalinti net plaunant.
„Lenkijoje obuolių laikymo technologijos, tokios kaip „SmartFresh“, yra plačiai taikomos, siekiant išlaikyti vaisių kokybę ilgesnį laiką. „SmartFresh“ yra technologija, kuri naudoja medžiagą, vadinamą 1-MCP, kad sulėtintų vaisių ir daržovių nokimo procesą, blokuodama etileno – hormono, atsakingo už nokimą, poveikį.
Tai leidžia vaisiams išlikti šviežiems net kelis mėnesius, o kartais ir ilgiau, todėl tai yra ypač populiaru tarptautinėje prekyboje. Tokiu principu laikomi vaisiai ar daržovės gali būti išlaikomos šviežios 18 ar daugiau mėnesių. O kadangi šios medžiagos kiaurai persismelkia per vaisius ar daržovęs – plovimas jau nepadės. Tiesa ir skonio, dažnu atveju, juose jau rasite mažiau“, – kalbėjo jis.
Lietuvoje, D. Palionio teigimu, ši technologija nėra plačiai taikoma dėl kokybės reikalavimų ir sąžiningumo principų. Taip pat pati valstybė yra sukūrusi Lietuvos ūkininkus skatinantį mechanizmą [NKP – Nacionalinės kokybės produktas], kuris nusako, kad negali būti naudojamos cheminės derliaus ilgaamžiškumo didinimo priemonės.
Tiesa, norint atitikti NKP standartus ir ankščiau minėtos karencijos laikotarpis (po apsaugos priemonių naudojimo) turi būti net 50% ilgesnis): panaudojus augalų apsaugos produktus, nuimti derlių ir tiekti rinkai NKP galima tik praėjus ne mažiau kaip 1,5 karto ilgesniam laikotarpiui, nei augalų apsaugos produktų techninėje dokumentacijoje numatytas išlaukos laikotarpis.
Kaip pašnekovas pridūrė, Lietuvos ūkininkai pabrėžia, kad natūralesnės auginimo sąlygos ir kokybės išlaikymas yra svarbiau nei ilgesnis galiojimo laikas. Tokios pat ir bendrovės „Naradava“ vertybės: „Atitinkame NKP reikalavimus ir džiaugiamės Lietuvos prekybos centrams ir mūsų gyventojams tiekdami kokybiškus ir „nedujintus“ obuolius ir jų produkciją“, – tęsė jis.
O NKP produkcija yra žymima ženklu su pavadinimu „kokybė“.
Vartotojas svarbiau, kad produktas būtų saugus ir kokybiškas
D. Palionis pastebi, kad nėra taip, jog žmonės vis labiau domisi, ar jų perkami vaisiai ir daržovės yra ekologiški.
„Nepasakyčiau, kad tik domisi į ekologiškumą. Greičiau vis daugiau domisi ar vartojamas produktas yra saugus ir kokybiškas.
Taip pat pastebime, kad vis daugiau mūsų obuolių yra nuperkama pagal kokybę, šviežumą ir nacionalinį produktą skatinančiuose prekybos centruose arba tiesiai iš patikimų augintojų“, – pasidalino mintimis jis.
Lietuvos ūkio vadovas taip pat atkreipė dėmesį, ar įmanoma atpažinti ekologiškai augintus vaisius ar daržoves.
„Patikimiausias būdas yra ieškoti oficialių ekologiškumo ar kokybiško produkto žymėjimų arba patikimų augintojų ar tiekėjų. Reikėtų vengti nesertifikuotų perpardavinėtojų, kurie Lenkišką produkciją parduoda kaip lietuvišką“, – dalinosi įžvalgomis D. Palionis.
Ar pirktos daržovės ir vaisiai blogiau už užaugintas sode?
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pasak Albino Žilinsko, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus, pesticidus gamtoje naudojant pagal reikalavimus, t. y. leistinais kiekiais, didelės žalos daržovei ar vaisiui jie nedaro. „Neviršijant mokslo nustatytų normų, įvairių rūšių pesticidai tiesiog atlieka pagrindinę savo funkciją – naikina derliui augti trukdančius kenkėjus.
Populiariausi jų – piktžolės, vabzdžiai ir kai kurie grybai“, – tikina A. Žilinskas. Pasak jo, pesticidai dažniausiai būna skysčio ar miltelių pavidalo, tad dalis jų gali nusėsti ant vaisiaus ar daržovės paviršiaus. Tokius chemikalus gali nuplauti lietus, jie taip pat gali pradėti skilti veikiami saulės šviesos.
Prof. Žilinskas teigia, kad prieš vartojant daržoves ar vaisius reikėtų juos namuose kruopščiai nuplauti, o tam tinkamiausias – šiltas vanduo. „Naudokite šiltą vandenį, nes jis greičiau nei šaltas padeda pašalinti nešvarumus nuo vaisiaus ar daržovės paviršiaus. Jei reikia nuplauti labai kruopščiai, naudokite ir šiurkščią, specialiai daržovėms ir vaisiams šveisti skirtą kempinėlę“, – teigia chemikas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
O kiek mėsos dešrose, žinot, matėt? Vo tep.
