Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
...mergaitės gaila...o gal Viešpats žinojo, kas mūsų nedorėlių laukia šiame gyvenime, ir paėmė ją?...mes ne teisėjai, mes - teisiamieji...
@gustas
ir kur gi tas dievas ja paeme ,cha
labiausiai vertinu karo kapelioną Kacą. Tai žydas, priėmęs katalikų tikėjimą. Jam patarnavo šaunusis kareivis Šveikas.
Kam tai įdomu,kaip kunigas elgėsi ir kokį pamokslą pasakė.Už tai reik paskelbti visai tautai,nes pasipasakot ir pasiguosti moteriška neturi kam.Gyvenimas toks,kad visą šiukšlyną ir negatyvą keliam i portalus.
@Vita
tai ir gerai jog paskelbia ,nes jau kam ,bet ne kunigui pamokslaut apie padoruma , o ir tegul suzino tos parapijos tikintieji ,koks ju kunigo elgesys ,koks tikras jo veidas
@Vita
Nu tai jeigu šneka kažkokius vėjus, kodėl neviešinti? Gal vyskupui sąžinė prabils ir nuims tokį.
@Ane?
pabutum ju vietoje tai patyletum teisingai padare jog paviesino , vejai kunigo galvoje ,
@rita
Nustok rašinėti su skirtingais vardais mulki. Tuoj lokaciją su IP farams perduosiu, užsičiaupsi.
tie verslinykai reikalingi??? Nejau ,negalima palaidoti be juodaskvernių įsikišimo??? Jie tik pinigų darytojai. Ir tiek...
@O kam
Žmogau, matosi straipsnio neskaitei ir esi bedievis. Trumpai apšviesiu - gali laidoti kaip norį savo mirusį artimą, į bažnyčią kreiptis nėra prievolės. O šioje istorijoje patys tie asmenys nulėkė į bažnyčią ir po to va pasipiktino, jog pelnytai buvo išpeikti. Čia tas pats kaip tu va besievis lėktum į bažnyčią ir iš oro pareikalautum kažką laidoti katalikiškai. Kai netiki dievu, tai gal čiuožk kažkur kitur, a? Ne tavo vieta ir ne tavo tema.
@Kk4
reikalas. Ot atsirado dievotas...
@Ne tavo
Tai lygiai taip pat ir ne tavo reikalas, tik esmę paaiškinau, kad suvoktum. Nes čia atitinkamai kaip pavyzdžiui baikerių klubai, kokių barberių ar barzdų augintojų klubai-konkursai ar tatuiruočių fanų susirinkimai ir t.t. jei tu nori būti jų nariu, tai laikaisi jų taisyklių, o jei tau tai nepriimtina, tai tiesiog apieni iš tolo, neknisdamas jiems proto, nes jie nusikaltimų nedaro, nieko neskerdžia nei ką, tad ne tavo reikalas kokiomis taisyklėmis vadovaujasi. Na o nei užsigeidei kad priimtų, tai ir laikykis tų taisyklių.
@Kk4
kam kur ciuozti tai ne tau aiskinti ,gerai jog zmones netyli ,kiek galima kesti tokius kunigu pamokslavimus ,tegul patys gyvena padoriai ,o tada aiskina kitiems ,
@Bronislava
O kame problema, čia kaip su KET, šukauja šukauja juokdariai, kad gavo baudą už greičio viršijimą, o tereikia laikytis KET. Atitinkamai ir bažnyčioje, jei tu negyveni pagal katalikišką tvarką tai ko stebiesi, jog sulaukei papeikimo ir pamokslo? Tokioms kaip tu visuomet kažkas kitas klatas, farai, daktarai, kunigai, bet savęs nematote.
@Bronislava
Tamsta nejuokink su savo komentaru.Kunigas tam,kad pamokslautų apie mūsų moralę ir nuopuolius.Jei nenori to girdėti,tai neik į bažnyčią.
@Kk4
zmones kreipesi pas kuniga ,bet pasirodo pas kazkoki nukvakusi susireiksminusi baznycios valdova labai gerai jog yra viesinama ,
Aš jums priminiau šiuos žodžius: „Jei tavoji ranka gundo tave nusidėti, – nusikirsk ją! Verčiau tau sužalotam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom patekti į pragarą, į negęstančią ugnį“ (Mk 9, 43). Bet dabar aš jūsų klausiu: kokia gi yra ugnis, negęstanti ugnis? Tai yra ugnis, kuri dega, visuomet dega ir nepaliauja degti. Bet ugnis, kuri nepaliauja degti, yra amžina ugnis tikrąja to žodžio prasme.
