68-erių Jonas nuo savaitės pradžios dienas leidžia Santaros klinikų Kardiologinės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Čia jis iš Švenčionių ligoninės pateko dėl aukšto kraujospūdžio ir suretėjusio širdies ritmo.
„Yra širdies laidumo sutrikimai ir sutriko ritmas. Reikėjo įdėti skubiai elektrokardiostimuliatorių“, – sakė Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos profesorius Pranas Šerpytis.
Vyras sako, kad jei ne skubi medikų pagalba, jo gyvųjų gretose jau nebebūtų.
„Sakė, kad kiekvieną minutę gali būti. Užtat jis neleido net išeiti iš ligoninės. Nu, paprasta mirtis. Taip, sako, tu vairuoji mašiną, viską. Sako, gerai, jeigu tu vienas, o jeigu tu padarysi kitiem… Tai va. Tai va tokios naujienos“, – sako pacientas Jonas.
Tačiau sveikstantis Jonas – tik vienas iš daugelio šiomis dienomis kardiologijos skyrius užplūdusių pacientų. Profesorius, kardiologas Pranas Šerpytis sako, kad tam didelės įtakos turi orai.
„Kai yra nestabilūs orai, oro kaita, temperatūros dideli svyravimai, kardiologinių pacientų yra daugiau. Daugiausia yra širdies ritmo sutrikimai, toliau yra miokardo infarktai. Kada nusistovi orai pastovūs – ar tai šalti, ar tai karšti – žymiai yra geriau. Ir kai yra tas svyravimas daugiau nei dešimt laipsnių per parą, tada mes matome didesnį antplūdį ligonių“, – sakė profesorius.
Tačiau tai – ne vienintelė priežastis. Prieš porą dienų Lietuvą pasiekė didelė elektromagnetinė audra. Štai matyti, kad gegužės 16-ąją geomagnetinio lauko stiprumas buvo beveik keturis kartus didesnis nei šiandien. Ir tai buvo didžiausia elektromagnetinė audra per pastaruosius dvejus metus.
„Jinai buvo stipri audra, bet trumpalaikė biomagnetinė audra. Tiesiog šiuo metu Saulė yra savo aktyvumo minimume, tai tame ramiame laikotarpyje santykinai čia buvo toks didesnis įvykis, kai taip stipriai žybtelėjo“, – kalbėjo etnoastronomas Jonas Vaiškūnas.
Taigi daugybė širdininkų išgulė ir dėl stipraus elektromagnetinio pliūpsnio mus pasiekusio iš Saulės.
„Tai yra ūmūs procesai. Dėl to tai yra ūmūs ir iškvietimai, ūmūs apsilankymai. Neabejotinai padaugėjo. Tiek ūmių išėminių, tik ūmių ritmo sutrikimų“, – tikino LSMU studentė Greta Žiubrytė.
Saulės žybsnius mokslininkai lygina su ugnies liepsnomis, kurios 150-ies milijonų kilometrų atstumą iki Žemės įveikia per 2–3 paras. Nuo pavojingo Saulės plazmos srauto Žemę saugo magnetinis laukas, kuris tas daleles atmuša, tačiau nuo smūgio magnetinis laukas pradeda svyruoti, o tai išprovokuoja radijo ryšio ir rimtus žmonių sveikatos sutrikimus.
„Trinkant ritmui, automatiškai dažnėja pulsas, širdies veikla tampa neritmiška. Dėl to gali provokuoti trombų vystymąsi ir netgi rimtas komplikacijas tokias kaip insultas. O kalbant apie išemiją, tai dažniausiai pasireiškia arba ūmiais išeminiais sindromais – tokiais kaip miokardo infarktas ar nestabili krūtinės angina. Gali pasireikšti ir šiek tiek lengvesniais, tiesiog diskomfortu krūtinėje“, – sakė G. Žiubrytė.
Mokslininkai įspėja, kad užvakar praūžusi magnetinė audra – ne vienintelė. Šįvakar Žemę pasieks dar viena.
„Anksčiau keli žybsniai yra įvykę ir išmetę Žemės kryptimi Saulės plazmos daleles, tai jos turėtų pasiekti Žemę pagal prognozes jau šiandien antroje dienos pusėje, pavakaryje ir rytoj. Tai gali kilti vėl vidutinio stiprumo biomagnetinė audra. Nors gali būti apsiniaukę ir Saulės nesimatyti, tai nieko nereiškia, nes čia kalba eina apie magnetinį lauką, kuris yra nematomas“, – sakė etnoatronomas J. Vaiškūnas.
Sveikų žmonių magnetinės audros stipriai neveikia, visgi turintiems jautresnę nervų sistemą reikėtų būti atidesniems. Siaučiant magnetinėms audroms, medikai rekomenduoja sumažinti fizinį krūvį, po ranka turėti reikiamų vaistų ir pristabdyti gyvenimo tempą – nesiimti didelių fizinių krūvių, vengti streso.
