Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektą įregistravęs parlamentaras įstatymą siūlo papildyti nuostata, kad cheminių medžiagų paskleidimas viešose vietose taip pat yra žiaurus elgesys su gyvūnais, už kurį yra taikoma administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.
Seimo nario teigimu, imtis šios iniciatyvos paskatino dažnėjantys naminių ir laukinių gyvūnų apnuodijimo cheminiais preparatais, skirtais graužikų naikinimui (pvz., žiurknuodžiais), atvejai. Paskutinis lašas, perpildęs taurę – masinis kačių nuodijimas Kunigiškėse, kuomet buvo apnuodyta net 17 kačių, nors masinių nuodijimų atvejų ne vienas yra buvęs ir Vilniuje bei kituose miestuose.
„Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas numato, kad žiaurus elgesys su gyvūnais yra gyvūnų sveikatai žalingų cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas. Tačiau įstatymo formuluotė neapima atvejų, kai gyvūnai buvo nunuodyti dėl cheminių medžiagų laikymo gyvūnams prieinamoje vietoje“, – sako M. Skritulskas.
Pasak jo, pastaruoju metu apie žiurkių nuodais ar kitomis nuodingomis medžiagomis tyčia nuodijamus augintinius išgirstame dažnai.
„Viešose vietose mėtomi nuodai pasmerkia gyvūnus žiauriai kančiai ir mirčiai, o gyvūnų šeimininkai patiria ne tik finansinius nuostolius, bet ir sunkius emocinius išgyvenimus“, – sako M. Skritulskas.
Jis tikisi, kad įstatymo pataisų priėmimas sumažins gyvūnų apsinuodijimų cheminėmis medžiagomis skaičių, palengvins administracinių nusižengimų bylų, kai gyvūnai apsinuodija cheminėmis medžiagomis, nagrinėjimą.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas savo parašais taip pat parėmė Seimo nariai Andrius Kupčinskas ir Andrius Vyšniauskas.
