Jūsų dėmesiui – naujienų portalo tv3.lt interviu su M. Montgomery'iu iš Baltijos karinės konferencijos Vilniuje.
Matome, kad D. Trumpas rodo draugiškumą V. Putinui. Kaip jūs vertinate šią situaciją?
Esu susirūpinęs. Manau, visiems aišku, kad D. Trumpas yra oportunistas, jis mato galimybę su Rusija, bet nemanau, kad visi kiti ją mato. Galbūt jis įžvelgia galimybę sudaryti taikos sutartį ir tapti žmogumi, kuris į Ukrainą atneš taiką.
Problema, kaip žinote, yra ta, kad jis maksimaliai spaudžia Ukrainą: privertė nusileisti bemaž visais klausimais, sudaryti susitarimą dėl retųjų metalų, kurio niekas net nežinojo, kad mums reikia, o V. Zelenskį – padaryti nuolaidų. Tačiau to nedaro su Rusija.
Viena iš priežasčių, dėl ko nesijaudinčiau taip stipriai, kaip Baltijos šalyse, yra ta, kad V. Putinas neketina sutikti su tuo, ką D. Trumpas laiko susitarimu. Jau dabar galima tai matyti – jis pasakė, kad Kyjive turėtų būti suformuota nauja vyriausybė. D. Trumpas žino, kad tai sulauktų didžiulio tarptautinės bendruomenės pasipriešinimo ir jis negautų, ko siekia – pagyrų ir šlovės už tai, kad atnešė taiką.
Taigi oportunistas D. Trumpas galiausiai ims palaipsniui spausti V. Putiną. Būtent tada ir pamatysime, kas nutiks – jeigu sugebėsime sėkmingai ekonomiškai ir kariniu požiūriu prispausti Rusiją nusileisti. Mat be to tu negali nutraukti karo veiksmų.
D. Trumpas nori Ukrainos retųjų metalų. Kam? Ar tai dar vienas įrankis JAV konkuruoti su Kinija?
Manau, kad jis taip galvoja. „Retieji metalai“ yra neteisingas terminas, jie nėra reti, tai susiję su jų vieta periodinėje lentelėje. Dauguma šių metalų yra prieinami Ukrainoje, taip pat JAV ir kitose sąjungininkų šalyse.
Priežastis, dėl kurios negalime konkuruoti su Kinija, susijusi su perdirbimo ir aplinkosaugos problemomis JAV. Visgi galbūt ilgainiui, jei Ukrainoje vyktų ir šių metalų kasyba, ir perdirbimas, tai būtų naudinga Ukrainos ekonomikai. Nors ir nepasitikiu D. Trumpu, tikiu, kad jis mano, jog tai yra nauda ir Ukrainai. Juk jis žino, kad Ukrainai reikės šimtų milijardų dolerių atstatymui ir investicijoms į ekonomiką, kad atsigautų po didžiulės Rusijos padarytos žalos kritinei infrastruktūrai. Taigi, D. Trumpo nuomone, šis susitarimas galėtų būti naudingas ir Ukrainai, ir JAV.
Sakote, kad nereikėtų baimintis, jog šiuo sprendimu Ukraina bus „parduota“?
Kadangi D. Trumpas yra oportunistas, aš visuomet dėl to jaudinausi, bet jei atvirai – nemanau. Kitas dalykas, viena yra D. Trumpo retorika, kita – realybė. Jo retorika dažniausiai mums svetima ir ne visada atitinka realybę.
Kas labiausiai mane neramina šioje situacijoje, tai yra viceprezidentas J. D. Vance‘as. Jis visiškas izoliacionistas, o tai kur kas pavojingiau Europai, nei oportunistas D. Trumpas. Jeigu su oportunistu dar galima susitarti, jis gali būti užliūliuojamas ir patrauktas teisingų sprendimų link, izoliacionistas kaip J. D. Vance‘as yra problema JAV sąjungininkas ir partneriams, nes jis tiki, kad JAV neturėtų įsitraukti.
Sprendžiant iš J. D. Vance‘o pasisakymų apie Grelandiją, jo ir jo žmonos vizito, ar galime tikėtis konkrečių veiksmų, siekiant prisijungti šią salą prie JAV?
Tikiuosi, kad ne. JAV tam neturi jokio pagrindo. JAV prezidentas turi didelį autoritetą, jis negali pradėti invazijos į sąjungininkų teritoriją (nes Danija yra JAV sąjungininkė) be Kongreso paramos, o Kongresas nesuteikia jokios paramos kėsintis į Grenlandiją.
J. D. Vance‘as mano, kad gali įtikinti grenlandiečius prisijungti prie JAV. Tai netiesa. Iš tikrųjų šitaip mes darome neigiamą poveikį, nes Grenlandija, kaip Danijos sala, yra mūsų partnerė. Jeigu Grenlandija nuspręs atsiskirti nuo Danijos, ji pasirinks tuos, kurie pasiūlys daugiau pinigų. O tai padarys Kinija.
