Įspėja apie Kinijos grėsmę Baltijos šalims: „Tai kelia susirūpinimą“

Tyrimo bendraautorius Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas Konstantinas Andrijauskas teigia, kad lietuviai vertina Kiniją kaip didžiąją galią, o save kaip mažąją valstybę, kuriai nereikėtų pyktis su tokia politikos ir ekonomikos galiūne.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Analitikai: nutekintų duomenų kiekis rodo, kad viena Kinijos bendrovė vykdė atakas prieš užsienio šalių vyriausybes ir aktyvistus

Beveik pusė šalies gyventojų mano, kad Lietuva neturėtų kritikuoti Kinijos

Kinija Ukrainai tvirtina, kad „neparduoda mirtinų ginklų“ Rusijai

„Didelė dalis respondentų mano, kad nereikėtų pyktis su Kinija, kad Kinija gali ir jau mus nubaudė. Tas baudimas yra neigiamo ekonominio poveikio pervertinimas, nes statistiniai duomenys to praktiškai nerodo“, – sako ekspertas.

Anot K. Andrijausko, mažos valstybės naratyvas yra kertinis. Lietuviai, taip pat kaip ir latviai bei estai, mano, kad yra maži ir negali nieko pakeisti, todėl neturėtų išsišokti. 

„Lietuvos atveju, lyginant su estais ir latviais, užsienio politikos pokyčiai įgyvendinti dabartinės Vyriausybės yra daugelio Lietuvos respondentų vertinami būtent kaip išsišokimas“, – pažymi ekspertas.

Jo teigimu, Lietuvoje Kinijos poveikio Baltijos šalyse vertinimas koreliuoja su Vyriausybės palaikymu. Tie, kurie yra skeptiški Vyriausybės vykdomai politikai (nebūtinai užsienio politikos klausimais), linkę manyti, kad Lietuva turėtų susilaikyti nuo kritikos Kinijai. Savo ruožtu tie, kurie linkę palaikyti Vyriausybės sprendimus, Kiniją dažniau mato kaip grėsmę.

„Daugeliui lietuvių požiūris į Kiniją ir Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu nemaža dalimi buvo susijęs su tuo, kaip jie vertina dabartinę Lietuvos Vyriausybę, netgi nekalbant apie jos užsienio politikos įgyvendinimą Kinijos atžvilgiu“, – pabrėžia K. Andrijauskas.

Ekspertai: neturintys nuomonės su Kinija susijusiais klausimais – pavojingiausia grupė 

47,6 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuva turėtų elgtis pragmatiškai Kinijos atžvilgiu ir jos nekritikuoti, rodo Rytų Europos studijų centre pristatytas tyrimas. Penktadalis (21 proc.) tam prieštaravo, o trečdalis respondentų (31,5 proc.) šiuo klausimu išliko neutralūs arba neapsisprendę.

Tyrimas taip pat rodo, kad beveik pusė (44 proc.) lietuvių mano, jog šalies ekonomika sunkiai gyvuos be investicijų iš Kinijos. Daugiau nei trečdalis aiškios nuomonės šiuo klausimu neturėjo ir tik mažuma su teiginiu nesutiko.

Tyrimo duomenimis, beveik pusė apklaustųjų neturėjo nuomonės dėl teiginio, ar Taivanas yra Kinijos dalis. Tuo metu du penktadaliai neapsisprendusių lietuvių buvo ir dėl teiginio, kad parama Taivanui neduoda Lietuvai jokios ekonominės naudos, todėl turėtų būti mažiau svarbi nei gerų ekonominių santykių su Pekinu palaikymas.

Būtent neapsisprendusiųjų dalis, anot tyrimo autorių, yra pavojingiausia.

„Turint omeny, kad kai kuriais klausimais yra labai daug neturinčių nuomonės, negalinčių pasakyti nei taip, nei ne, tai yra ta masė, kuri turbūt pavojingiausia yra dabar“, – ketvirtadienį pristatydamas tyrimą sakė Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Estijoje tyrimo vadovas Tomas Jermalavičius.

„Jie yra tie, dėl kurių dabar labiausiai reikia kovoti“, – pridūrė jis.

K. Andrijauskas: „Visi turime daug ką nuveikti“

K. Andrijauskas teigė, kad lietuviams apskritai sudėtinga kalbėti apie Kiniją.

„Jiems netgi sudėtinga yra įvardinti, koks yra Kinijos vaidmuo Rusijos invazijos į Ukrainą atveju, kas atrodytų daugeliui mūsų visuomenės atstovų turėtų būti vienas iš kertinių tarptautinės politikos klausimų ir vis tiek jiems yra sudėtinga kalbėti apie tai.

Vadinasi, mums visiems reikia padaryti daug darbo informuojant žmones, kas tai yra per valstybė, koks yra jos vaidmuo tarptautinėje arenoje ir kartu mūsų regione ir mūsų valstybės atžvilgiu“, – teigė jis.

„Manau, kad visi turime daug ką nuveikti“, – pridūrė K. Andrijauskas.

Tyrimą pristatę ekspertai taip pat pažymėjo, kad Kinija viešojoje erdvėje naudoja Rusijos propagandos naratyvus. Jau įrodyta, kad Kinijos atstovai Lietuvoje bendradarbiauja su Rusijos žiniasklaidos priemonėmis ir transliuoja rusiškus naratyvus, neva mūsų šalyje yra fašizmas, rusofobija ir t.t.

„Tai, ką daro kinai, yra rusiškų naratyvų pakartojimas“, – sako K. Andrijauskas.

Kadangi daugumai respondentų apskritai trūksta žinių apie Kiniją, netikrų faktų sumaišymas su tikrais propagandą padaro dar efektyvesne.

„Geriausiai propaganda veikia, kai turi dalelytę tiesos, o daugeliui Lietuvos respondentų atrodo, kad tiesos yra daugiau negu reikia“, – komentuoja K. Andrijauskas.

Ekspertai apie Kinijos ir Lietuvos pramonę: „Tai kelia susirūpinimą“

40 proc. apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad Lietuvos pramonė ir vartotojai yra itin priklausomi nuo tiekimo grandinių iš Kinijos, todėl šalis neturėtų remti jokių Europos Sąjungos ekonominių sankcijų Kinijai. Daugiau nei penktadalis su tokiu teiginiu nesutiko, o daugiau nei trečdalis šiuo klausimu buvo neutralūs arba neapsisprendę.

„Šie rezultatai kelia susirūpinimą, turint omenyje, kad Pekino neoficialios sankcijos Lietuvos gamintojams, taikant importo ir eksporto apribojimus į Kiniją orientuotose pasaulinėse tiekimo grandinėse, buvo viena iš pagrindinių pastarojo meto Kinijos spaudimo kampanijos sudedamųjų dalių“, – nurodoma tyrime.

K. Andrijausko teigimu, nepaisant to, kad lietuviai supranta žmogaus teisių problemą Kinijoje, tačiau jie mato šalį kaip tam tikrą ekonominę galimybę. Taip pat ekspertas pabrėžė, kad verslas yra linkęs atsiriboti šiuo klausimu, o jaunesnio amžiaus žmonės yra linkę kalbėti apie tai.

Tyrimas atliktas 2023 m. birželio-rugpjūčio mėn. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kiekvienoje valstybėje daugiau nei 1000 gyventojų apklausta ekonominėmis/socialinėmis, vertybinių nuostatų ir geopolitikos temomis.

Lietuvoje apklausta 1015 žmonių, sociologinį tyrimą vykdė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo atliekami interviu internetu ir telefonu.