Kur daugiausia ligos atvejų?
Iš 71 450 atvejų (vasario 17 dienos duomenimis) beveik 99 procentai yra Kinijos teritorijoje. Beveik 82 procentai Kinijos susirgimų tenka Hubėjaus provincijai. Gera žinia, kad naujų susirgimų augimo faktorius jau keturias paras yra žemesnis negu vienetas. Daugėja ženklų, kad Kinija ima kontroliuoti viruso plitimą.
Kiek šalių registravo susirgimo atvejus?
Susirgimai registruoti 29 pasaulio šalyse, iš jų 8 Europos Sąjungos šalyse ir Rusijoje. Ispanijoje, Suomijoje ir Rusijoje pacientai jau pasveiko. Daugelis susirgimų susiję su kelionėmis į Kiniją ir Singapūrą (Jungtinės Karalystės atvejis), tačiau jau registruojami nauji susirgimai tarp niekada Kinijoje nebuvusių asmenų.
Kokia daugumos pacientų būklė?
Vakar Kinija paskelbė Hubėjaus provincijos duomenis, kad iš 40 814 hospitalizuotų pacientų 31 007 (76,0 proc.) būklė yra lengva, 8 024 (19,7 proc.) sunki ir 1,773 (4,3 proc.) kritinė. Pasaulyje 11 429 pacientai jau pasveiko ir 1776 pacientai mirė. Kritinė pacientų būklė yra tokia, kai būtinas gydymas intensyvios terapijos skyriuje ir išlieka didelė mirties rizika.
Koks mirtingumo rodiklis?
Iki šiol šis rodiklis nėra aiškus, kadangi labai ilgas inkubacinis periodas (nuo 2 iki 14 dienų, vidutiniškai 5 dienos), ilgas sveikimo periodas ir dauguma mirčių įvyksta praėjus 13–14 dienų nuo simptomų atsiradimo. Todėl dažniausiai minimas 2 procentų mirtingumo rodiklis dar gali keistis. Iki šios dienos turimi duomenys rodo, kad 80 procentų mirusių yra vyresni negu 60 metų amžiaus ir 75 procentai sirgo širdies kraujagyslių ligomis bei diabetu.
Ar jau yra vakcina ar koks nors efektyvus gydymas?
Ne. Kelios mokslininkų grupės skirtinguose pasaulio universitetuose intensyviai dirba kurdamos vakciną, bet tai dar nereiškia, kad tokia vakcina bus sukurta ir sėkmingai išbandyta su žmonėmis. Jeigu eksperimentai bus sėkmingi, skiepytis bus realu ne anksčiau kaip 2021 metais. Paraleliai vyksta intensyvi efektyvaus gydymo paieška. Daugiausiai vilčių siejama su remdesiviru. Pirmieji bandymai užkrėtus beždžiones MERS-CoV (giminingu COVID-19 virusu) buvo sėkmingi, nes remdesiviras sumažino ligos sunkumą, viruso replikaciją ir plaučių pažeidimą. Šiuo metu atliekama daugiau kaip 80 tyrimų su įvairiais potencialiai efektyviais gydymo metodais.
Kokia šios infekcijos rizika palyginus su gripu?
Kasmet nuo gripo pasaulyje miršta nuo 290 000 iki 650 000 pacientų t.y. nuo 795 iki 1781 per dieną, tačiau reikia nepamiršti, kad COVID-19 kasdieną nusineša po 100 gyvybių vien Kinijoje. Nepamirškime, kad gripui sukurta vakcina ir bent keturi antivirusiniai vaistai. Jeigu COVID-19 išplis pasaulyje, galima rizika žmonėms bus didesnė negu gripo.
Ar per pastarąjį mėnesį apie virusą COVID-19 sukauptos žinios padeda medikams?