Po šitų aiškių žodžių apie pragaro bausmės amžinybę mums lieka tik arba – arba. Arba Kristus yra melagis, arba, mano mieli draugai, jeigu Kristus, amžinoji Tiesa, sako: „Pragaras yra“, kokia iš to nauda, jeigu bet koks profesorius iš katedros arba savo raštuose nori visomis įmanomomis priemonėmis išsisukti pats ir išsukti kitus nuo amžinosios pragaro bausmės? Kokia gi tau iš to nauda? Tuo tarpu Kristus, amžinoji Tiesa, sako: „Pragaras yra.“ Arba kokia tau iš to nauda, jeigu dirbtuvėje arba gamykloje prie alaus bokalo juokiamasi iš amžinosios pragaro bausmės, taip, kokia gi tau nauda? O tuo tarpu Kristus, amžinoji Tiesa, teigia: „Yra pragaro bausmė.“ Todėl, mano mieli draugai, paaiškinsime šiandien trumpai ir aiškiai: Kristus, amžinoji Tiesa, mums sako nedviprasmiškai aiškiai: „Yra amžinos pragaro bausmės.“
Bet sakoma: „Dievas yra teisingas, Jis negali nubausti už vieną nuodėmę, vieną klaidą, vienos akimirkos nusikaltimą amžinąja bausme. Bausmė turi atitikti tam tikrą klaidą, kaltę.“ Taip, tą patį ir mes sakome. Bausmė turi atitikti kaltę, bet ne kaltės trukmę. Kitaip ar reikėtų nusikaltėlį, kuris, šaltakraujiškai sugalvojęs, sušaudė žmogų tik per kelias akimirkas, uždaryti į sunkiųjų darbų kalėjimą? Kas visame pasaulyje galėtų paneigti tokį nuosprendžio teisėtumą? Jeigu vienas žmogus nužudo kitą, tada mes nelaikome per sunkia bausme, jeigu tas turi leistis uždaromas visam gyvenimui į sunkiųjų darbų kalėjimą, nors nusikaltimas truko tik vieną akimirką. Taigi, bausmė turi atitikti ne nusikaltimo trukmę, bet nusikaltime slypinčią blogybę.
Tada aš jūsų klausiu: kokia blogybė yra nuodėmėje? Kas sunkiai nusideda, su aišku supratimu peržengia Dievo apreikštą įstatymą. Taigi, nusidėjėlis kojomis spardo be galo šventas Dievo teises. Jis prieštarauja be galo didelei didybei. Ir tai yra be galo didelis nusikaltimas. Tame yra be galo didelis blogis ir todėl tokios bausmės. Kiti sako: „Bet Dievas yra gailestingas. Kaip Dievas gali padaryti žmogiškas sielas amžinai nelaimingas?“
Mano mieli vyrai ir moterys! Aš galiu jums pasakyti: Dievui šlovė ir padėka, kad Jis yra gailestingas. Jeigu aš šį vakarą būčiau pakviestas pas sunkų ligonį ir ten paaiškėtų, kad tas vargšas žmogus savo gyvenime darė vieną nuodėmę po kitos, jeigu man taptų aišku, kad visas jo gyvenimas buvo viena didelė nuodėmė, bet jeigu aš tada pamatyčiau, kad dėl to jis gailisi, kad jam skaudu nugyvenus tokį klaidingą gyvenimą, ir jeigu aš pamatyčiau, kad tas žmogus tada taptų silpnadvasis ir nusimintų, taip, mano mieli vyrai ir moterys, tada aš jam pasakyčiau: „Mano mielas drauge! Turėkite pasitikėjimo! Jums dabar tikrai yra liūdna, bet dabar jūs turite tikros geros valios. Todėl pasitikėkite, Dievas yra gailestingas.“ Dabar pasakysiu priešingai.
Jeigu žmogus nenori, jeigu žmogus per savo paties didelę ir sunkią kaltę taip dažnai atstūmė gelbstinčią Dievo ranką, jeigu žmogus, taip, taip dažnai per sunkią kaltę tapo Dievo pasmerkimo indu! Taip, tada toks žmogus negali skųstis, jeigu jis patiria visą Dievo teismo bjaurumą su visu jo griežtumu. Dievas yra gailestingas. Bet Jis taip pat be galo teisingas. „Tu teisus, Viešpatie, teisūs tavo sprendimai“ (Ps 119, 137).
