„Google“, banko ar policijos ir kitų institucijų darbuotojais apsimesdami sukčiai telefonu įtikina gyventojus apie kriminaliniais tikslais naudojamas jų banko sąskaitas ar kitas jautrias paskyras, o vėliau – išvilioję ir gyvenamosios vietos adresą – atvyksta į namus pasiimti banko kortelės bei prisijungimo duomenų, rašoma pranešime spaudai.
Remiantis apibendrintais finansų įstaigų duomenimis, ryškėja šiam sukčiavimo būdui būdingi požymiai.
Pirmiausia, gyventojams skambina rusiškai šnekantys asmenys, kurie prisistato įvairių institucijų – dažniausiai bankų, policijos, „Google“ ir kt. atstovais bei įtikina gyventojus, jog jų banko sąskaitos ar kitos jautrios paskyros jau yra naudojamos nusikaltėlių, per jas plaunami pinigai, dėl to pradėti ikiteisminiai tyrimai ir pan. Sukurdami psichologinę įtampą ir įvarydami baimę, sukčiai šioje situacijoje siekia pasirodyti kaip „gelbėtojai“ ir taip įgyti potencialių aukų pasitikėjimą.
Vėliau gyventojai skatinami parsisiųsti nuotolinio prisijungimo programėlę „anydesk“, kuri leidžia išoriniam vartotojui prisijungti prie kito asmens kompiuterio, išmaniojo telefono ir taip gauti priėjimą prie jautrių asmens duomenų, tarp jų ir gyvenamosios vietos adreso.
Tuomet gyventojai sulaukia netikėtų „svečių“ – į namus atvykusiems sukčiams gyventojai atiduoda savo banko kortelę ir PIN kodą. Taip pat galimas ir kitas scenarijus – kai sukčiai „pareikalauja“ atsiųsti visus reikiamus duomenis, taip pat ir banko kortelę su prisijungimo kodais, sukčių nurodytu adresu.
Tais atvejais, kai sukčiams pavyksta išvilioti banko kortelę su PIN kodais, sukčiai išgrynina visas gyventojo sąskaitoje esančias lėšas. Be kita ko, gavę aukos kortelę ir sąskaitos prisijungimus, ją naudoja iš kitų aukų sukčiavimo būdu gautoms lėšoms pervesti ir jas taip pat išgrynina per turimą kortelę. Nuostoliai šiuo atveju gali būti itin skausmingi, kadangi sukčiai gauna prieigą prie visų gyventojo sąskaitoje laikomų lėšų.
„Su šiuo sukčiavimo būdu, kaip ir kitais atvejais, galime susidurti visi. Tačiau labai svarbu, kad nepamirštume galvoti ne tik apie save, bet ir savo aplinką: labiau pažeidžiamus šeimos narius – tėvus ar senelius, ypač, jeigu jie gyvena vieni ar atokesnėse vietovėse“, - sako E. Lukošienė.
Anot jos, svarbu prisiminti, kad bankai, policija ar kitos institucijos neturi teisės prašyti ir neprašo atsiųsti kortelių su PIN kodais. Kilus bent menkiausiam įtarimui, kad bendraujate su sukčiais, būtina gaunamą informaciją vertinti kritiškai, nevykdyti sukčių nurodymų bei proaktyviai kreiptis į savo banką ir informuoti apie mėginimus išvilioti pinigus iš sąskaitų.
Jeigu įtariate, jog nukentėjote nuo sukčių, svarbu kuo greičiau susisiekti su savo banku, jog būtų imtasi saugumo priemonių, bei informuoti policiją trumpuoju telefonu 112.