Taip. Jau suvokiama, kad yra aukštas užkrečiamumo rodiklis (didesnis už gripo), lieka nepaneigtas fekalinis – oralinis užsikrėtimo kelias, susirgimas pradžioje dažnai nepasireiškia aiškiais klinikiniais simptomais, bet toks susirgęs pacientas jau užkrečia kitus asmenis. Tokiu atveju yra būtinos ypatingos apsaugos priemonės. Diagnostikai labai svarbus PGR testas ir krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija (daug viruso sukeltų plaučių uždegimų diagnozuojama šio tyrimo pagalba net asimptominėse ligos stadijose). Jau sukaupta nemaža radiologinių tyrimų bazė. Iššifruota viruso struktūra, jis suklasifikuotas. Intensyvios terapijos skyriuose kuriamos efektyviausių veiksmų metodikos, atmetamas neefektyvus gydymas, kuriamos infekcijos sunkumo vertinimo skalės, kurios leidžia anksti identifikuoti rizikos asmenis (pvz. padidėjęs kraujo leukocitų ir limfocitų santykis) ir taikyti pažangiausias technologijas.
Kada tikėtina COVID-19 infekcijos protrūkio pabaiga?
Mokslininkai parengė keletą prognozių. Labiausiai pesimistinis kinų mokslininkų modelis nurodo 2020 balandžio 28 dieną. Tačiau plintant virusui į kitas šalis galimi nauji protrūkių židiniai. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro vadovas Robert Redfield mano, kad ilgainiui virusas išplis ir taps panašiu į sezoninį gripą.
Ar prevencijos priemonės duoda naudos?
Taip, bet tai turi savo kainą. Griežtos karantino priemonės Kinijoje izoliavo viruso pagrindinį židinį nuo likusios šalies teritorijos ir reikšmingai sumažino viruso plitimą už pagrindinio protrūkio zonos ribų. Resursų trūkumas, eilės patekti į ligonines Hubėjaus provincijoje lemia, kad izoliavimas susirgusiųjų jų namuose iš esmės pasmerkia šeimos narius naujiems susirgimams ir kartu didesniam mirtingumui. Tai labai didelė kaina ir auka, bet kito kelio šiuo metu tiesiog nėra.
Ar saugu keliauti šiuo metu į užsienį?
Sunku pasakyti, nes dėl ilgo susirgimo inkubacinio periodo ir asimptominių pacientų sunku identifikuoti iš Kinijos atvykstančių rizikos keleivių srautus bei jų susikirtimus su jūsų planuojamu maršrutu, bet tikrai griežtai nerekomenduojamos kelionės į Kiniją. Aš taip pat apgalvočiau ar tikrai verta vykti į Honkongą, Singapūrą, Tailandą ir Japoniją. Europoje iki šiol keliauti santykinai yra saugu, nes didžiausią galvos skausmą sukėlę Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos atvejai gana griežtai kontroliuojami visuomenės sveikatos priežiūros tarnybų.
Kas svarbu Lietuvai vertinant šį ir kitus būsimus infekcinių susirgimų protrūkius?
Būtinos investicijos į infekcinių susirgimų diagnostikos kokybę, pirminės asmens sveikatos priežiūros medikų pasirengimą ir resursus, intensyvios terapijos skyrius didžiosiose regionų ligoninėse, gydytojų infektologų rengimą ir jų pritraukimą į minėtas ligonines, epidemiologinę priežiūrą, efektyvaus karantino strategijas, įvairias medikų apsaugos priemones ir medikamentų bei kitų gydymo priemonių prieinamumą. Tikėtina, kad daugelis šių veiksmų jau yra atliekama. Turime nepamiršti, kad kad išplitus COVID-19 pasaulyje smarkiai išaugs sveikatos priežiūros resursų poreikiai, kurie bus bent 20 kartų didesni negu 2009 metų gripo pandemijos metu. Tai, kad šalys vykdo savo piliečių evakuacijos operacijas Kinijoje ir Japonijos sunkumai užtikrinant COVID-19 infekcijos plitimo kontrolę kruiziniame laive „Deimantinė princesė" rodo, kad žmonija susiduria su rimtu iššūkiu, kurį įveikti galima tik šalims bendradarbiaujant.
Kas šiuo metu svarbiausia?
Laikas, kuris sukuria patirtį, kuri leis medikams išgelbėti kuo daugiau gyvybių.