Mano mieli vyrai ir moterys, mums, kurie stovime ant savo šventos religijos pagrindo, lieka tik viena: atlikti tikėjimo aktą pripažįstant šitą pagrindinę krikščionybės tiesą. Net jeigu tiesa yra baisi ir siaubinga, ji yra geradarybė žmonėms, kurie be tos perspektyvos dėl lengvabūdiškumo ir paviršutiniškumo visai nebesiorientuoja. Ačiū Dievui, kad žmogus turi tokią ribą, kurios jis niekada protingai negali peržengti. Todėl mes atliekame tikėjimo aktą, pripažindami šitą pagrindinę mūsų religijos tiesą. Taip, mano Dieve, aš tikiu pragaro bausmės amžinumu, kadangi taip pasakei Tu, kuris esi amžinoji ir neklystančioji Tiesa.
Bet kas yra pragaras?
Dabar jūs neturėtumėte laukti, kad aš prieš jūsų akis kurčiau visokius vaizdus. Žiūrėkite, aš to negalėčiau, net jeigu norėčiau, kadangi esu per daug blaivus žmogus, kad pasilikčiau fantazijose. Ir visai nereikalinga kurti fantazijos vaizdų. Pragaras yra pakankamas siaubas, prie jo nieko nereikia pridėti. Kas padaro pragarą tokį siaubingą? Pragaras yra siaubingas, nes jis yra vieta be Dievo. Kartą sutikau žmogų, kuris man sukėlė slogų įspūdį. Šitas žmogus man papasakojo, ką turėjo širdyje. Jis sakė, kad jautėsi pašauktas kažkam visiškai kitkam, bet sąlygos susidarė tokios, kad jis buvo pastūmėtas į savo profesiją. Ir dabar jis jautėsi mirtinai nelaimingas. Aš pabandžiau šitą žmogų paguosti. Bet tada pagalvojau: jeigu žmogui gali būti taip sunku apsirikus pasirenkant laikinąją profesiją, kaip tada bus žmogui, jeigu jam ateis aiškus supratimas, kad jis nepasiekė savo amžinosios paskirties? Mano Dieve! Tu, vargšas ir nelaimingas žmogau! Niekada nepamatysi išsipildžiusio savo esminio ir tikro buvimo tikslo. Kas dabar yra galutinis mūsų tikslas? Tai Dievulis. Nes Jis mus sukūrė. Jis sukūrė mus sau ir „nerami yra mūsų širdis, kol nepailsi Tavyje“. Kai siela atsiskiria nuo kūno, ji su nesulaikoma jėga veržiasi į Dievą, kad susivienytų su savo galutiniu tikslu. Ir tada šitas siaubingas žodis: „Atgal! Šalin nuo manęs!“ Su Kaino pasmerkimo žyme ant kaktos pasmerktasis yra paskirtas klaidžioti be ramybės iš amžinybės į amžinybę.
Pragaras yra vieta be Dievo. Kartą nutiko, kad viena šeima per vieną naktį prarado 20 000 markių. Mažai šeimai tai didelis, sunkus nuostolis. Bet jeigu mirtis kaip vinį iš mūsų šono išplėšia mūsų mylimuosius, ak, tai visiškai kažkas kita. Jeigu žmogui žemiškas, laikinas praradimas taip įsismelkia į širdį, kaip jam bus, jeigu paaiškės, kad jis prarado Dievą, vienintelį, aukščiausiąjį gėrį. Nes Dievas nėra viena tų žemiškų gerovių, kurių praradimas mus taip skaudina, jis yra vienintelis tikras gėris, kuris apima visus tobulumus. Kuo mes čia, žemėje, kilniu ir mylimu gėrėjomės, tai vis tik silpni Dievo didingumo, grožybės ir maloningumo atvaizdai.
