Kaip portalui tv3.lt akcentavo Bendrojo pagalbos centro (BPC) Organizacinio skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Juozevičiūtė, pagrindinis patarimas patekus į kažkokį nelaimingą įvykį būtų, jei tik įmanoma, patiems kviestis skubią pagalbą numeriu 112 arba tą padaryti šalia esantiems žmonėms.
Vis tik realybė, jos teigimu, byloja ką kita. „Labai dažnai būna, kad žmogus, kuris kviečia pagalbos tarnybas, nėra įvykio vietoje ir dėl to negali suteikti pilnos informacijos. Taip pat labai dažnai būna, kad iškyla adreso klausimai, pavyzdžiui, kai apie nelaimę praneša kitas žmogus, jis dažnai nežino durų kodo“, – pasakojo ji.
Gaištamos brangios minutės
Pasak V. Juozevičiūtės, šiuo atveju taip kviečiant pagalbą tik gali suveikti sugedusio telefono efektas, to pasekmė – gaištamos brangios minutės.
„Pavyzdžiui, dažnai būna, kad vyresnio amžiaus tėvai sutrikus sveikatai skambina vaikams pasisakyti, kad blogai jaučiasi, pakilo spaudimas ir prašo iškviesti pagalbą. Štai spalio 5 dieną buvo toks atvejis, kai skambino vilnietė, kad jos mamai, kuri gyvena kažkur kaime, yra blogai. Jai skambino net ne pati mama, o kaimynė.
Susijaudinusi dukra net pamiršo adresą, kur mama gyvena, taip pat negalėjo atsakyti į klausimus apie mamos savijautą, ar ji jaučia aštrų skausmą, kokie požymiai. Tada moteris vėl skambina kaimynei, klausia adreso, gaištamas laikas, negalima užpildyti pranešimo, nes trūksta tokio elementaraus dalyko ir pagalba vėluoja atvykti. Toks greitosios medicinos pagalbos kvietimas mažiau informatyvus, negalima padėti, patarti, kaip pagal simptomus elgtis, ką daryti dar iki greitosios atvykimo“, – pasakojo BPC specialistė.
Kita pašnekovės nupasakota situacija: vyras kvietė pagalbą draugui, pasakė, kad jam yra blogai, reikia medikų, bet kas tiksliai blogai, pasakyti negalėjo.
„Draugas tiesiog paprašė, kad iškviestų greitąją pagalbą, durų kodo nežino, kas tiksliai atsitiko, nežino. Todėl skambino jam pasitikslinti ir tada jau perskambinęs paaiškino, kad tą draugą kažkas sumušė, tad paaiškėjo, kad būta ir kažkokio smurto, reikia ne tik medikų, bet galbūt ir policijos.
„Labai dažnai būna, kad žmogus, kuris kviečia pagalbos tarnybas, nėra įvykio vietoje ir dėl to negali suteikti pilnos informacijos. Taip pat labai dažnai būna, kad iškyla adreso klausimai, pavyzdžiui, kai apie nelaimę praneša kitas žmogus, jis dažnai nežino durų kodo.“
Bet durų kodo vis tiek neišsiaiškino, užmiršo. Tai tokie skambučiai tikrai nepalengvina darbo. Jei tas draugas gali kalbėti, paaiškinti paskambinusiam draugui, tai reiškia, kad ir mūsų operatoriams galėtų padaryti tą patį“, – komentavo V. Juozevičiūtė.
Ji pasakojo, kad dažnos tokios situacijos, kai kreipiamasi dėl smurto, jog paskambina draugė draugei, sesuo sesei ir prašo iškviesti policiją: „Ir vėl prasideda, kad kažkas kažko nežino – ar reikia medikų, koks tas smurtas, kaip jis pasireiškia. Kai žmogus nėra vietoje, negali įverti, kiek smarkiai auka nukentėjo, tada spėliojama, kad gal nereikia medikų pagalbos.“
Dėl gaisro laukuose Panevėžio rajone skambino iš Vilniaus
Pašnekovės teigimu, tokie netiesioginiai skambučiai gali kainuoti brangiai – lemti ne tik didesnius pakenkimus sveikatai ar galbūt net gyvybei, bet ir didesnius materialinius nuostolius.
