Po susidūrimo su dideliu į kelią išbėgusiu briedžiu – vairuotojo pusėje visiškai suknežintas automobilio stogas. Tragiškai pasibaigusi VW Passat ir briedžio avarija įvyko vakar apie 21.20 val. kelyje Kaunas-Klaipėda, ties Paupio kaimu.
„Gavus iškvietimą kelyje Kaunas – Klaipėda, automobilis lengvasis parbloškė briedį. Briedis krito vietoje, tuo pačiu žuvo ir lengvojo automobilio vairuotojas. Į automobilį dar papildomai įsirėžė antras lengvasis automobilis“, – teigia Šilalės PGT pamainos vadas Algimantas Romas.
Automobilis visiškai suknežintas. Žuvęs vairuotojas 1993 m. gimimo. Į VW galą pro šalį važiavęs Audi dar atsitrenkė kiek vėliau, kai pirmoje juostoje buvo sustojusios kelios padėti suskubusios mašinos.
„Kelkraštyje jaunas vaikinas ar su telefonu prožektorių įjungęs, su švyturėliu kažko pamosikavo – aš tik žvilgtelėjau, atsisuku, o ten mašina stovi. Ir tuo momentu viskas, aš net stabdžių nenuspaudžiau. Ir man atrodo mašina jau stovėjo taip skersa. Ir aš į galinį ratą įkaliau“, – pasakoja „Audi“ vairuotojas Karolis.
Šiais metais tai pirmas šalyje tragiškai žmogui pasibaigęs susidūrimas su laukiniu gyvūnu. Žmonės dažniausiai nukenčia susidūrę būtent su daugiau nei pusę tonos galinčiais sverti briedžiais.
Bet štai susidūrimai su stirnomis kur kas dažnesni.
„Ir štai liūdnas pavyzdys prieš mūsų akis. Mes esame ne kažkur užmiestyje, o judrioje sostinės gatvėje. Vidurį baltos dienos – dabar yra beveik 16 val. Priešais baltą visureigį netikėtai iššoko stirna“, – pasakoja žurnalistas Vytautas.
„Važiavau antra juosta, ji surado tarpą ir taip staiga, kad aš net nesužiūrėjau“, – kalbėjo visureigio vairuotojas Mindaugas.
Stirnos paprastai nesveria daugiau nei 35 kg. Policijos laukiantis vairuotojas atsipirko išgąsčiu ir beveik nepastebimais automobilio apgadinimais.
Įlenktas automobilio numeris iš čia yra šiek tiek įskilimas. Ir matyti plaukai, šeriai stirnos. Šiaulių apskrities policija platina šviežią vaizdo įrašą, kaip kelyje Šiauliai–Radviliškis didelis briedis be vargo įveikia kelio tvorą. Iš paskos einančio mažesnio kanopinio vos nepartrenkia skubantys vairuotojai.
Visi šie įvykiai dabar supuolė ne atsitiktinai – kaip tik dabar prasideda rudeninė žvėrių migracija ir yra pats stambių briedžių rujos įkarštis, kurios metu briedžiai gali elgtis visiškai neprognozuojamai.
„Jeigu jis pajunta ypač rujos metu, kad kažkur yra antroji pusė, tai jam tie ir atitvarai prie kelių kur būna, tai kaip voratinklis yra. Nes tokia masė, jei tik jis įsibėgėja, tai nebūtinai jis peršoka, jis gali pereiti tiesiai per tą tvorą, kartu su ta tvora ieškodamas sau poros. Ir tose vietose, kur vairuotojai galvoja, kad yra irgi tvora ir nieko čia tokio nebus – anaiptol ne“, – pasakoja gamtininkas Laimutis Budrys.
„Vakar mes gavome 4 pranešimus apie įvykius su briedžiais. Tai yra 2 vietose: vienas jūsų minėtas atvejis buvo, kai žuvo žmogus, o kitas kad nutrenkė briedį. 2 atvejai, kad tiesiog Kaune vaikščiojo briedis“, – teigia Aplinkos apsaugos dep. atstovas Gediminas Markauskas.
Gamtosaugininkai per pernai metus gavo virš 7000 pranešimų apie žmonių susidūrimus su laukiniais gyvūnais. Šiemet jau per 5000-ius.
Akistatos toli gražu ne visuomet baigiasi avarijomis, kurias fiksuoja policija. Deja, avarijų, pasak pareigūnų – daugėja.
„Susidūrimų su gyvūnais skaičius keliuose išaugo. Išaugo beveik ketvirtadaliu. Ir jeigu, sakykime, per 8 mėnesius pernai įvyko daugiau kaip 2,5 tūkst. susidūrimų su laukiniais gyvūnais, tai šiais metais jau užfiksuota daugiau kaip 3200“, – sako Kelių policijos atstovė Marija Kazanovič.
Kad daugėja tokių avarijų, nenuostabu, mat Lietuvos miškuose pastaraisiais metais nuolat smarkiai daugėja beveik visų rūšių gyvūnų, išskyrus šernus. Per 8 šių ir pernai metų mėnesius eismo įvykiuose su gyvūnais sužalotų žmonių skaičius skiriasi nesmarkiai. Vakarykštis žmogaus mirtimi pasibaigęs susidūrimas su briedžiu šiemet toks pirmas, pernai per panašius įvykius žuvo 3 žmonės. Tuo metu gyvūnai po avarijų beveik visada neišgyvena.
„Dažniausiai susidūrimai su laukiniais gyvūnais įvyksta krašto keliuose, taip pat magistraliniuose keliuose dažnai įvyksta. Kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda šiuo atžvilgiu ypatingai pavojingas“, – pasakoja M. Kazanovič.
„Ir tas judėjimas – tai čia būdinga, turbūt, visiems laukiniams gyvūnams – būna vakaras: tą visi jau turbūt žino, ir rytas. Saulei leidžiantis ir saulei tekant. Tai tas paros metas, kai būna nei šviesu, nei tamsu“, – teigia L. Budrys.
Pareigūnai pataria kelkraštyje pastebėjus laukinį gyvūną pro jį važiuoti ypač atsargiai ir lėtai, negąsdinti jo žibintų šviesomis ir garsiniu signalu, mat išgąsdintas gyvūnas gali pradėti elgtis neadekvačiai.
