Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja pabrėžė, kad net jei nežinoma, kokios šviesoforo spalvos yra savivaldybė, į kurią vykstama, apsaugos priemonių vertėtų laikytis bet kuriuo atveju.
„Artėja ilgasis Vėlinių savaitgalis, vėlgi prašymas būtų toks, kad žmonės įvertintų tiek savo asmeninę, tiek šeimos riziką, būtinybę vykti į vienas ar kitas kapines, kurios yra ne tame pačiame Lietuvos mieste, o kitoje Lietuvos teritorijoje.
Reikėtų atsižvelgti į tuos šviesoforo principu pažymėtus regionus, savivaldybes. Bet jeigu žmonės nepasižiūrės į tas šviesoforo spalvas, tegu vis tiek naudoja apsaugos priemones, kaukes, tegu išlaiko atstumus. Kapinėse reiktų pasistengti nesibūriuoti“, – žurnalistams kalbėjo D. Razmuvienė.
Prisiminimų vakarus ragino atidėti
Epidemiologė ragino primygtinai vengti ne tik būriavimosi kapinėse, bet ir kitų įvairių pasisėdėjimų.
„Nes paprastai lietuvių yra tokia tradicija susirinkus kapinėse vienuose ar kituose regionuose susirinkti pažįstamiems, kaimynams, draugams ir aptarti prisiminimus. Tai šito nereikėtų daryti – nei būriuotis, nei kažkur eiti praleisti prisiminimų vakarą.
Tikrai tai galima suspėti padaryti, kai bus rami situacija. Ir jei šiais metais asmenys nenuvyks pas mirusiuosius, tai bus juos galima aplankyti žymiai ramesniu laiku. Nes jei tas ilgasis savaitgalis bus labai aktyvus, žmonės važiuos ir lankys kapus, tai rezultatas sergamumo, kuris jau dabar yra aukštas, bus dar didesnis“, – įspėjo NVSC atstovė.
Skaičiai neišvengiamai toliau augs
Komentuodama naujausius atvejus D. Razmuvienė siūlė nebevartoti žodžio „rekordas“, mat atvejų skaičius kasdien neišvengiamai didės
Matant mūsų žmonių tam tikrą elgesį, tikrai virusas plinta labai sparčiai. (...) Puikiai matome, kas vyksta sporto varžybų metu, klubuose, kavinėse“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė D. Razmuvienė.
„Reikėjo anksčiau atsakingiau pasižiūrėti, dabar turime pasekmes ne visada atsakingo elgesio“, – pridūrė specialistė.
NVSC duomenimis, didžiausią sergančiųjų dalį sudaro asmenys iki 65-erių metų, o tai, anot D. Razmuvienės, reiškia, kad jie yra socialiai aktyvūs. Jos teigimu, Lietuvoje į anksčiau galiojusias rekomendacijas visuomenė žiūrėjo aplaidžiai.
D. Razmuvienė pabrėžė, kad šiuo metu jau nebeįmanoma išskirti sričių, kuriose virusas plinta sparčiausiai.
„Virusas plinta visur“, – komentavo NVSC atstovė. Anot jos, šiuo metu COVID-19 serga apie 700 medikų.
„Jei šita grandis iškris, (...) tai čia ir matome pačią didžiausią grėsmę“, – sakė NVSC specialistė.
Judėjimo neribos
Karantinas paskelbtas jau 21-oje šalie savivaldybėje, tačiau judėjimas į jas ir iš jų nėra ribojamas.
Kaip anksčiau yra sakęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, įvažiuoti į savivaldybes, kuriose paskelbtas karantinas, nebus draudžiama:
„Aišku, čia nėra tokio lygio galimybė riboti ar reguliuoti, arba ji būtų sudėtinga įsivaizduojama, skirtingai nei kalbant apie valstybes, jei žmonės skrenda lėktuvu, važiuoja, tokį judėjimo apribojimą paprasčiau valdyti ir kontroliuoti.“
Pasak jo, klausimas, kur turėtų būti žiedinių savivaldybių administracijos, teks jau kitos kadencijos Vyriausybei.
„Kai mes kalbame apie savivaldybes, tai yra žmonių, kurie keliauja, juda tarp savivaldybių. Vienur gyvena, kitur dirba. Ribojimų kažkokių dėl judėjimo gyventojams nėra numatyta. Yra tik transportui tam tikri reikalavimai keliami, kad nebūtų perkrautas viešasis ar tarpmiestinis transportas, kad būtų laikomasi saugumo reikalavimų. Manome, kad to turėtų pakakti“, – ketvirtadienį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
Naujų atvejų – 950
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 950 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. 350 iš jų registruoti Vilniaus, 152 Kauno, 124 Klaipėdos, 120 Telšių, 97 Šiaulių apskrityse. Dar 35 atvejai registruoti Panevėžio, 32 Tauragės, 28 Marijampolės, 7 Alytaus ir 5 Utenos apskrityse.
Iš šių atvejų didžioji dauguma registruoti, kai asmenys užsikrėtė po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas. Tuo metu, atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, registruoti 142. Tačiau šie skaičiai dar tikslinti, nes ne visų atvejų epidemiologiniai tyrimai šiuo metu baigti.
Taip pat pranešta apie 6 asmenų mirtis nuo COVID-19. Nuo COVID-19 iš viso mirė 150 žmonių. Dėl kitų priežasčių mirė trys koronavirusu užsikrėtę žmonės, iš viso tokių – jau 55.
Iš viso Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė 13 tūkst. 088 asmenys, 8301 – tebeserga, 4582 – pasveiko.
Izoliacijoje šiuo metu yra 28 tūkst. 756 žmonės. Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 393 įvežtiniai atvejai.
Praėjusią parą ištirti 11 tūkst. 866 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso iki šiol ištirti 997 tūkst. 860 ėminių.
Ligoninėje – 370 žmonių
Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydoma 370 žmonių – 22 pacientais daugiau nei pranešta trečiadienį, 34 iš jų – reanimacijoje, su deguonies kaukėmis gydomi 165 pacientai, dar 14 žmonių taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš viso Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė 13 tūkst. 088 asmenys, 8301 – tebeserga, 4582 – pasveiko.
Iš beveik 17,6 tūkst. visų ligoninėse esančių lovų šiuo metu užimta per 10,5 tūkst. lovų. Reanimacijos lovų užimta daugiau nei pusė: 370 iš 666 esamų.
