Mintį stabdyti naktinius skrydžius buvęs Vilniaus meras išsakė savo feisbuko paskyroje, kur jis teigė, kad Lietuvos oro erdvė tapo pažeidžiama.
„Vilniaus oro uosto trikdžiai ir kaip ilgai DAR ignoruosime naktinių skrydžių riziką ir žalą?
Jau ketvirtą kartą Vilniaus oro uostas naktimis stabdo veiklą, nukreipia lėktuvus kitur – viskas dėl danguje pasirodančių objektų: dronų ar balionų. Paprastai sakant – mūsų oro erdvė tapo pažeidžiama, o kiekvienas toks incidentas paralyžiuoja skrydžius. Ir kaip taisyklė - meteorologiniai kontrabandininkų balionai iš Baltarusijos leidžiami naktimis“, – teigė A. Zuokas.
Politiko teigimu, tai rodo, kad keleiviniai skrydžiai, ypač turistiniai, vietoj nakties turėtų būti perkeliami į dienos laiką. O tokiu būdu, pasak politiko, būtų tausojama ne tik gyventojų sveikata, tačiau ir užtikrinamas saugumas.
„Jau daug metų sakau tą patį – dieniniai skrydžiai yra naudingesni visiems. Ir štai kodėl:
1. Gyventojų ramybė ir sveikata. Mažiau triukšmo naktimis – tai tiesiog daugiau poilsio ir geresnė sveikata Vilniaus gyventojams. Mes nusipelnėme ramybės.
2. Keleivių patogumas. Atvirai kalbant, patogesnis atvykimo ir išvykimo laikas yra akivaizdus privalumas visiems, ypač turizmui.
3. NACIONALINIS SAUGUMAS. Naktimis mūsų oro erdvė yra akivaizdžiai labiau pažeidžiama. Kiekvienas toks sustabdymas rodo mūsų silpnąją vietą. Ar mes lauksime rimtesnio incidento?“, – dėstė A. Zuokas.
Todėl, buvęs Vilniaus meras tvirtina, kad būtina peržiūrėti Vilniaus oro uosto veiklos strategiją ir priimti sprendimą.
„Laikas Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai priimti sprendimą ir peržiūrėti Vilniaus oro uosto veiklos strategiją. Nebegalime ilgiau ignoruoti šios situacijos“, – teigė A. Zuokas.
Pasakė ar tokia idėja įmanoma
Ilgametis pilotas ir aviacijos ekspertas Kęstutis Zagreckas teigia, kad tokia praktika, kai oro uostai nedirba naktimis (dažniausiai nuo 22 val. iki 6 val.) iš tiesų dalyje pasaulio oro uostų yra veikianti. Tiesa, pilotas priduria, kad daug kur tokie ribojimai yra įvedami dėl triukšmo.
Ilgametis pilotas teigia, kad jam ir pačiam yra tekę kaip keleiviui lankytis viename iš tokių oro uostų – Londono Hitrou tarptautiniame oro uoste.
„Ta praktika yra ne daugelyje, bet nemažai oro uostų naudojama“, – teigė K. Zagreckas.
Tiesa, aviacijos ekspertas pripažino, kad prieš priimant tokį sprendimą reikėtų atsižvelgti ir į galimus ekonominius veiksnius.
„Klausimas tik ekonomiškumo. Nes kiek žinau Vilniaus oro uoste naktiniai skrydžiai yra daugiausiai užsakomieji, nes paprastai visi turistiniai skrydžiai anksti išskrenda, anksti atskrenda į paskirties vietą, ten paima tuos, kurie jau pailsėjo, grąžina atgal ir čia gaunasi, kad jie atskrenda per pietus, tokia labai gera apyvarta.
Ir antras dalykas, jie netrukdo tiems normaliems keleiviniams reisams, nes praktiškai dieną nuo 6 val. iki 22 val. normalūs keleiviniai reisai yra vykdomi“, – aiškino ilgametis pilotas.
Naktį į Lietuvą atskrido kelios dešimtys meteorologinių balionų
Naktį iš antradienio į trečiadienį į Lietuvą įskridus kelioms dešimtims kontrabandinių balionų iš Baltarusijos ir sutrikdžius Vilniaus oro uosto darbą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad pasieniečiai perėmė 12 balionų ir sulaikė keturis žmones.
„Iš viso buvo perimta 12 meteorologinių balionų, keturi įtariamieji buvo sulaikyti šią naktį“, – žurnalistams trečiadienį sakė pasieniečių vadovas.
Pasak jo, minėti skaičiai dar gali keistis, nes pareigūnai toliau dirba.
Tuo metu Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad šios nakties operacija su balionais buvo „kone intensyviausia per paskutinius metus“.
Anot pareigūnų, balionai skrido ruože nuo Druskininkų iki Vilniaus rajono.
„Tai rodo, kad balionai buvo leidžiami ne iš vieno taško, buvo koordinuota operacija. Ir tikimės sėkmingo mūsų tarnybų darbo, kad būtų kuo greičiau galima išsiaiškinti skaičių, mastą, užsakovus ir vykdytojus šitos koordinuotos operacijos“, – sakė V. Vitkauskas.
VSAT vado teigimu, pasieniečiai Lietuvos teritorijoje fiksavo apie keliasdešimt objektų, pateikė šią informaciją Karinėms oro pajėgoms ir dalį objektų identifikavo.
„Visais atvejais, kai objektai buvo identifikuoti, tai buvo meteorologiniai balionai“, – nurodė R. Liubajevas.
Dėl meteorologinių balionų jis apie 2.30 val. buvo priėmęs sprendimą uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus. Patikra ir eismas jais atnaujinti 9 valandą.
Be to, nuo antradienio vakaro iki trečiadienio 6.30 val. buvo uždarytas Vilniaus oro uostas. Tai paveikė apie 30 skrydžių ir per 4 tūkst. keleivių. Keliolika skrydžių buvo nukreipti į Kauno, Palangos, Rygos ir Varšuvos oro uostus, dešimt – atšaukta.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