Gerai žinau, kad kol žmogus yra prikaustytas prie savo nuodėmių bei aistrų, jam šitas praradimas nerūpi. Jis turi savo palaidas pažintis, savo aistringą džiaugsmą. Kodėl jam turėtų rūpėti Dievas? Taip, mano drauge, taip galbūt yra dabar. Bet ateis akimirka, kai iš tavęs per vieną naktį viskas bus atimta, kai visiškai pasikeis visa žemiškoji viltis. Ateis akimirka, kai per vieną naktį iš tavęs viskas bus atimta, kai visiškai žlugs visos žemiškosios viltys. Ir kai liks tik viena: nenugalimas tavo sielos Dievo ilgesys. Įsivaizduokite žmogų, kuris pasiklydo tarp uolų aukštuose kalnuose. Jis dairosi aukštyn, žemyn, kairėn, dešinėn, jis visur žvalgosi, gal suras nors vieną gurkšnį vandens, jis rėkia, jis šaukia, nusivylęs pargriūva. Tu, nelaimingas žmogau, kaip tu klaidžiosi tamsiose amžinybės erdvėse, berėkiantis ir besišaukiantis Dievo! Mano mieli draugai! Aš noriu jūsų karštai paprašyti, leiskite šiems paaiškinimams jūsų širdyse veikti tyloje. Tai yra pragaro bausmės esmė: pragaras yra vieta be Dievo!
Po šitų aiškių žodžių apie pragaro bausmės amžinybę mums lieka tik arba – arba. Arba Kristus yra melagis, arba, mano mieli draugai, jeigu Kristus, amžinoji Tiesa, sako: „Pragaras yra“, kokia iš to nauda, jeigu bet koks profesorius iš katedros arba savo raštuose nori visomis įmanomomis priemonėmis išsisukti pats ir išsukti kitus nuo amžinosios pragaro bausmės? Kokia gi tau iš to nauda? Tuo tarpu Kristus, amžinoji Tiesa, sako: „Pragaras yra.“ Arba kokia tau iš to nauda, jeigu dirbtuvėje arba gamykloje prie alaus bokalo juokiamasi iš amžinosios pragaro bausmės, taip, kokia gi tau nauda? O tuo tarpu Kristus, amžinoji Tiesa, teigia: „Yra pragaro bausmė.“ Todėl, mano mieli draugai, paaiškinsime šiandien trumpai ir aiškiai: Kristus, amžinoji Tiesa, mums sako nedviprasmiškai aiškiai: „Yra amžinos pragaro bausmės.“
Bet sakoma: „Dievas yra teisingas, Jis negali nubausti už vieną nuodėmę, vieną klaidą, vienos akimirkos nusikaltimą amžinąja bausme. Bausmė turi atitikti tam tikrą klaidą, kaltę.“ Taip, tą patį ir mes sakome. Bausmė turi atitikti kaltę, bet ne kaltės trukmę. Kitaip ar reikėtų nusikaltėlį, kuris, šaltakraujiškai sugalvojęs, sušaudė žmogų tik per kelias akimirkas, uždaryti į sunkiųjų darbų kalėjimą? Kas visame pasaulyje galėtų paneigti tokį nuosprendžio teisėtumą? Jeigu vienas žmogus nužudo kitą, tada mes nelaikome per sunkia bausme, jeigu tas turi leistis uždaromas visam gyvenimui į sunkiųjų darbų kalėjimą, nors nusikaltimas truko tik vieną akimirką. Taigi, bausmė turi atitikti ne nusikaltimo trukmę, bet nusikaltime slypinčią blogybę.
Tada aš jūsų klausiu: kokia blogybė yra nuodėmėje? Kas sunkiai nusideda, su aišku supratimu peržengia Dievo apreikštą įstatymą. Taigi, nusidėjėlis kojomis spardo be galo šventas Dievo teises. Jis prieštarauja be galo didelei didybei. Ir tai yra be galo didelis nusikaltimas. Tame yra be galo didelis blogis ir todėl tokios bausmės. Kiti sako: „Bet Dievas yra gailestingas. Kaip Dievas gali padaryti žmogiškas sielas amžinai nelaimingas?“
Mano mieli vyrai ir moterys! Aš galiu jums pasakyti: Dievui šlovė ir padėka, kad Jis yra gailestingas. Jeigu aš šį vakarą būčiau pakviestas pas sunkų ligonį ir ten paaiškėtų, kad tas vargšas žmogus savo gyvenime darė vieną nuodėmę po kitos, jeigu man taptų aišku, kad visas jo gyvenimas buvo viena didelė nuodėmė, bet jeigu aš tada pamatyčiau, kad dėl to jis gailisi, kad jam skaudu nugyvenus tokį klaidingą gyvenimą, ir jeigu aš pamatyčiau, kad tas žmogus tada taptų silpnadvasis ir nusimintų, taip, mano mieli vyrai ir moterys, tada aš jam pasakyčiau: „Mano mielas drauge! Turėkite pasitikėjimo! Jums dabar tikrai yra liūdna, bet dabar jūs turite tikros geros valios. Todėl pasitikėkite, Dievas yra gailestingas.“ Dabar pasakysiu priešingai.
