„Grėsmės ygis yra pakankamai aukštas. Mes kviestume visuomenę išlaikyti budrumą. Esame konsultavęsi ir davę tam tikrus rekomendacinius pasiūlymus, tiek įmonėms, tiek saugos tarnyboms, kurios rūpinasi atskirų objektų saugumu. Tas darbas vyksta nuolat: konsultuojame, kviečiame pakelti budrumo lygį ir sustiprinti budėjimą visuomeniniuose objektuose. Tai būtų galbūt tie, kurie būtų susiję su prekyba, įmonės, kurios turi tam tikrus ryšius su parama Ukrainai, taip pat sandėliavimo objektai, kuriuose galbūt yra tam tikrų degiųjų medžiagų“, – teigia NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Europoje pastaruoju metu įvyko nemažai nutikimų, gaisrų įvairiuose objektuose. Lietuvoje kol kas tokių nefiksuota padegimų, kurie būtų aiškiai siejami su rusų specialiosiomis tarnybomis, tačiau NKVC įspėja, kad grėsmės lygis nuo to ne mažesnis.
„Padegimo grėsmė, ką matome iš kaimyninių valstybių, egzistuoja ir Lietuvoje ir todėl mes kviečiame įmones ir saugos tarnybas būti labai budriems, stebėti situaciją, fiksuoti galimus įtartinus incidentus, o mūsų policija ir kitos tarnybos, kurios rūpinasi viešuoju saugumu, jų parengties lygis pakeltas eilę savaičių. Taigi šioje vietoje mes kažkokių papildomų veiksmų neturėtume imtis“, – teigia V. Vitkauskas.
Atsižvelgiant į tai, Vyriausybės atstovai susitiko PAGD bei PD, taip pat su verslo įmonėmis, prekybos centrais, juos vienijančiomis asociacijomis bei prevenciškai įvardijo galimas rizikas bei pateikė rekomendacijas sustiprinti budrumą bei objektų apsaugą.
Pasak NKVC vadovo, kalbant apie provokacijas (būtent padegimus) Europoje, akys pirmiausia krypsta į Rusiją.
„Provokacijos turbūt naudingiausios suinteresuotiems, kad parama Ukrainai, kurią mes teikiame, būtų sumažinta, kad būtų tam tikri apribojimai ir galbūt dilemų iškėlimas visuomenėje. Aš manau, tai turėtų būti nukreipta būtent į Rusijos spec. tarnybas“, – teigia V. Vitkauskas.
Padegta „Ikea“ Vilniuje
Vis dėlto vienas atvejis Lietuvoje pagal braižą primena provokacijas kaimyninėse šalyse. Praėjusią savaitę naktį, įtariama, padegtas prekybos centras „Ikea“ Vilniuje.
„Mes turėjome incidentą IKEA prekybos centre. Vyksta tyrimas. Pagal braižą, pagal objekto aprašymą ir ten esančias medžaigas tai kaip ir patektų į tą diapazoną, apie kurį mes kalbame ir kur jau yra įvykę konkretūs atvejai tiek Lenkijoje, tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek Vokietijoje, tiek Ispanijoje ir kitose valstybėse. Policija intensyviai dirba ir, tikiuosi, kad artimiausiu metu bus ir tyrimo rezultatai“, – komentuoja V. Vitkauskas.
Iš Vilniaus apskrities policijos tyrimą dėl gaisro „Ikea“ sandėlyje perėmė kriminalinės policijos biuras. Policija visuomenei informacijos apie gaisro „Ikea“ centre aplinkybes šykšti.
„Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras. Suprasdami susidomėjimą rezonansiniais įvykiais ir nusikaltimais bei jų tyrimo rezultatais informuojame, kad visuomenė ir žiniasklaidos atstovai bus informuoti apie tyrimo rezultatus kai tik bus įmanoma tai padaryti nepakenkiant ikiteisminio tyrimo sėkmei ir baudžiamajam asmenų persekiojimui“, – raštu atsakė kriminalinės policijos biuro atstovė Jelena Sirgėdienė.
Į klausimus apie gaisrą prekybos centre „Ikea“ parduotuvė atsakyti nesutiko dėl vykstančio tyrimo. Paaiškinimą atsiuntė raštu.