„Sunku pasakyti, kiek būna tokių visiškai kritinių atvejų, bet, pavyzdžiui, gaisro atveju, dėl laiko gaišimo tikrai būna didesni nuostoliai. Štai rugsėjo 26 d. nutiko toks tipinis atvejis. Užsidegė medienos smulkintuvas, esantis kažkur laukuose Panevėžio rajone. Ir skambina apie tai pranešti ne tas žmogus, kuris yra šalia smulkintuvo, bet įmonės atstovas, kuris yra Vilniuje.
Jis bandė pasakyti koordinates, dvi minutes jų ieškojo kompiuteryje ar įmonės sistemoje. Per tą laiką jis taip ir nesurado jokio tikslesnio adreso ir padiktavo numerį, kad tarnybos jau važiuodamos pasitikslintų vietą skambindamos tam operatoriui, kuris dirbo su medienos smulkintuvu. Juo labiau tas paskambinęs įmonės atstovas iš Vilniaus negalėjo pasakyti, ar prietaisas jau dega atvira liepsna, ar dar tik rūksta.
Būtų buvę daug paprasčiau, jei užsidegus smulkintuvui šalia buvęs žmogus būtų iškart skambinęs 112. Mes gauname koordinates, nes daugelis žmonių turi išmaniuosius telefonus, kurie paprastai kviečiant pagalbą automatiškai jas atsiunčia, tada jas iškart perduodame reaguojančioms pajėgoms. Dabar, kai nuvažiavo ugniagesiai, buvo įsiplieskęs didelis gaisras, smulkintuvas degė atvira liepsna. Sudegė ir nemažai medienos, materialiniai nuostoliai dideli. Jei viskas būtų vykę operatyviau kviečiant pagalbą, galbūt nuostoliai būtų mažesni“, – pabrėžė V. Juozevičiūtė.
Jos pastebėjimu, paradoksalu, bet net ir kilus gaisrui name pirmiausia žmonės skambina artimiesiems, o ne tarnyboms:
„Štai neseniai Šakiuose užsidegė medinis namas, moteris paskambino dukrai, tada dukra skambino mums pranešti, kad dega namas, bet ji nieko nežinojo, kokia ten situacija, ar dega atvira liepsna, ar ne. Visa laimė, kad šis atvejis nebuvo toks rimtas, neįsiplieskė didelis gaisras, namas nesudegė.“
Permeta atsakomybę kitiems
Pasak pašnekovės, sunku būtų įvardyti, kodėl atsidūrę tokiose situacijose žmonės taip elgiasi. Jos svarstymu, galbūt žmonės patiria stresą ir jiems atrodo patikimiau pirmiausia paskambinti artimiesiems.
„Tie žmonės, kurie papuola į eismo įvykį ar kitą ekstremalią situaciją, patiria stresą ir lyg permeta tą atsakomybę pažįstamiems, draugams, šeimos nariams. Bet tie žmonės, kuriems ta atsakomybė permetama, savo ruožtu taip pat patiria stresą, jie jaučia atsakomybę už žmogų, kuriam reikia padėti. Dėl patiriamo streso užmiršta pasiteirauti, pasiklausti tikslesnės vietos, durų kodo ir tada vėl tenka pakartotinai skambinti“, – kalbėjo BPC atstovė.
Galbūt kitą kartą pirmiausia artimiesiems žmogus skambina tik norėdamas juos informuoti, kad kažkas atsitiko, tačiau tą, pašnekovės tikinimu, galima padaryti ir po skambučio tarnyboms.
„Kartais būna tokių atvejų, kad paskambinęs žmogus galbūt net nepaprašo pagalbos, o tiesiog informuoja ir tada pats skambina tarnyboms. Būna tokių susidubliavimų, kai skambina ir pats nukentėjusysis, ir tas pirmas informuotas žmogus. Bet pirmiausia reikėtų išsikviesti tarnybas ir, kai jos jau vyks, paskambinti tėvams, vaikams, informuoti, kad kažkas blogai, kad išsikvietė greitąją ir panašiai“, – komentavo V. Juozevičiūtė.