Jeigu žmogus nenori, jeigu žmogus per savo paties didelę ir sunkią kaltę taip dažnai atstūmė gelbstinčią Dievo ranką, jeigu žmogus, taip, taip dažnai per sunkią kaltę tapo Dievo pasmerkimo indu! Taip, tada toks žmogus negali skųstis, jeigu jis patiria visą Dievo teismo bjaurumą su visu jo griežtumu. Dievas yra gailestingas. Bet Jis taip pat be galo teisingas. „Tu teisus, Viešpatie, teisūs tavo sprendimai“ (Ps 119, 137).
Mano mieli vyrai ir moterys, mums, kurie stovime ant savo šventos religijos pagrindo, lieka tik viena: atlikti tikėjimo aktą pripažįstant šitą pagrindinę krikščionybės tiesą. Net jeigu tiesa yra baisi ir siaubinga, ji yra geradarybė žmonėms, kurie be tos perspektyvos dėl lengvabūdiškumo ir paviršutiniškumo visai nebesiorientuoja. Ačiū Dievui, kad žmogus turi tokią ribą, kurios jis niekada protingai negali peržengti. Todėl mes atliekame tikėjimo aktą, pripažindami šitą pagrindinę mūsų religijos tiesą. Taip, mano Dieve, aš tikiu pragaro bausmės amžinumu, kadangi taip pasakei Tu, kuris esi amžinoji ir neklystančioji Tiesa.
Bet kas yra pragaras?
Dabar jūs neturėtumėte laukti, kad aš prieš jūsų akis kurčiau visokius vaizdus. Žiūrėkite, aš to negalėčiau, net jeigu norėčiau, kadangi esu per daug blaivus žmogus, kad pasilikčiau fantazijose. Ir visai nereikalinga kurti fantazijos vaizdų. Pragaras yra pakankamas siaubas, prie jo nieko nereikia pridėti. Kas padaro pragarą tokį siaubingą? Pragaras yra siaubingas, nes jis yra vieta be Dievo. Kartą sutikau žmogų, kuris man sukėlė slogų įspūdį. Šitas žmogus man papasakojo, ką turėjo širdyje. Jis sakė, kad jautėsi pašauktas kažkam visiškai kitkam, bet sąlygos susidarė tokios, kad jis buvo pastūmėtas į savo profesiją. Ir dabar jis jautėsi mirtinai nelaimingas. Aš pabandžiau šitą žmogų paguosti. Bet tada pagalvojau: jeigu žmogui gali būti taip sunku apsirikus pasirenkant laikinąją profesiją, kaip tada bus žmogui, jeigu jam ateis aiškus supratimas, kad jis nepasiekė savo amžinosios paskirties? Mano Dieve! Tu, vargšas ir nelaimingas žmogau! Niekada nepamatysi išsipildžiusio savo esminio ir tikro buvimo tikslo. Kas dabar yra galutinis mūsų tikslas? Tai Dievulis. Nes Jis mus sukūrė. Jis sukūrė mus sau ir „nerami yra mūsų širdis, kol nepailsi Tavyje“. Kai siela atsiskiria nuo kūno, ji su nesulaikoma jėga veržiasi į Dievą, kad susivienytų su savo galutiniu tikslu. Ir tada šitas siaubingas žodis: „Atgal! Šalin nuo manęs!“ Su Kaino pasmerkimo žyme ant kaktos pasmerktasis yra paskirtas klaidžioti be ramybės iš amžinybės į amžinybę.
Pragaras yra vieta be Dievo. Kartą nutiko, kad viena šeima per vieną naktį prarado 20 000 markių. Mažai šeimai tai didelis, sunkus nuostolis. Bet jeigu mirtis kaip vinį iš mūsų šono išplėšia mūsų mylimuosius, ak, tai visiškai kažkas kita. Jeigu žmogui žemiškas, laikinas praradimas taip įsismelkia į širdį, kaip jam bus, jeigu paaiškės, kad jis prarado Dievą, vienintelį, aukščiausiąjį gėrį. Nes Dievas nėra viena tų žemiškų gerovių, kurių praradimas mus taip skaudina, jis yra vienintelis tikras gėris, kuris apima visus tobulumus. Kuo mes čia, žemėje, kilniu ir mylimu gėrėjomės, tai vis tik silpni Dievo didingumo, grožybės ir maloningumo atvaizdai.
