• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aplinkos apsaugos agentūra skelbia, kad praėjusiais metais aplinkos oro kokybė Lietuvoje buvo prastesnė negu 2023-aisiais. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaite paaiškina, kas lėmė prastėjančią oro kokybę ir kurios Lietuvos vietos dėl taršos buvo pavojingiausios. 

Aplinkos apsaugos agentūra skelbia, kad praėjusiais metais aplinkos oro kokybė Lietuvoje buvo prastesnė negu 2023-aisiais. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaite paaiškina, kas lėmė prastėjančią oro kokybę ir kurios Lietuvos vietos dėl taršos buvo pavojingiausios. 

REKLAMA

„Čia daugiausia mes kalbame apie kietųjų dalelių koncentraciją, šitų teršalų koncentracijos padidėjo daugelyje šalies miestų ir paros ribinės vertės viršijimų užfiksavome žymiai daugiau negu 2023 metais“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalba specialistė.

Tarkime, 23-iais metais fiksuoti 1–4 paros ribinės vertės viršijimai skirtingose stotyse, o 24-ais metais buvo 21. 

REKLAMA
REKLAMA

Jos teigimu, priežastys, kodėl oro kokybė suprastėjo, yra statybos, kelių remonto darbai ir transportas. Šitie šaltiniai generuoja kietąsias daleles, azoto dioksidą ir anglies monoksidą. 

REKLAMA

„Didžioji dalis kietųjų dalelių paros normų viršijimų fiksuota būtent šiltuoju metų laiku, o azoto dioksidas yra būtent transporto teršalas.

Aišku, tas dulkėtumas pavasarį ir vasarą, kai labai sausa ir nuo nešvarių paviršių pakeliamos dulkės, taip pat ir dulkėtumas iš statybviečių ir kelių remonto darbų prisideda“, – patikslina pašnekovė. 

Transporto sektorius išmeta 60 proc. viso nacionalinio azoto dioksido kiekio ir 16 proc. kietųjų dalelių. 

REKLAMA
REKLAMA

Pavojingiausias taškas dėl taršos praėjusiais metais buvo Žirmūnai, Vilniuje

Statybviečių ir transporto tarša šiltuoju metų laiku esą rimta problema Lietuvoje. Pavyzdžiui, Žirmūnų mikrorajone vykusios statybos ypač prisidėjo prie kietųjų dalelių koncentracijos didėjimo visoje šalyje.

Žirmūnų mikrorajonas, specialistės teigimu, praėjusiais metais buvo fiksuotas kaip pavojingiausias Lietuvos taškas dėl taršos. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Turime stotį šalia kareivių gatvės ir ten labai intensyviai buvo vykdomos statybos praeitais metais ir sunkusis transportas būtent išmeta labai daug teršalų, tai tikrai fiksavome ten didžiausią kiekį teršalų, – sako Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.

Pasak V. Bimbaitės, praėjusių metų balandį ir rugsėji iš kaimyninių šalių atneštinės taršos įtaka oro kokybei ir kietųjų dalelių koncentracijos didėjimui taip pat labai išaugo. 

REKLAMA

„Ypač išskirčiau gal rugsėjo mėnesį, kai net porą savaičių mes turėjome įtaką kartu su oro masėmis iš pietryčių, tai yra nuo Baltarusijos, galbūt ir nuo pačios Ukrainos, kur vyksta karo veiksmai, atnešė tešalus.

Netgi buvo tokių epizodų, kai žmonės plika akimi matė tuos dūmus, teršalus, atneštus iš Baltarusijos, kur degė durpynai“, – kalbėjo specialistė. 

REKLAMA

Išskyrė pastovias dėl taršos pavojingas vietas Lietuvoje

V. Bimbaitė išskyrė ir pastovias Lietuvos vietas, kuriose fiksuojama didžiausia tarša kiekvienais metais. 

„Išskirčiau galbūt miestų vietas, tai yra labai svarbu, nes mes pagal savo tyrimų rezultatus galime spręsti, kad taršos didžiausios koncentracijos yra prie intensyvaus eismo gatvių.

Tai matome tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek Klaipėdoje, tiek Šiauliuose, ta tendencija yra visur ta pati. Ir, aišku, šaltuoju metų laiku tai yra tos miestų vietos, kur yra daug kurenama kietojo kuro.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tarkime, jeigu mes gyvename užmiestyje ar miestelyje ir ten mes deginame malkas, anglis, briketus ir tikrai jaučiame kvapą, tai ir tos koncentracijos bus aukštos“, – paaiškina Žinių radijo pašnekovė. 

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuva pagal oro kokybę atsiduria maždaug per vidurį, sako V. Bimbaitė. Tačiau pagal skirtingus teršalus yra ir nerimą keliančių rodiklių. 

REKLAMA

„Pagal skirtingus teršalus mes vėl galime kitaip išsidėstyti. Tarkime, pagal azoto dioksidą mes esame vieni švaresnių. Pagal kietąsias daleles KD2,5 irgi pakankamai švarūs, palyginus su kokia Lenkija ar Vidurio Europos šalimis.

Pagal kietąsias daleles KD10, deja, nesame patenkinti savo rezultatais tikrai, nes esame jau tokiam paskutiniame dešimtuke“, – teigia V. Bimbaitė. 

REKLAMA

Lietuvoje iš viso yra 17 automatinių stočių, 14 jų veikia miestuose, 3 – kaimo vietovėse, Dzūkijos, Žemaitijos ir Aukštaitijos nacionaliniuose parkuose. Oro kokybės matavimai vyksta 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. 

Visą Žinių radijo laidą „Ekspertai pataria“ su Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaite klausykite čia:

KADANGI MIESTU GATVES ŽIEMA NEŠLUOJAMOS O SNIEGO NEBUVO VISA MIESTU GATVIU NEŠVARA AUTOMOBILIU PAKELIAMA I ORA....PAVASARI BUS DAR BLOGIAU...VILNIUJE GATVIU SLAVIMAS IS RSMES NEEGZISTUOJA...TIK SIMBOLIŠKAI ..
Palyginus su importuotu siuksliu deginanciomis elektrinemis be tinkamu filtru transporto ar keliu tiesimo tarsa lygi nuliui
Konservams į kišenę .ot deb.y...la.s
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų