Ankstų trečiadienio rytą iš Frankfurto prie Oderio į Kauną atvyko traukinys, atvežęs prie Vokietijos ir Lenkijos sienos įstrigusius lietuvius, baltarusius, ukrainiečius, latvį. Traukiniu iš Vokietijos atvyko 61 žmogus, iš jų – 35 Lietuvos piliečiai.
Lietuviai Vokietijos ir Lenkijos pasienyje strigo, kai Lenkija naktį iš šeštadienio į sekmadienį uždarė šalies sienas dėl koronaviruso plitimo. Situaciją paaštrino lenkų sprendimas konvojumi nepraleisti lengvųjų automobilių.
Į Lietuvą grįžti norintys šių automobilių vairuotojai, paleidę keleivius, turėjo nuvykti į maždaug už 400 kilometrų esantį Zasnico jūrų uostą. Iš ten po vidurnakčio išplaukė keltas su 99 automobiliais ir 137 keleiviais.
Skambėjo kaip faktas
Milda (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.) keletą metų gyveno Jungtinėje Karalystėje ir jau kurį laiką galvojo su šeima grįžti gyventi į Lietuvą. Pirmiausia, šeima svarstė apie grįžimą balandžio pradžioje, tačiau, kai Europoje pradėta skelbti apie vis daugiau užsikrėtusių koronavirusų atvejų ir vis griežtesnius judėjimo ribojimus, šeima nusprendė, kad į tėvynę reikia grįžti „dabar arba niekada“.
Milda su artimaisiais planavo keltu iš Jungtinės Karalystės nusikelti į Olandiją, iš ten vykti į Kylį ir keltu pasiekti Klaipėdą.
„Praktiškai įlipus į pirmojo kelto kajutę, perskaičiau naujieną, kad žadamas tas koridorius ir bus galima pravažiuoti pro Lenkiją“, – pasakojo mergina.
Jos teigimu, žinią apie humanitarinį koridorių perskaitė Lietuvos naujienų portaluose, tačiau vėliau šią informaciją pamatė ir oficialiame Užsienio reikalų ministerijos puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“. Apie tai socialiniuose tinkluose skelbė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Mums tuo metu tai skambėjo kaip faktas. Buvo tokiais žodžiais parašyta, kad tai atrodė faktiška“, – prisimena Milda.
URM prašė žmonių, norinčių per Lenkiją į Lietuvą, registruotis ir pateikti asmens duomenis. Milda su šeima nusprendė nebevykti į Kylį, nusiuntė URM savo duomenis ir patraukė į Vokietijos-Lenkijos pasienį.
Nenorėjo blokuoti kelio
Pirmadienį Mildos šeima pasiekė pasienį ir įstrigo automobilių spūstyje. Tos pačios dienos pavakarę iš URM Milda gavo laišką, kad derybos dėl koridoriaus užsitęsė, tad siūloma važiuoti į keltą Kylyje.
„Bet nebuvo tokio faktiško pasakymo, kad nieko nebus, važiuokite tik į Kylį ir viskas“, – tvirtino pašnekovė.
Keltų įmonės internetinis puslapis strigo ir, kai galiausiai, Mildai pavyko pasižiūrėti, laisvų vietų keltuose nebuvo iki kovo 19 d.
„Buvome mažiau nei 10 kilometrų iki sienos, nebeturėjome jau net kaip išvažiuoti, tai mes ir užsilikome, stovėjome, laukėme žinių toliau“, – pasakojo Milda.
Pasak jos, dar kelias valandas automobiliai judėjo, tačiau, priartėjus maždaug vieno kilometro atstumu iki pasienio punkto, automobiliai sustojo ir nejudėjo iš vietos. Po valandos stovėjimo vienoje vietoje, Milda išlipo iš automobilio ir norėjo sužinoti, kokia situacija pasienyje.
Pasak jos, prie sienos laukė ne tik lietuviai, bet ir lenkai, estai, latviai. Spūstyje stovėję lietuviai merginai papasakojo apie tautiečių sumanytą kelio blokavimą, atvažiavusią lenkų riaušių policiją.
„Girdėjom, kad iš lietuvių daug kas nebuvo už tą blokavimą, norėjo apsisukti ir išvažiuoti, bet jau neturėjo kaip. Mes taip pat“, – sakė mergina.
Apie 22 val. vietos laiku Milda gavo laišką iš URM apie suplanuotą traukinį iš Frankfurto prie Oderio ir keltą iš Zasnico, kuriais lietuviai galės grįžti namo. Kelią blokavę lietuviai iš pradžių nesutiko su tokiais ministerijos pasiūlymais, bet Milda su šeima iškart norėjo patraukti link traukinių stoties.
