Apsinuodijimas vaistais yra vienas dažniausių apsinuodijimų iš visų, sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų ir Toksikologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių vedėja Gabija Laubner-Sakalauskienė.
„Žmonės patenka į ligoninę pirmiausia dėl apsinuodijimų alkoholiu, antroje vietoje yra apsinuodijimai vaistais“, – komentuoja ji.
Tą patvirtina statistika.Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenimis, suaugę asmenys dažniausiai apsinuodija alkoholiu, antroje vietoje tarp apsinuodijimo priežasčių būtų vaistai, trečioje – narkotinės medžiagos. Vaikai dažniausiai apsinuodija vaistais, alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis ir kitomis (nepatikslintomis) medžiagomis.
Vis dėlto vertinant apsinuodijimus vaistais, stebimas teigiamas pokytis – kasmet apsinuodijimų vaistais mažėja. Kaip skelbia VVKT, stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl apsinuodijimų vaistais gydytų pacientų skaičius 2022 metais lyginant su 2018 metais sumažėjo nuo 939 iki 514, t. y., 1,8 karto arba maždaug 45 proc.
Tačiau skaičiai vis tiek dideli. Į RVUL Ūminių apsinuodijimų ir Toksikologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kur gydomi suaugusieji, kasmet patenka keli šimtai pacientų.
„Jeigu žiūrėtume tik į vieno miesto vieną ligoninę, per metus turime apie 300 pacientų. Tai reiškia, kad beveik kiekvieną dieną į ligoninę paguldomas vaistais apsinuodijęs žmogus. Bet nemažai jų
patenka tik į skubios pagalbos skyrių, kur diagnozuojamas lengvas apsinuodijimas ir mes, neguldydami žmogaus į stacionarą, vėliau jį perduodame psichiatrams. Kai kuriomis dienomis [tokių žmonių] būna 4–5 per dieną. Tai yra daug“, – teigia G. Laubner-Sakalauskienė.
Vaikai dažniausiai apsinuodija netyčia, paaugliai ir suaugusieji – bandydami nusižudyti
Vaikai iki vienerių metų ir nuo vienerių iki trejų metų vaistais apsinuodija netyčia, radę tėvų arba senelių vaistus. Tai siejama su šio amžiaus vaikų elgesio ypatumais, kai jie, tyrinėdami aplinką, viską ragauja.
Vyresniame amžiuje vaikų apsinuodijimų tolygiai mažėja, kol nuo 12–13 metų apsinuodijimo atvejų skaičius vėl išauga. Tai lemia paauglystėje prasidėjęs piktnaudžiavimas alkoholiu, psichotropinėmis medžiagomis, medikamentais ir suicidiniai bandymai.
Suaugusiųjų apsinuodijimų vaistais aplinkybės gerokai įvairesnės: tai supainioti vaistai, išgerta netinkama jų dozė, vaistų vartojimas nesilaikant pakuotės lapelyje nurodytų saugumo reikalavimų, vaistų maišymas su alkoholiu, tyčiniai apsinuodijimai.
G. Laubner-Sakalauskienė atkreipia dėmesį į dar vieną apsinuodijimų vaistais priežastį.
„Viena iš retesnių priežasčių yra savigyda, kai žmogus pats bandydamas gydytis išgeria per daug vaistų nuo karščiavimo, aukšto spaudimo, skausmo ir pan. Kitaip tariant, norėdamas padaryti geriau nusigydo“, – pažymi gydytoja.
VVk duomenimis, daugiausia pacientų apsinuodija psichotropiniais, antiepilepsiniais, raminamaisiais bei migdomaisiais vaistais. Beje, Lietuva jau ilgą laiką išsiskiria dideliu raminamųjų vaistų vartojimu.
Simptomai varijuoja
G. Laubner-Sakalauskienės teigimu, apsinuodijimo vaistais simptomai gali būti skirtingi. Viskas priklauso nuo to, kokiais vaistų grupei priklauso pavartoti medikamentai.
„Yra vaistų grupės: vieni nuo skausmo, kiti nuo aukšto kraujospūdžio, treti nuo cukrinio diabeto, ketvirti – raminamieji. Todėl priklausomai nuo to, kokia vaistų grupe yra apsinuodijama, tokie yra simptomai“, – pažymi gydytoja.
Priklausomai nuo to, kaip stipriai žmogus apsinuodijo ir kiek skubiai suteikiama pagalba, atitinkamai paskiriamas gydymas.