Gerai žinau, kad kol žmogus yra prikaustytas prie savo nuodėmių bei aistrų, jam šitas praradimas nerūpi. Jis turi savo palaidas pažintis, savo aistringą džiaugsmą. Kodėl jam turėtų rūpėti Dievas? Taip, mano drauge, taip galbūt yra dabar. Bet ateis akimirka, kai iš tavęs per vieną naktį viskas bus atimta, kai visiškai pasikeis visa žemiškoji viltis. Ateis akimirka, kai per vieną naktį iš tavęs viskas bus atimta, kai visiškai žlugs visos žemiškosios viltys. Ir kai liks tik viena: nenugalimas tavo sielos Dievo ilgesys. Įsivaizduokite žmogų, kuris pasiklydo tarp uolų aukštuose kalnuose. Jis dairosi aukštyn, žemyn, kairėn, dešinėn, jis visur žvalgosi, gal suras nors vieną gurkšnį vandens, jis rėkia, jis šaukia, nusivylęs pargriūva. Tu, nelaimingas žmogau, kaip tu klaidžiosi tamsiose amžinybės erdvėse, berėkiantis ir besišaukiantis Dievo! Mano mieli draugai! Aš noriu jūsų karštai paprašyti, leiskite šiems paaiškinimams jūsų širdyse veikti tyloje. Tai yra pragaro bausmės esmė: pragaras yra vieta be Dievo!
@Aš
Nuostabus pamokslas!
ne pirmas ir ne paskutinis nukvakes ,yra jaunu labai sauniu ,tad pas tokius senius nera ko ir eiti o jeigu kalbeti dar atviriau ,padorumo sanprata daugumai kunigu net ne motais ,tad del to ir nustojau lankytis baznycioje
@Valdone
O kai gyvena nesusituokę, ne pagal katalikiškus papruočius, bet po to staigiai užsigeičia katalikiškų laiduotuvių, tai čia viskas padoru?
Į bažnyčią einamą ne pas kunigą, o melstis Dievui, atsiprašyti už nuodėmes ir padėkoti už tai ką davė. Įsikalk į savo galvą, jog ne kunigui ten meldiesi. Knygų bent kokių per gyvenimą paskaitytum normalių, tai nenusišnekėtum taip.
Į bažnyčią einamą ne pas kunigą, o melstis Dievui, atsiprašyti už nuodėmes ir padėkoti už tai ką davė. Įsikalk į savo galvą, jog ne kunigui ten meldiesi. Knygų bent kokių per gyvenimą paskaitytum normalių, tai nenusišnekėtum taip.
Tarkim, mirusiojo giminės surašo tekstą, kunigas perskaito - ir viskas puiku? Negerai - savas matymas, savi žodžiai... Kunigui nevalia turėti savo nuomonę? Privalu visus tik girti?
@Pageidavimų koncertas?
tai tegul peikia per sekmadienini pamoksla ,o ne per laidotuves vaiko ,kai visi ir taip sugniuzdyti....radai ka teisint !
@nu
Pritariu
@Pageidavimų koncertas?
pamokslaujant su neapykanta ,itarinejimais ,priekaistais ,tai ne vieta ,kas jis toks jog sau sitaip leidzia elgtis ,per tokius ir nustoja zmones lankytis baznyciose , save vadina dievo tarnais ,ar bent vienas is ju yra mates ta dieva , save jau baigia sutapatint su dievu fui ,kaip slykstu
@Leonas
tokie jau patys ,nebijo nei dievo ,nei velnio :D
Pirmas straipsnis Lryte, tuomet Delfyje, o tada čia...
Bet gal užuot puolus kunigą, kuris tiesiog tiesiai šviesiai pasakę faktus, derėtų gal nuo savęs pradėti? Jei pora negyveno pagal Katalikiškus papruočius, nebuvo susituokę bažnyčioje, tai kodėl jie užsigeidė laidotuvių mišių bažnyčioje? Tai panašu į akiplėšiškumą ir tuo pačiu išsidirbinėjimą kažkokį, jog įprastai jiems buvo nusispjauti į bažnytinę tvarką, o dabar nusprendė mirus vaikui pasidaryti šou, kad daugiau užuojautos sulaukti gal?
