Apie tai, kad žemei trūksta lietaus, socialiniuose tinkluose dalijasi gyventojai.
„Labai trūksta lietaus“, – feisbuko daržininkų ir sodininkų grupėje rašė Mantas. Tiesa, jis nenurodė, apie kokį rajoną kalba.
„Žemė kaip pelenai“, – Mantui antrino Birutė.
„Nuostabios, saulėtos dienos yra tikrai labai džiugu, bet šį pavasarį labai trūksta lietaus. Visur sausra, bet pas mus tos žadamos liūtys niekad neateina. Reiks jau kokį lietaus šokį kurti“, – balandžio 23 d. dalijosi Birštono savivaldybėje įsikūręs Vanagų vienkiemis.
Sausros rizikoje yra dalis Druskininkų savivaldybės. Kaip nurodo savivaldybės vyriausioji specialistė komunikacijai Diana Sinkevičiūtė-Griežė, situacija dar nėra kritinė, bet kai kuriose vietose vandens lygio sumažėjimas pastebimas.
Tiesa, gyventojų prašymų, susijusių su vandens trūkumu ar dėl jo atvežimo savivaldybėje, nėra gauta.
„Tačiau Druskininkų savivaldybės specialistai situaciją nuolat stebi ir esant poreikiui, gavus gyventojų prašymų, yra pasiruošusi padėti išspręsti iškilusias problemas“, – nurodo D. Sinkevičiūtė-Griežė.
Ant sausros slenksčio
Specialistai pastebi, kad drėgmės trūksta daug kur ir jau ilgai – pernai rudenį ir šiemet žiemą Lietuvoje sulaukėme mažiau kritulių nei vidutiniškai.
Vandens lygis nukritęs ir vandens telkiniuose, ir šuliniuose. Gilesniuose dirvos sluoksniuose sausringos sąlygos tęsiasi nuo pernai metų.
„Pagerėjimo nematyti, kadangi pavasariui atėjus ir toliau vyrauja sausi. Be to dėl buvusių labai šiltų ir saulėtų orų labai išaugo garavimas, todėl drėgmės deficitas dar labiau padidėjo“, – teigia meteorologas Gytis Valaika.
„Kiek anksčiau šį mėnesį smarkiai palijo, tačiau tik pavienėse šalies vietovėse, todėl apie atsigavimą šalies mastu neverta kalbėti“, – priduria jis.
Sinoptikai šią savaitę prognozuoja kritulius, tačiau negausius ir tik kai kur. Jeigu probleminiai regionai nesulauks lietaus, ateis sausra.
„Jei ir toliau nesulauksime gausių, visą šalį apimančių kritulių (o tokie kol kas neprognozuojami) po keleto savaičių išsivystys pavojinga, o pavieniuose šalies rajonuose gal net ir stichinė sausra (pagal oficialius sausringumo rodiklius)“, – komentuoja G. Valaika.
Didėja miškų gaisrų rizika
Antrąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 9,5 mm, arba 73 proc. normos. Mažiausias kritulių kiekis antrąjį balandžio dešimtadienį registruotas Alytuje, didžiausias – Pakruojyje.
Sausringumą taip pat indikuoja miškų gaisringumo rizika. Pirmoji miškų gaisringumo klasė reiškia nedidelį gaisrų pavojų, penktoji – didžiausią.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, balandžio 28–29 d. daug kur bus antros ir trečios, kai kur pirmos, Pietų ir Rytų Lietuvoje vietomis ketvirtos klasės miškų gaisringumas.
Šiuo metu ketvirtosios klasės rizika kyla dalyje Šakių, Kazlų Rūdos, Druskininkų, Prienų, Trakų, Šalčininkų, Ignalinos savivaldybėse, Pagėgių r. sav.
Situaciją pataisyti gali nebent lietus, kurio sinoptikai prognozuoja kai kur jau artimiausiomis dienomis. Kol kas daugiausia kritulių yra iškritę Šiaurės Lietuvoje.
Artimiausių dienų orų prognozė
Antradienį Lietuvoje be žymesnio lietaus. Vėjas šiaurės vakarų, 9–14 m/s. Aukščiausia temperatūra 14–19, pajūryje 10–13 laipsnių šilumos.
Trečiadienio dieną vietomis protarpiais palis. Vėjas vakarinių krypčių, naktį 5–10 m/s, dieną 8–13 m/s. Temperatūra naktį 1–6 laipsniai šilumos, dirvos paviršiuje kai kur šalnos 0–4 laipsniai šalčio, dieną 15–20, vakariniuose rajonuose vietomis 10–14 laipsnių šilumos.
Ketvirtadienio naktį be žymesnių kritulių, dieną lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas besikeičiančios krypties, naktį 6–11 m/s, dieną 3–8 m/s. Temperatūra naktį 0–5 laipsniai šilumos, dirvos paviršiuje vietomis šalnos 0–5 laipsniai šalčio, dieną 13–18 laipsnių šilumos.
Ilgalaikė prognozė rodo, kad gegužės antroje pusėje oro temperatūra bus iki 1,5 laipsnio aukščiau normos, o kritulių kiekis iki 5 proc. didesnis nei standartinė klimato norma.
Dėl šiltos žiemos nuseko šuliniai
Rūpestį gamtininkams jau kėlė šilta ir be kritulių žiema: Dzūkijoje išseko nemažai pelkių, kuriose gyvena saugomi ir reti ropliai – baliniai vėžliai. Seko ir dideli vandens telkiniai: dzūkų jūra vadinamas Dusios ežeras susitraukė per pusmetrį, o gyventojai pastebėjo žiemai neįprastą situaciją – šuliniuose likę nedaug vandens.
Lazdijų rajono Janėnų kaimo gyventojas Romas parodė savo geriamojo vandens šulinio. Situacija nekokia – įprastai prasidedant pavasariui šuliniai turėtų būti sklidini vandens, tačiau dzūkų ištekliai pavojingai išseko.
Romas teigė, kad vandens pradėjo mažėti dar vasarą. Žmonės tikėjosi, kad per žiemą šuliniai prisipildys, tačiau šie ir toliau senka.
„Daugumoj tai daugiau būna. Priklauso nuo lietaus, nuo sniego. O dabar nei sniego, nei lietaus. Lijo, bet mažai, mažai, mažai“, –vasarį TV3 Žinioms pasakojo Romas.
Dzūkai sakė vandenį labai taupantys: bijo likti visai su tuščiais šuliniais.
„Tai turime taupyti. O ką paskui? Nebus vandens, turėsim važiuoti į parduotuvę pirkti“, – kalbėjo Romas.
Nedaug vandens ir pas kitą Janėnų kaimo gyventoją Izabelę. Moteris teigė, kad gyvena viena, daug nesunaudoja, tačiau irgi taupo – vandens šulinyje likę visai ant dugno.
Dėl šiltos žiemos ir mažai kritulių vanduo senka ne tik gyventojų šuliniuose, bet ir ežeruose. Dzūkų jūra vadinama Dusia, anot Metelių regioninio parko gamtininkų, susitraukė per gerą pusę metro.
Gamtininkai pabrėžė, kad šią žiemą Dusios dar nebuvo sukaustęs net menkiausias ledas. Praeitą žiemą ledas laikėsi daugiau nei mėnesį. Nebuvo ir gausių kritulių, tad vandens lygis sparčiai nukrito.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