„Pats pirmosios pagalbos principas yra pašalinti vaistą iš žmogaus organizmo. Jeigu (nuo apsinuodijimo – red. past.) yra praėję iki poros valandų, išplaunamas skrandis, duodama aktyvinta anglis. Tada gali būti, kad išvengsime nuodo patekimo iš skrandžio į kraują ir nebus labai ryškaus klinikinio vaizdo.
Tačiau jeigu praeina daugiau laiko ir pagalba pradedama teikti praėjus keletui valandų, o vaisto veikimas pasireiškia visais klinikiniais požymiais – sąmonės netekimu, kvėpavimo nepakankamumu, širdies ir kraujotakos sutrikimu – tada viskas labai komplikuojasi. Žmogui reikalinga reanimacinė pagalba. Kartais būna, kad žmogus savaitę gydomas pasitelkus aparatus“, – pasakoja G. Laubner-Sakalauskienė.
Įspėja gyventojus – nedarykite šių klaidų
Apsinuodijus vaistais svarbiausia yra skubiai reaguoti ir nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Vaikams kai kurie preparatai gali būti mirtinai nuodingi išgėrus ar net apčiulpus vos vieną tabletę. Apsinuodijus suaugusiam žmogui labai svarbu neleisti, kad vaistas pradėtų veikti.
„Tai reiškia, kad mes turime iki 0,5–2 valandų (priklausomai nuo vaisto veikimo) jį pašalinti iš organizmo. Todėl reikėtų nedelsiant kreiptis 112 ir vykdyti jų nurodymus“, – sako G. Laubner-Sakalauskienė.
Gydytoja įspėja nebandyti apsinuodijusio žmogaus gydyti patiems, nes galima tik dar labiau pakenkti.
„Jeigu po vaisto vartojimo žmogus yra be sąmonės arba sąmonė prislopusi, geriau jo nevimdyti, neprašyti, kad jis gertų vandenį. Žmogų reikia tiesiog paguldyti ant šono ir taip pat nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
Jeigu žmogus yra sąmoningas, galima duoti atsigerti vandens, bet geriausia klausyti nurodymų, kuriuos sako 112“, – pabrėžia G. Laubner-Sakalauskienė.
VVKT taip pat įspėja nei vaikui, nei suaugusiajam negirdyti daugiau nei stiklinę vandens, nes tuo galima išprovokuoti vėmimą. Kartais apsinuodijus tai gali būti labai pavojinga.
Visais atvejais, kai yra įtariamas apsinuodijimas, prašoma skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112 arba į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių telefono numeriu 8-5 236 20 52.
Ilgalaikės pasekmės sveikatai – nuo nepastebimų iki labai sunkių
Anot G. Laubner-Sakalauskienės, ilgalaikės apsinuodijimo vaistais pasekmės sveikatai priklauso nuo to, kaip nuodai paveikė gyvybinius organus. Būna, kad žmogus pasveiksta, o apsinuodijimas neturi rimtesnės įtakos jo širdžiai, plaučiams, smegenims ar kitiems organams.
Vis dėlto žmonės, kurie apsinuodijo mėgindami nusižudyti, nepriklausomai nuo to, ar nesunkiai pasveiko, nepaliekami be priežiūros. Suteikus būtinąją pagalbą, jie visuomet nukreipiami pas psichikos sveikatos specialistus.
„Gali būti, kad fiziniam kūnui žmogui jokių liekamųjų reiškinių nelieka, bet mes visą laiką tokius pacientus perduodame psichiatro priežiūrai. Iš jų nė vienas iš mūsų ligoninės neišvažiuoja be psichiatro konsultacijos“, – tikina medikė.
Deja, kai kurie atvejai baigiasi jei ne mirtimi, tai sunkiomis sveikatos problemomis. Taip įvyksta tada, kai nuodai paveikia gyvybinius žmogaus organus.
„Jeigu yra širdies ar smegenų pakitimai, pasekmės sveikatai gali būti įvairios: nuo to, kad žmogus iš naujo mokosi vaikščioti ir kalbėti iki to, kad kažkurį laiką lieka neįgalus“, – paaiškina G. Laubner-Sakalauskienė.
Todėl svarbiausios taisyklės vartojantiems vaistus – jų neperdozuoti, vartoti pagal paskirtį ir laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje.
„Vaistą nuo nuodo skiria dozė“, – sako G. Laubner-Sakalauskienė.
Štai jei būtų - medikai puolė ją dusinti..
TV3 genijai, susiimkit už genitalijų.
