Nauji dariniai – sveikatos centrai, kuriami nuo rugpjūčio 1-osios. Jie rūpinsis visuomenės sveikata, teiks ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiims ilgalaike priežiūra.
„Pagrindinė problema, kad turbūt yra palikta savivaldybėms ir patiems privatininkams, ir įstaigoms susitarti, ir surašyti sutartis, kaip tas bendradarbiavimas vyks. Bet nė viena pusė nežino, kaip tai turi atrodyti ir yra pasimetimas“, – penktadienį nuotoliniame Seimo Laisvės frakcijos posėdyje kalbėjo Sveikatos reikalų komiteto narė Morgana Danielė.
Šių centrų steigimas yra dalis Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomų reformų. Ministerija šiuo metu vykdo greitosios medicinos pagalbos centralizavimą, pernai Seimas patvirtino sveikatos priežiūros sistemos reformą, kurią įgyvendinus žadama teikti daugiau ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinti hospitalizaciją.
„Šiuo metu tarybose dar tik priima sprendimus arba priims dėl sveikatos centrų kūrimo ar nekūrimo. (...) Nebus labai lengva suderinti interesus: niekada neturėjome tokio modelio, bendro, privataus ir viešos subjekto bendradarbiavimo teikiant paslaugas“, – pažymėjo posėdyje dalyvavęs Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius.
Tuo metu A. Dulkys teigė nesiruošiantis savivaldybėms „lipti ant galvos“. Pasak ministro, savivaldybės geriau žino vidinius procesus, tačiau pažymėjo, jog itin svarbu konsultuotis bei kartu tobulinti procesą.
„Nesiruošiau lipti ant galvos savivaldybėm ten, kur yra jų daržas, kur yra jų atsakomybė, jie netgi ten geriau žino tuos dalykus. Bet tiek, kiek reikia konsultuotis, kartu daryti, tobulinti procesą, galbūt tobulinti kai kuriuos mūsų įsakymus, poįstatyminius teisės aktus, tai žinoma, tokios bendradarbiavimo platformos yra“, – kalbėjo ministras.
„Visą laiką ministrai būna priskiriami arba Vilniaus ministras, arba Kauno ministras ir klausosi tiktai Vilniaus, arba Kauno medikų. Šiuo atveju mes pakeitėme žaidimo taisykles. Mes nenorime, kad regioninės ir visos savybės būtų paliktos vienos“, – pridūrė jis.
Tuo metu Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė posėdžio metu pareiškė, jog realybė yra kitokia ir „bendradarbiavimo nei su Vilniaus medikais, nei su Kauno medikais ministerijos atstovai tikrai nevysto ir netgi, sakyčiau, blokuoja“.
„Noriu pastebėti, kad mes per visą laikotarpį, kai yra ruošiama reforma ir pristatomi įvairūs teisės aktų projektai, paruošėme 28 raštus su labai rimta analitine medžiaga su komentarais“, – kalbėjo ji.
„Kiekvienam punktui, kuris neatitinka, tarkim, teisės aktų, ir nesulaukėme teigiamos reakcijos. Į mūsų pastabas visiškai nėra atsižvelgiama“, – pridūrė vadovė.
Tuo metu Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas ministrui pasiūlė įvertinti galimybę atidėti rugpjūčio 1-ąją numatytą terminą, jei nepavyks susitarti su diskusijoje dalyvaujančiomis pusėmis.
Ministerija planuoja, kad visose savivaldybėje veiks po sveikatos centrą, o didžiuosiuose miestuose jų bus daugiau. Sveikatos centrų paslaugų infrastruktūros kūrimui ir veiklos tobulinimui iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų skirta 152,7 mln. eurų.
„Kaip ministras neleisiu sustabdyti investicijų į savivaldybes. Šito mes negalime leisti, nes jau jos turi keliauti ir turi gerėti paslaugos. O dokumentai gali būti koreguojami ir pradiniame etape, ir viduriniam, ir po to gali būti tobulinami, ir juos reikės tobulinti, nes gyvenimo praktika tai rodys. Bet investicijos į savivaldybės turi ateiti“, – kalbėjo ministras.