Jei negyveni katalikiškai, tai ko eiti į katalikų bažnyčią? Dievą bandai apgauti? Juokinga...
Bet gal užuot puolus kunigą, kuris tiesiog tiesiai šviesiai pasakę faktus, derėtų gal nuo savęs pradėti? Jei pora negyveno pagal Katalikiškus papruočius, nebuvo susituokę bažnyčioje, tai kodėl jie užsigeidė laidotuvių mišių bažnyčioje? Tai panašu į akiplėšiškumą ir tuo pačiu išsidirbinėjimą kažkokį, jog įprastai jiems buvo nusispjauti į bažnytinę tvarką, o dabar nusprendė mirus vaikui pasidaryti šou, kad daugiau užuojautos sulaukti gal?
Jei negyveni katalikiškai, tai ko eiti į katalikų bažnyčią? Dievą bandai apgauti? Juokinga...
@Kk4
tai gal baznycia jau neturetu but kaip is viduramziu....dar kai raganas degino...
@nu
Na tai kunigas nieko blogo ir nepadarė, neišvijo jų, urnos nenuspytė su koja, pragaro niekam nepalinkėjo, tik mišių fragmente, kuris skirtas pamokslui, paskaitė pamokslą, apie amoralumo progresavimą. Kad absurdiška, kai nusisukama nuo Dievo, o nutikus nelaimei lekiama atgal, bet tuo pačiu gyvenama nepaisant 10 Dievo įsakymų ir nepaisant katalikų bažnyčios taisyklių. Kame čia problema, kad per pamokslo laiką, perskaitytas pamokslas?
@Kk4
tai nebutina per laidotuves ,gali pamokslaut per sekmadienines misias...ar taip sunku suvokt ir but zmogisku kunigu ?
@nu
Tai gi ne kunigas sudegino tą vaikutį..
@...
eik biblija pavartysi...nusidejeli!
@Kk4
Jūsų žodžiai 100 proc tiesa
Pilno pamokslo teksto, esmės nėra, kad vertinti mintį. Galimai, turėta mintį, kad daug gyvena juodam materializme, skubėjime, vaikai patapo tamsių medijų zombiais, pinigas ir malonumai, nubukimas, tai modernus masių satanizmas. Savižudybė, viena iš baisiausių nuodėmių, tą reikia suvokti, kaip ir abortai, čia ne Vatikanas sugalvojo, tą byloja senieji raštai. Žmonės, prieš šimtmetį, gyveno sunkiau, bet gyvybę labiau brangino, nes širdimi tikėjo Dievu. Jei Dievo nėra, galima viskas. Dostojevskis
@Olis
kunigo naudą velniai gaudo-Žemaitė
@Olis
Savižudybė nėra nuodėmė. Iki savižudybės žmonės prieina dėl blogos psichologinės būklės. Paaugliai dažnai žudosi dėl stiprių hiperbolizuotų jausmų tokių kaip meilė ir t.t. visais laikais žudydavosi. Neaišku kodėl mergaitė taip padarė, bet kunigas turėtų rinkti žodžius.
@Ane?
Savižudybė labai baisi nuodėmė, nes ji neatitaisomas galutinis veiksmas, po kurio laukia baisi tuštuma ir nepalyginamai didesnė kančia, nei žemiška. Žmonės Sibirą, konclagerius iškentėjo, nes dvasioje buvo stiprūs, o dabar..
@Klysti
Bet sibire neturėjo socialinių tinklų ir tik toko kas bukino žmones ir veikė nervinę sistemą
@Olis
minciu niekas neskaito..o jei dar minties mintis :D...
Prie ruso visos bažnyčios buvo uždarytos o kunigai persekiojami
@Prie ruso geriau..
Nes komunizmo esmė, propaguoti ateizmą. Tai dresūros forma, paklusnios liaudies kontroliavimui. Kaip ir senais laikais buvo toks metas, kai galima buvo melstis tik karaliams o ne Dievui... Bet tamstai makaulės turinys deja per skysta, kad suvokti tokius dalykus.
Išgirdę, ką kunigas kalbėjo per mergaitės laidotuves, gyventojai pakraupo: „Esame šokiruoti“