„Ugniagesiai ugnį likvidavo, incidento metu žmonės nenukentėjo. Daugiau detalių pateikti negalime, nes įvykio aplinkybės yra tiriamos, o žalos dydis vis dar vertinamas“, – rašė „Ikea“ atstovė Renata Dantė.
Apžvalgininkas Marius Laurinavičius neturėdamas informacijos nelinkęs spėlioti, ar šie gaisrai Lietuvoje ir Lenkijoje gali būti susiję. Panašiai galvoja ir krašto apsaugos ministras.
„Atmesti nieko nereikia, viską reikia tirti“, – teigė Laurynas Kasčiūnas.
Užduotims verbuoja gyventojus, siūlo atlygį
Anot NKVC vadovo, provokacijų organizatoriai užduotims atlikti verbuoja ne specialiųjų tarnybų pareigūnus, o gyventojus. Jų įprastai ieškoma rusakalbių pamėgtuose socialiniuose tinkluose, nors kvietimai atlikti nusikalstamas veikas gali būti įvairiomis kalbomis, ne tik rusų.
„Paprastai yra „Telegram“ kanaluose kvietimai. Lietuvių kalba tokio kvietimo netekę fiksuoti, bet tai nereiškia, kad šiandien arba rytoj jis nepasirodys. Paprastai yra rusų kalba, bet nebūtinai, yra ir anglų“, – sako V. Vitkauskas.
Jo teigimu, žmonės verbuojami padaryti tam tikrą veiksmą už tam tikrą atlygį.
„Motyvas yra pinigai, tos sumos yra skirtingos ir įvairios. Kažkokio ideologinio motyvo kol kas nesame fiksavę. Stengiamasi žiūrėti ir ieškoti galimų aukų (...) platformose, kurios kvestionuoja tam tikrus valstybės politinius judesius, yra anarchizmo apraiškų, kažkokio nepasitenkinimo“, – kalba V. Vitkauskas.
„Norėčiau visuomenę paraginti ir įspėti, jeigu pamatytumėte tokį kvietimą, nedelsiant informuokite policiją, kad policija galėtų tinkamai sureaguoti ir užkardyti, kad būtų kuo mažiau paveikumo ir žmonės nebūtų įtraukti į nusikalstamą veiką, kuri kelia rimtą grėsmę mūsų visuomenei“, – priduria NKVC vadovas.
V. Vitkausko teigimu, žiūrint į kitų valstybių praktiką, incidentai įvykdomi nakties metu, tad budrumo lygis objektuose turi būti išlaikytas visą parą.
Pasak jo, išpuolių vykdytojai dažniausiai yra ne šalies piliečiai, atvykę įvykdyti provokacijos.
„Bet tai nereiškia, kad tai nebus pasikeitę artimiausiu metu“, – teigia V. Vitkauskas.
Anot NKVC vadovo, išpuolių braižas kitose valstybėse panašus – stengiamasi patekti į vidų, ieškoti vietų, kurios greičiausiai padegamos, bandoma žiūrėti, kur yra apsaugos sistemos, kad būtų galima jas išjungti.
„Tie braižai yra pakankamai panašūs. Kaip jie kis, kaip jie transformuosis, sunku pasakyti“, – sako V. Vitkauskas.
Įspėja verslus pasirūpinti saugumu
NKVC rekomendacijose rašoma, kad prekybos ir pramogų centruose ypač svarbu imtis prevencinių priemonių gaisrų rizikai išvengti arba jų padariniams sumažinti.
„Raginame objektuose pasitikrinti gaisrinės saugos sistemas, vykdyti jų techninę priežiūrą ir užtikrinti padidintą apsaugą, organizuoti darbuotojų instruktavimą ir mokymą, organizuoti pratybas bei pasirūpinti, kad objektuose pakaktų gaisro gesinimo priemonių, o darbuotojai mokėtų jomis naudotis“, – rašoma rekomendacijoje.
Taip pat siūloma objektuose pasitikrinti evakuacijos kelius bei atidžiai vertinti buvusių darbuotojų galimybę patekti į objektus, įsitikinti, ar įmonėse jau nebedirbantys darbuotojai atidavė leidimus patekti į patalpas.
Pastebėjus galimo pavojaus šaltinį – pašalinius asmenis, automobilius, neįprastą veikla prie objektų ar kitus įtarimą keliančius veiksmus – rekomenduojama nedelsiant skambinti 112, informuoti situacijų valdymo centrą ir už objekto apsaugą atsakingus asmenis.
