Ekspertai sako, kad didžiausia atsakomybę turėtų jausti vairuotojai – sumažinti greitį, mat žvėrys ženklų, priešingai nei žmonės – skaityti nemoka.
Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Kelyje dėl gyvūnų apgadinama vis daugiau automobilių
Per 8 šių metų mėnesius užfiksuota net 4700 transporto priemonių susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Anot policijos, tokių įvykių kasmet daugėja. Štai pernai susidūrimų su žvėrimis pareigūnai fiksavo 500-ais daugiau nei užpernai – 6800.
„Nukenčia ar žūsta žmogus, tai mes turim per metus apie 30 tokių įvykių. Praeitais metais galim pasidžiaugti, kad nei vienas eismo dalyvis nežuvo. Užpraeitais turėjome vieną tokį atvejį. Ir šiais metais, deja, bet jau turime vieną tokį atvejį“, – TV3 Žinioms sakė policijos departamento atstovas Sigitas Šemis.
O ant kelio vidury baltos dienos iššokęs briedis ne tik smarkiai apgadino automobilį, bet ir privertė vairuotoją nuo kelio nulėkti į pievą. Briedis liko gulėti negyvas kelkraštyje, o štai ši nuotrauka iliustruoja, kaip žvėris gali atsidurti ir jūsų automobilyje – elnias įstrigo salone, keleivio vietoje.
„Į vidų įlekia, yra fiksuotų, kai ir priekinis stiklas sudaužomas ir stogas sudaužomas, ir perlekia per visą transporto priemonę. Yra atvejų, kai visas šonas sudaužomas ir automobilis po susidūrimo nulekia į kelkraštį arba atsitrenkia į medį“, – apie susidūrimų žalą pasakojo policijos departamento atstovas.
Pasitaiko atvejų ir didmiesčiuose
Ir vilniečiai vairuotojai pasakoja kelyje ne kartą susidūrę su žvėrimis.
„Su stirnom, porą kart buvau partrenkęs zuikį. Kartą, kai važiavom septyniese su autobusiuku partrenkėm briedį, bet visi likom gyvi. Liko metalo laužasį“, – apie kelyje nutikusį įvykį dalinosi gatvėje sutiktas vyras.
„Man ne kartą buvo. Miške, pristabdau, iššoksta elnias ar briedisį“, – ne kartą susidūręs su stambiu miško žvėrimi pasakojo ir kitas praeivis.
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius primena, kad nors rugpjūtį prasidėjusi elnių ir briedžių ruja jau baigiasi, bet šiuo metu spalio, lapkričio mėnesiais vairuotojai turi būti dar budresni, mat žvėrys keliaus į savo žiemojimo vietas.
„Žūsta po mūsų ratais kiškiai, lapės, barsukai, mangutai, kiaunės. Visi lyg sako tai nieko neįvyko – bet mes pražudėm gyvybę“, – esama situacija piktinasi S. Paltanavičius.
Dienoms trumpėjant ir anksti temstant, paryčiai, prieblanda mėgiamas žvėrių keliavimo laikas, tad pagrindinė savo ir laukinių gyvūnų apsaugos priemonė – atleistas akseleratoriaus pedalas ir iki 70 kilometrų per valandą sumažintas greitis, mat minant šimtu sureaguoti tiesiog nespėsite – nepadės nei žvėrių apakinimas šviesomis ar garsinis automobilio signalas, kurie laukinius gyvūnus neaišku kaip privers sureaguoti.
„Ir elniai, ir ypač stirnos žalos, ryškiai rudos buvo, o dabar bus pilkai rusvos ir tas gyvūnas išniręs, na jis nepastebimas“, – apie vairuotojus laukiančius pavojus kalbėjo gamtininkas.
O kadangi žmonės, anot S/ Paltanavičiaus, kelius nusitiesė ir žvėrių erdvę apribojo atitvarais, viena vertus, saugančiais ir žmones, ir gyvūnus, antra vertus, atitvarai ir ypač jų pabaiga, kur gyvūnai gali išeiti iš miško – pavojingiausia vieta keliuose, nes ten žvėrių koncentracija būna didžiausia.
Kritikavo žaliąjį tiltą
Nors automagistralėje „Via Baltica“ 2023-ais atidarytas piramsis žaliasis tiltas šalyje, ne visi gyvūnai linkę juo naudotis.
„Lietuvoje kai kur yra padaryta pralindimai po keliu, bet joks briedis, joks elnias, jokia stirna nelenda į olą, į urvą“, – įsitikinęs gamtininkas.
Tiesa, valstybė, kuriai priklauso žvėrys, jokios profesionalios apskaitos kiek jų turime, anot Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vadovo, neveda. Bet medžiotojų skaičiavimais Lietuvos miškuose ir laukuose gyvena apie pusę milijono įvairių laukinių gyvūnų rūšių. Štai vien stirnų turime virš 170 000. Medžiotojai teigia kasmet sumedžiojantys apie 10 procentų daugiau žinduolių – per metus apie 100 000 tūkstančių žvėrių.
„Medžioklės balansas turi būti. Pereikvoti, permedžioti čia medžiotojai tikrai neturi to intereso. Turi būti ir ūkio žala pasverta ir eismo įvykių, tad turi būti tas neutralus balansas“, – teigė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Laimonas Daukša.
Tiesa, 100 000 tūkstančių individų, anot Daukšos, žūsta tiesiog pievose. Tai vaizdas, kaip medžiotojai pasitelkę droną pievoje ieško stirniukų mažylių, kad jų nepapjautų ūkininkų sunkioji technika.
„Kad medžiotojai pasitelktų savo dronus, augintinius, galima šuniukus pagal kvapą rasti ir pernešti tą stirniuką į saugią vietą būtent prieš šienavimą. Tai tokia priemonę ir iniciatyvą mes vykdome“, – sakė L. Daukša.
Pasak medžiotojų, daugėjant vairuotojų ir intensyvėjant eismui, kas lemia didesnį susidūrimų su žvėrimis skaičių, medžiotojai ieško ir kitų priemonių kaip apsaugoti laukinius gyvūnus ir žmones.
Pavyzdžiui, įrengti stulpelius su šviesą atspindinčiais žibintais ar šviesoforus, perspėjančius apie kelyje pasirodžius laukinius žvėris.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