Pasiruošti iš anksto
Pašnekovė akcentavo, kad skambinant tarnyboms reikia suvokti, kad kone svarbiausias dalykas, ką joms reikės pasakyti – adresas, kur nutiko nelaimė.
„Minėtuoju Kaišiadorių atveju žmonės piktinosi, kad kol nepasakė adreso, tol tarnybos nevažiavo. Bet joms būtina žinoti adresą. Sako, kad „Norfa“, prie kurios nutiko nelaimė, yra vienintelė Kaišiadoryse, bet dispečerė, sėdinti Kaune, to nežino.
„Pirmiausia reikėtų išsikviesti tarnybas ir, kai jos jau vyks, paskambinti tėvams, vaikams, informuoti, kad kažkas blogai, kad išsikvietė greitąją ir panašiai.“
Tad tas žmogus, kuris kviečia pagalbą, turėtų pagalvoti, kad jam reikės pasakyti adresą ir galbūt dar prieš skambinant, jei turi išmanųjį telefoną, susivesti tos parduotuvės pavadinimą, pažiūrėti, gal kažkur ant pastato sienos netoliese kabo adreso lentelė, pasiteirauti to šalia esančio žmogaus, jei yra galimybė.
Iš mobiliojo įrenginio gaunamos koordinatės yra tik pagalbinė informacija, kai trūksta tikslaus adreso, pavyzdžiui, nelaimė nutiko kažkur laukuose, kaip jau minėtu atveju“, – pastebėjo BPC specialistė.
Koks skirtumas kviečiant pagalbą numeriu 112 ir 113?
Nors greitąją medicinos pagalbą galima išsikviesti ir paskambinus numeriu 113, V. Juozevičiūtė pabrėžė, kad pagrindinis pagalbos numeris yra 112 ir tik tada galima nustatyti minėtąsias asmens, iš kurio telefono yra skambinama, buvimo koordinates.
„Dabar yra reikalavimas, kad Europos Sąjungoje parduodami nauji išmanieji įrenginiai, naudojantys „Android“ ir „iOS“ sistemas, turi turėti vietos nustatymo funkciją, ji yra universali, nereikia nieko papildomai nustatyti. Tiesiog pats telefono įrenginys, skambinant numeriu 112, automatiškai aktyvuoja reikiamus imtuvus, nusistato buvimo vietą ir duomenis koduota žinute išsiunčia į Bendrąjį pagalbos centrą“, – paaiškino ji ir pridūrė, kad Lietuva dar 2016 m. buvo 4-ta valstybė pasaulyje, kuri įsidiegė tokią sistemą.
Primenama, kad numeriui 112 taip pat yra skirtas prioritetas visuose ryšio tinkluose. Tai reiškia, kad net tais ypatingais atvejais, kai yra dideli skambučių srautai ir ryšio operatorių tinklai negali aptarnauti viso skambučių srauto, skambučiui numeriu 112 yra suteikiama pirmenybė tinkle ir jis pasiekia BPC.
Be kita ko, V. Juozevičiūtė pastebėjo, kad pastaruoju metu sulaukiama daug užklausų, kaip iškviesti greitąją pagalbą Lietuvoje esantiems asmenims, jei patys skambinantieji yra užsienyje.
„Čia vėlgi paaiškėja, kad Lietuvoje dažnai gyvena vyresnio amžiaus tėvai, ir vaikai aiškinasi, kaip sutrikus tėvų sveikatai reikėtų jiems iškviesti pagalbą patiems būnant užsienyje. Tokiu atveju kelias kviečiant pagalbą dar labiau pailgėja, o kartais išvis gali būti neįmanoma tą padaryti. Pas mus yra centralizuota pagalbos iškvietimo sistema, o kitose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje to nėra, tad būtų labai sudėtinga, jei jie kažkaip bandytų prisiskambinti į Lietuvą. Todėl ir šiuo atveju būtų gerai, kad pagalbą kviestųsi pats žmogus arba kitas šalia jo esantis iš Lietuvos“, – pastebėjo ji.