Dar rugpjūtį, prieš Vyriausybei priimant daug reakcijų visuomenėje sukėlusį nutarimą dėl galimybių paso naudojimo, tarp ruošiamų riboti veiklų buvo patekęs ir punktas dėl ne skubių asmens sveikatos paslaugų teikimo. Tačiau sulaukus tiek visuomenės nepasitenkinimo, tiek pačių gydytojų kritikos tokio siūlymo buvo atsisakyta.
Nepaisant to, dalis žmonių, be galimybių paso negalėdami patekti į daugelį vietų, sunerimo, kad galbūt jiems bus užkirstas kelias ir pas gydytojus.
Naujų ribojimų neįvesta, tačiau pasiliko sprendimo teisę
Tuo metu operacijų vadovo sprendimu numatoma, kad be galimybių paso leistina teikti skubiąją medicinos pagalbą (ėminys COVID-19 tyrimui paimamas iš karto, bet pagalba pradedama teikti nelaukiant jo atsakymo).
Taip pat be galimybių paso bus galima teikti planines stacionarias paslaugas, turint neigiamą ne vėliau kaip prieš 72 val. atliktą COVID-19 testą, jei asmuo nėra persirgęs ar pasiskiepijęs (tokia tvarka galioja ir dabar), arba gydytojo sprendimu ir esant teigiamam tyrimui.
Neturintiems galimybių paso psichologinės pagalbos ir psichoterapijos paslaugos bus teikiamos ir be testavimo.
Šeimos medicinos paslaugos ir planinės ambulatorinės specializuotos paslaugos (pvz., kardiologo, oftalmologo) bus teikiamos be testavimo užtikrinant saugią aplinką. Tai yra, valdant pacientų srautus, matuojant temperatūrą, atskiriant karščiuojančius pacientus, laikantis kitų nuostatų.
Tiesa, nurodoma, kad priklausomai nuo epidemiologinės situacijos sprendimai dėl testavimo gali būti priimti kitokie. Tačiau dėl sveikatos paslaugų poreikio prireikus gyventojus testuoti tai bus daroma nemokamai.
Kas gali lankyti pacientus?
Daugelyje šalies ligoninių pacientų lankymas galimas tik turint galimybių pasą, europinį COVID sertifikatą arba, kitaip tariant, atitinkant jiems gauti keliamus kriterijus – parodžius dokumentus apie persirgimą, vakcinaciją ar galiojantį neigiamą koronaviruso testą.
Dažnu atveju norint aplankyti artimuosius be minėtųjų sąlygų būtinas atskiras gydytojo leidimas. Vis dėlto nemažai ligoninių dėl COVID-19 situacijos pacientų lankymą apskritai draudžia.
Tiesa, net ir tokiais atvejais be galimybių paso galima lankyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose esančių ar globos įstaigose gyvenančių terminalinės būklės asmenis, nepilnamečius iki 14 metų bei nėščiąsias. Bet ir tokiais atvejais reikalingas skyriaus vadovo leidimas.
Lankytojai bet kuriuo atveju turi atitikti tam tikras sąlygas – dėvėti apsaugines veido kaukes, neturėti peršalimo ligų simptomų ir pan. Pacientų lankyti nereikėtų ir jei asmuo turėjo kontaktų su COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įtariamais ar susirgimo atvejais per paskutines 14 dienų.
Taip pat yra draudžiamas COVID-19 pacientų lankymas, išskyrus terminalinės būklės pacientus.
Kilo protrūkis lankytojams „užnešus“ viruso
Štai Pakruojo rajono ligoninėje, manoma, protrūkis įvyko viruso būtent užnešus lankytojams. Todėl šiuo metu įstaigoje pacientų lankymas yra griežtai draudžiamas. Kaip pasakojo įstaigos vadovas Vygantas Sudaris, protrūkis Slaugos skyriuje kilo prieš dvi tris savaites.
„Sirgo tik pacientai, didžiąja dalimi visi neskiepyti. Sunkesnių formų buvo keli atvejai, kuriuos teko išvežti į Respublikinę Šiaulių ligoninė. O kitų, dabar pas mus jų yra 13, jų būklė dabar pamažu gerėja ir laukiame, kada baigsis simptomai ir juos bus galima perkelti į Slaugos skyrių.