„Iškart nusprendėm pasinaudoti šiuo pasiūlymu. Mes jau tikrai nuoširdžiai laukėm, kol pajudės kamštis, bet niekas nejudėjo apie dvi valandas“, – pasakojo mergina.
Apie pusė pirmos nakties Mildos šeimai pavyko apsisukti ir keliauti į Frankfurte prie Oderio esančią traukinių stotį.
Reikėjo vaikščioti tarp vagonų
Milda su vienu šeimos nariu apie pirmą nakties jau buvo stotyje, o automobilį vairavęs artimasis nuvažiavo link Zasnico. Pagal pirmąjį URM laišką, traukinys keleivių turėjo laukti 7.30 val., paskui traukinio laiką pakeitė į 10.10 val., nors iš tikrųjų, pasak Mildos, traukinys į stotį atvyko gerokai prieš 10 val. Tačiau į Lietuvą jis dar ilgai nepajudėjo.
„Vėliau jį vis vėlino, vėlino, nes laukė, kol dar atvažiuos žmonių“, – pasakojo Milda.
Į stotį atvyko Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Jonas Semaška ir dar vienas ambasados darbuotojas. Jie traukinio laukiantiems lietuviams atvežė maisto ir vandens. 14 val. traukinys jau pajudėjo, bet, Mildos žodžiais, tik apie metrą, nes ambasadorius sulaukė skambučio, kad į stotį atvyksta lenkų pasieniečiai, kurie tikrins keleivių sveikatą.
Po valandos atvykę patikrino keleivių temperatūrą ir davė užpildyti anketas. Traukinys, turėjęs išvykti 7.30 val, iš stoties išvažiavo tik 15.15 val.
Nors „Lietuvos geležinkelių“ atstovai trečiadienio rytą tikino, kad Lenkijoje ir Lietuvoje buvo pakeisti tik lokomotyvai, keleiviams perlipti į kitus vagonus nereikėjo, Milda teigia, kad buvo kiek kitaip.
Pasak jos, artėjant prie Varšuvos, keleiviai buvo raginami pereiti į priekį esančius vagonus, nes paskutiniai septyni bus atkabinti.
„Tai buvo gana daug vaikščiojimo. Įlipant mums niekas nieko nesakė, nežinojom kelių vagonų traukinys. Mes nežinojome, ar mūsų vagonas vienas iš paskutinių septynių“, – sakė Milda.
Parvažiavimu iš stoties teko rūpintis patiems
Milda yra vilnietė, tad dar stotyje ėmė rūpintis, kaip teks grįžti namo iš Kauno, į kurį ir judėjo lietuvius gabenęs traukinys. Mergina klausė ambasadoriaus, rašė žinutę URM. Iš ministerijos Milda gavo atsakymą, kad reikia sekti URM informaciją, o dėl karantino pasiskaityti Sveikatos apsaugos ministerijos skelbiamą informaciją.
Dar būnant stotyje, vienas iš lietuvių pasidalijo informacija, kad bus suorganizuotas transportas iš Kauno. Tačiau važiuojant traukiniu, kažkas iš lietuvių paneigė šią informaciją Mildai. Vienas iš keleivių gavo ministerijos pranešimą, kad nepavyko suorganizuoti transporto iš Kauno, tad juo reikės rūpintis patiems.
„Mums transporto reikėjo ne dėl patogumo, o dėl saugumo, nes mes įsivaizdavome, kad dėl karantino mus reikėtų specialiai vežti“, – tvirtino Milda.
Atvykus į Kauną, niekas negalėjo Mildai pasakyti, kaip jai saugiai grįžti į Vilnių. Prie pasų patikros pareigūnas patarė važiuoti traukiniu.
„Jūsų sveikatą patikrino, nieko nėra, tai prisidenkit prie kitų žmonių ir važiuokite“, – pareigūno žodžius prisiminė Milda.
Merginos pasakojimas paneigia oficialiai skelbtą informaciją. Trečiadienio rytą skelbta, kad traukiniu vykusiems keleiviams parūpinti autobusai, kad parvežtų namo, visuomenės sveikatos specialistai, patikrinę atvykusių sveikatą, po vieną palydėjo į autobusą.
Mildos teigimu, nors keleiviams ir matavo temperatūrą bei davė užpildyti anketas, jokio autobuso ar palydėjimo nebuvo. Milda teigia, kad galvojo laukti iš Kylio parplaukiančio savo šeimos nario su automobiliu, bet to reikėjo laukti mažiausiai 15 valandų. Dėl to mergina į Vilnių grįžo traukiniu.
„Jeigu būtume turėję kitą pasirinkimą, tai būtume tikrai nevažiavę. Bet neturėjome kito pasirinkimo, ačiū Dievui, patekome į praktiškai tuščią traukinį“, – teigė mergina.
Šiuo metu Milda su šeimos nariais karantinavosi namuose.
