28-erių metų elektros inžinierius Mindaugas didžiąją laiko dalį praleidžia Šiaurės šalyse. Pagal kontraktus užsienyje įrenginėja elektros instaliacijas. Nors dirba svetur, Mindaugas vasaroti grįžta į tėvynę, o čia nevengia apsilankyti ir pas gydytojus.
„Darausi tyrimus, gydausi, tvarkausi, prisižiūriu sveikatą ir atostogauju“, – sako Mindaugas.
Tačiau metus padirbėjęs užsienyje vyras sužinojo, kad „Sodrai“ yra skolingas 400 eurų, mat nedeklaravo išvykimo iš Lietuvos ir nemokėjo PSD mokesčių.
„Metus laiko padirbęs užsienyje grįžau ir sužinojau, kad reikia mokėti tokį mokestį. Buvo šiokia tokia sumelė, teko ją susimokėti. Nebuvo didelio noro, bet reikėjo susimokėti. Sužinojau per savo skaudžią patirtį“, – kalba vyras.
Išvykimo iš Lietuvos nedeklaravę emigrantai šiuo metu PSD įmokų skolingi už 50 mln. eurų, o didžiausios skolos vienam žmogui siekia net iki pusantro tūkst. eurų.
Valstiečių lyderis R. Karbauskis žadėjo PSD įmokų amnestiją išvykimo nedeklaravusiems ilgalaikiams emigrantams, kurie bent 3 metus nesilankė mūsų šalyje ir nesinaudojo sveikatos apsaugos paslaugomis. Tačiau Karbauskiui savo pažado ištesėti nepavyksta.
„Skola skaičiuosis 5 metus, ji po to nustoja didėti, bet ji lieka. Kiekvienam, kuris nėra deklaravęs, susitvarkęs dokumentų, ji kabės kaip skola. Šitoje situacijoje jokių paslaugų mūsų sveikatos apsaugos sistemoje tie žmonės negaus“, – sako LVŽS pirmininkas R. Karbauskis.
Lietuvos politikų sprendimas atsisakyti mokesčių amnestijos liūdina emigrantus, tačiau jie ir toliau laukia valdžios sprendimų, o ne pažadų.
„Tikiuosi, ateity spekuliacijų šia tema nebebus. Vertėtų imtis efektyvaus skolininkų arba potencialių skolininkų informavimo. Ne paslaptis, kad ne visi išvykę į užsienį susikuria savo privačias prieigas prie „Sodros“ ir ne visi gauna informaciją apie susidariusias arba potencialias skolas“, – teigia lietuvių bendruomenės JK pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Valdininkai ir dalis seimūnų įrodinėja, kad nurašyti dalį skolų valstybei būtų nesąžininga prieš mokesčius mokančius tautiečius.
„Sveikatos draudimo mokestis yra solidarumo mokestis, kurį turi mokėti visi dirbantieji. Tie žmonės, kuriems pagal įstatymą yra prievolė mokėti. Tai nėra privatus draudimas“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
„Nuo MMA (Minimalios mėnesinės algos – aut. past.) iki 800 eurų gauna 70 proc. Lietuvos piliečių. Jie tą sumą susimoka. Dirbantys užsienyje nedirba už tokią sumą. Dirba už didesnius pinigus, gali pilnai susimokėti ir neturėti problemų“, – teigia socialdemokratas Algirdas Sysas.
Nedrįsdami skelbti PSD amnestijos, valdininkai visgi žada palengvinti emigrantams skolos mokėjimo sąlygas.
Be to, ketinama įsileisti skolininkus į valstybines gydymo įstaigas ir neišmokėjus visos skolos, o susitarus – mokėti dalimis.
Tiems, kas dirba užsienyje legaliai ir ten mokėjo sveikatos mokesčius, „Sodra“ skolą ketina panaikinti, tačiau vis tiek reikalaus bent elektroniniu būdu pateikti pažymą apie darbą užsienyje ir ten sumokėtus mokesčius.
„Žmogus asmeniškai pažymą pristato elektroniniu būdu, nebūtina nešti su antspaudais. Sistema yra pakankamai aiški. Norvegijos institucijos netgi supaprastino kreipimosi dėl tokių pažymų tvarką“, – pasakoja „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.
„Reikia teisės aktus truputį patobulinti, bet tai nereiškia, kad amnestuosim ar anuliuosim skolas. Pareiga turi būti įvykdyta“, – kalbėjo ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius.
PSD užskaitas lengviausia bus įforminti ES ir Europos ekonominės erdvės šalyse dirbantiems emigrantams. Tačiau dirbantys kitose šalyse, o taip pat tie, kurie dirbs Jungtinėje Karalystėje po „Brexito“, turėtų suskubti deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos, kadangi kitu atveju „Sodra“ juos laikys skolininkais ir reikalaus susimokėti atitinkamą pinigų dalį, kuri kas mėnesį žmogui didėja po 40 eurų.