„Neįmanoma tikrinti, kaip kiekvienu atveju elgsis lankytojas, kad jis išlaikytų atstumą ir panašiai. Visi juk puola glėbesčiuotis, kaukės nuslysta, bet nepastatysi kaip kalėjime prižiūrėtojo“, – sakė V. Sudaris.
Todėl pacientus lankyti dabar griežtai draudžiame, nes pas mus židinys. Šiaip didžioji dalis Slaugos skyriaus pacientų nesusirgo, juos jau keturis kartus testavome kas penkias septynias dienas. Tai juos laikome sveikais ir nenorime kad kas iš šalies užneštų viruso“, – kalbėjo jis.
Įstaigos vadovas neslėpė, kad norai lankyti giminaičius dideli, tačiau pamirštama laikytis saugumo taisyklių.
„Neįmanoma tikrinti, kaip kiekvienu atveju elgsis lankytojas, kad jis išlaikytų atstumą ir panašiai. Visi juk puola glėbesčiuotis, kaukės nuslysta, bet nepastatysi kaip kalėjime prižiūrėtojo. Bet kenčia vėliau dėl tokių neatsakingų lankytojų“, – pažymėjo V. Sudaris.
„Ne galimybių pasas rūpi, o kaip gelbėti pacientus“
Itin sudėtinga situacija dėl COVID-19 pacientų ligoninėse šiuo metu stebima Klaipėdos ir Šiaulių regionuose. Kaip portalui tv3.lt patvirtino Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus, yra didesnių problemų nei galimybių paso naudojimas ar nenaudojimas.
„Daug didesnis rūpestis yra COVID-19 liga sergantys pacientai. Daug labai sergančių dabar, daug besikreipiančių. Turime daug sudėtingų pacientų, kurių 90 proc. yra nesiskiepiję.
Tai ir kelia didžiausią neviltį, o galimybių pasas mažiausia smulkmena, kuri galėtų būti. Svarbiausia, kaip išgelbėti tuos žmones, kurie dėl kažkokių priežasčių negalėjo pasiskiepyti ar nenorėjo“, – komentavo jis.
Ligoninės vadovas pasakojo, kad yra visokių pacientų – ir jaunų, sergančių įvairiomis formomis, ir vyresnių, sergančių lengviau.
„Reikia pripažinti, kad amžius ir lytis neturi įtakos kovidui, serga visi. Be abejo, rizika komplikacija yra didesnė, kai žmogus turi kelias ligas. Bet lygiai taip pat žmonės sunkiai serga, kurie neturi jokių kitų ligų. Tai dar vienas įdomus reiškinys“, – kalbėjo D. Steponkus.
Respublikinė Klaipėdos ligoninė – viena tų įstaigų, kur pacientų lankymas uždraustas. Tačiau, kaip pabrėžė pašnekovas, jei jie būna įleidžiami galioja dar griežtesnė tvarka nei vien galimybių paso turėjimas.
„Lankantys žmonės užpildo anketą, ar neturi simptomų, yra matuojama temperatūra. Jie praeina visą sudėtingą procedūrą. Nes galimybių pasas irgi nėra garantas, kad žmogus nesergantis“, – pasakojo D. Steponkus.
Gali tekti riboti planines paslaugas
Nors nuo pirmadienio įvesti ribojimai nekeičia sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos, įspėjama, kad daugėjant COVID-19 pacientų ir užimamų lovų gali tekti riboti planines sveikatos paslaugas.
Tą jau dabar daranti praėjusią savaitę pranešė Respublikinė Šiaulių ligoninė. Nors kitos ligoninės dar nesiruošia riboti planinių paslaugų, tačiau jau uždaro kitus skyrius perkeliant pacientus į kitas ligonines.
Kaip šią savaitę nurodė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė, apie 1 tūkst. užimtų COVID-19 lovų ir apie 90–100 užimtų RITS lovų dar nepaveikia planinių paslaugų teikimo.
„Kitu atveju jau reikia didinti lovų skaičių kitų paslaugų sąskaita“, – sakė ji Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje.
Primenama, kad pandemijos piko metu šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Šiuo metu šalies ligoninėse nuo COVID-19 gydomi 863 žmonės, 80 iš jų – reanimacijoje.