D. Trumpas, kaip sakiau, yra oportunistas, bet jis nėra geras oportunistas, o ši idėja yra prasta. Ką mes turėtume daryti, tai skatinti Daniją daugiau investuoti į Grenlandijos gynybą. Jeigu manome, kad Grenlandijai reikia daugiau oro gynybos ar karinių povandeninių laivų, pareikalaukime danų juos įsigyti. Tegul tai daro NATO, galbūt JAV gali prie to prisidėti, tačiau Grenlandija nebus JAV dalis.
Interviu kanalui FDD sakėte, kad esate „nusivylęs, jog V. Putinas atmetė D. Trumpo pasiūlymą nutraukti karo veiksmus Ukrainoje“. Kodėl?
Turėjau omenyje, kad žinau, jog V. Putinas nesiruošia sudaryti paliaubų su Ukraina, kol jam nebus padarytas maksimalus spaudimas. Esu nusivylęs dėl D. Trumpo pasirinkto laiko. Pirmiausia, tu spaudi priešininką, oponentą, kuris šiuo atveju yra Rusija. Juk tai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Ji turi būti spaudžiama pirmiausia, o tai nesunku padaryti. Tereikia nuvykti į Indiją ir pareikšti: nebepirkite rusiškos naftos. Taip pat turime nuvykti pas partnerius Europoje ir jiems pasakyti: nustokite pirkti rusišką naftą ir įveskite sankcijas, kad Rusija nieko nebegalėtų padaryti.
Baltijos šalys, Lenkija sunkai įsivaizduoja, kad V. Putinas apskritai galėtų sutikti su sąžiningomis taikos derybomis. Kokį scenarijų matote jūs? Ką D. Trumpas galėtų pasiūlyti V. Putinui?
Pirmą kartą Lietuvoje apsilankiau 1980 m., tada aš trejus metus gyvenau Sovietų Sąjungoje. Mano tėtis buvo JAV diplomatas, jis pasakojo, kad vietinė KGB su juo elgdavosi „ne taip blogai“. Taigi, aš suprantu, koks yra V. Putinas – jis velnias, akmenine širdimi.
Netikiu, kad yra ilgalaikis sprendimas. Tačiau tikiu, kad galima pasiekti trumpalaikes paliaubas, jei V. Putinas bus parklupdytas ant kelių. Būdas, kaip tai padaryti, – atimti iš jo galimybę parduoti iškastinį kurą, naftą ir gamtines dujas, iš kurių visiškai finansuojama jo vyriausybė. O vyriausybė daro du dalykus – 40 proc. finansuoja kariuomenę, kad ši vykdytų karą, likę 60 proc. šių pinigų yra išmokos jo rėmėjų bazei: bobulytėms ir kitiems jį remiantiems žmonėms.
Jei atimsite pinigus iš Rusijos, ji turės rinktis tarp karo ir V. Putino paramos tinklo. Bet kuriuo atveju tai privers sustabdyti karą. Tad jeigu D. Trumpas nori gauti Nobelio taikos premiją, štai ką jis turi padaryti. Jeigu nenori pasiekti jokio susitarimo, tegul toliau nedaro spaudimo Rusijai.
Kaip galėtų atrodyti taika Ukrainoje?
Aš sutinku, kad V. Putinas tikrai nenurims bent 3–4 metus, tačiau ugnis turi būti nutraukta kuo arčiau fronto linijų, suteikiant saugumo garantijas Ukrainai ir leidžiant jos vyriausybei toliau dirbti.
Kitaip tariant, Ukraina turi surengti rinkimus pagal savo šalies konstituciją, o ukrainiečiai turi nuspręsti, kas kandidatuoja ir kas laimi. Jeigu tai bus V. Zelenskis, tai bus V. Zelenskis. Jokios šalies neturėtume versti keisti vyriausybę.
Tačiau reikia sudaryti saugumo susitarimą, kuriame dalyvautų nemažas skaičius Vakarų šalių karių, greičiausiai iš Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos. Šis susitarimas nebus sėkmingas be JAV paramos. Nors jos karių Ukrainoje ir nebūtų, žvalgybos, logistinę ir kitokią paramą veiksmingai gali teikti tik JAV.
Rusija turi resursų tęsti karą ne vienerius metus. Jeigu V. Putinas sutiktų nutraukti ugnį Ukrainoje, kas taptų jo kitu taikiniu?
Nuo tos dienos, kai V. Putinas sutiks nutraukti karo veiksmus Ukrainoje, mes turėsime perginkluoti Ukrainą, greičiausiai iš Europos pinigų ir JAV gynybos pramonės bazės, o visa tai, kas jau yra užsakyta iš ankstesnių JAV dotacijų, turės atsidurti Ukrainoje.
Manau, kad kitas V. Putino taikinys ir vėl būtų Ukraina. Tai – pirmas pasirinkimas.
Jeigu V. Putinui pavyko pasistūmėti iki Odesos, jis bandytų pasiekti ir Moldovą, neturiu abejonių. Jis pasinaudotų marionetine Padniestre, kad destabilizuotų šalį. V. Putinas jau bandė sužlugdyti praėjusius (Moldovos prezidento – red. past.) rinkimus 130 mln. dolerių kyšiais.