Varšuvoje kilo didžiulis gaisras, įtariamas padegimas
Didelio masto gaisras sekmadienį kilo Varšuvoje esančiame prekybos centre, praėjusią savaitę gaisras kilo ir Vilniuje įsikūrusiame prekybos centre IKEA, policija įtaria padegimą.
Milžiniškos liepsnos ir didžiuliai dūmų kamuoliai kilo į orą Varšuvoje. Didelis gaisras suniokojo prekybos centrą – turgų, kuriame buvo įsikūrę per pusantro tūkstančio parduotuvių. Laimei, aukų ir sužeistųjų išvengta, tačiau finansiniai nuostoliai milžiniški.
„Lenkijoje šiuo metu nevyksta karas, bet toks jausmas, kad raketos krito“, – TV3 žinioms anksčiau sakė gaisrą matęs vyras.
Užgesinus gaisrą turguje neliko nė vienos nesudegusios parduotuvės. Šiame centre dirbo daug vietnamiečių, kuriems priklausė parduotuvės ir užkandinės. Po gaisro jie liko be savo verslų. Kai kurie jų pasakoja, kad dėl patirtų nuostolių turės parduoti net namus. Kol kas tik spėjama, kad gaisras galėjo būti sukeltas tyčia.
Apžvalgininkai ir kai kurie politikai neatmeta, kad tokie gaisrai gali būti Rusijos ir jai simpatiją jaučiančiųjų provokacija.
„Pirmiausia, atrodytų, kad jų vidiniai kažkokie dalykai, tai gali būti susiję su migrantais, kažkokiais panašiais dalykais. Bet niekas neatmestina, nepamirškime, kad Rusija yra teroristinė valstybė“, – teigė apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Provokacijos iš Rusijos
Jau kuris laikas VSD įspėja apie galimas provokacijas iš Rusijos. Tokiais perspėjimais apie padažnėjusias Rusijos provokacijas dalijasi ir kitų šalių saugumo tarnybos. Apie augančią Rusijos kišimosi įtaką Europoje įspėjo ir Lenkų premjeras Donaldas Tuskas, kuris pareiškė, kad Rusija kišis į Europos Parlamento rinkimus birželio pradžioje. Taip bus siekiama sumažinti paramą Ukrainai. Negana to, Tuskas pridūrė, kad didžiausia grėsmė dėl kišimosi į rinkimus kyla Lenkijai, Baltijos šalims ir Suomijai.
„Jau dabar yra pavyzdžių, kad jie tai daro ir ne kažkada seniai praeityje, o dabar. Tai kiekvieną atvejį reikėtų vertinti atskirai ir nepulti į kažkokią paniką“, – kalba M. Laurinavičius.
Gegužės pradžioje Berlyne užsidegė gamykla įmonės, kuri gamina priešlėktuvines gynybos sistemas. Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad degė gynybos sistemas gaminančios įmonės filialas, kuriame laikomos cheminės medžiagos. Gamykla, kuri gamina raketas, įsikūrusi kitoje Vokietijos dalyje. Dėl gaisro sudegė keturi pastato aukštai, dalis gamyklos įgriuvo.
„Negalim atmesti, tikrai taip, ypač kai dega Vokietijos gamyklos, kurios gamina amuniciją Ukrainai“, – komentuoja krašto apsaugos ministras.
Ženklai esą buvo religiniai simboliai
Prieš keletą mėnesių socialiniuose tinkluose pradėjo plisti nuotraukos su oranžiniais trikampiais ant pastatų. Kažkoks asmuo taip žymėjo įvairius pastatus, tiltus. Dalis žmonių tada kalbėjo, kad panašiais ženklais buvo žymimi strateginiai objektai Ukrainoje. O vėliau rusai juos subombarduodavo.
„Prancūzijoje sugavo ir įrodė, kad su Rusija susijusi provokacija, ten irgi paišė ženklus“, – sako apžvalgininkas Laurinavičius.
Lietuvoje sulaikytas asmuo, kuris paišė trikampius ant pastatų ir tiltų, pareigūnams teisinosi, kad nieko blogo nenorėjo, esą jis vienuolis, o čia yra religiniai simboliai. Teisėsauga tokiais dailininko pasiteisinimais patikėjo ir jį paleido.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