Manau, turėtų susirūpinti ir Sakartvelas. V. Putinas turi nebaigtų reikalų Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, jis gali bandyti prijungti nemenką Sakartvelo dalį prie Rusijos.
Ir, žinoma, Baltijos šalys, Suvalkų koridorius ir tam tikros teritorijos iki Kaliningrado. Aš to neatmetu. Tačiau tai sudėtingiau – su NATO parama Baltijos šalys kovos. Jeigu ne su NATO parama, tuomet su koalicija, kuri pasiryžusi tai daryti.
Pagal D. Trumpo skaičiavimus, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija yra tos, kurios turi būti ginamos. Juk D. Trumpas pareiškė, kad gins tik tas šalis, kurios susimoka. Jeigu peržengėte 2 ar 3 procentų ribą, esate pasiruošę kautis. Taigi, mano spėjimas, kad V. Putinui tai būtų sudėtingas žingsnis, nes tuomet jis iš tiesų pralaimėtų ir tie pralaimėjimai reikštų režimo pokyčius.
D. Trumpą perrinkus JAV prezidentu, europiečiai baiminosi, kad JAV gali svarstyti trauktis iš NATO. Kiek tai realu?
Nemanau, kad realu. Tam reikia Kongreso pritarimo ir daug kitų dalykų. Mes galime sumažinti mūsų vaidmenį NATO, bet negalime jo palikti. Manau, galiausiai D. Trumpas pamatys, kad NATO yra kažkas, kur galima likti ir naudotis jo svertais, siekiant gauti naudos iš Europos. Vėlgi – šiuo metu retorika yra gąsdinanti, bet pamatysime, kas bus po 3 ar 6 mėnesių.
Ar apskritai JAV būtų naudinga palikti NATO?
Nemanau. V. Putinas yra autokratas ir nusikaltėlis, bet jis ne vienas – Rusijoje yra kitų autokratų ir nusikaltėlių. Nemanau, kad jeigu V. Putinas mirtų, Rusija sugrįžtu į Jelcino (buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino – red. past.) valdymo laikus. Rusija yra grėsmė demokratijai, skaidrumui ir teisingumui. Tuo metu NATO yra puikus būdas JAV skirti minimalias investicijas gynybai ir priversti Europos partnerius investuoti patiems.
Tačiau turime būti atviri, dėl vieno D. Trumpas yra teisus – nuo pat Berlyno sienos griūties, nuo Šaltojo karo pabaigos Europa neinvestavo į gynybą. Šiuo metu esame keistoje situacijoje, kai Rytų Europos šalys yra tos, kurios investuoja. Jos turėjo valią, bet ne priemones, nes jų BVP rodikliai yra maži. Tuo metu Vakarų Europos šalys turi priemones, didelius BVP, bet neturi valios. Jų gynybos biudžetas vos siekia 2 proc., o kai kurių valstybių – Italijos, Ispanijos, Vokietijos – nesiekia nė tiek. Europa turi prisiimti atsakomybę už savo gynybą. JAV turėtų prie to prisidėti ir toliau užtikrintai vadovauti NATO.
Jeigu mes išeisime iš NATO, bus problemų, nes Jungtinė Karalystė susidurs su iššūkiais perimdama vadovavimą, žmonėms tai nepatiks, o prancūzai bus siaubingi vadovai. Taigi kam leisite vadovauti? Mažųjų valstybių lyderių niekas neklausys. Amerikiečiai turi vadovauti NATO. <...>
Žiūrėkite, gyvenantiems JAV D. Trumpas yra dar labiau nepakenčiamas. Kita vertus, tai nereiškia, kad viskas, ką jis sako, yra netiesa. Europa turi labiau pasistengti, kad apsigintų, o JAV turi būti nepakeičiama sąjungininkė, kad tai įvyktų. Vakarų Europa yra pasibaisėjusi, kaip elgiasi D. Trumpas, bet galbūt jums, europiečiams, reikėjo tokio karštakošio oportunisto, kad suprastumėte, jog stipresnė Europa yra nenugalima.
Susiduriame su Rusijos sabotažais, pastaruoju metu kilo ne vienas incidentas Baltijos jūroje. Kaip tai sustabdyti arba bent jau sumažinti žalą?
Stebina, kad Rusija imasi fizinių veiksmų. Tikėčiausi, kad rusai vykdytų kibernetines atakas ir kitą kenkėjišką veiklą – tai nieko nekainuoja, tačiau dabar jie imasi fizinių atakų.
Reikia juos sugauti ir pareikalauti atsakomybės. Lietuva gali to reikalauti iš Rusijos, NATO galbūt gali priimti sankcijas ir pareikšti: jeigu dar kartą nustatysime tokius incidentus, vėl priimsime sankcijas. Tai sudėtinga, bet reikalinga. Manau, šiuo atveju turkai ir vengrai galėtų būti naudingi. Tokią koaliciją galėtų sudaryti ne 32, o 27–28 NATO šalys.
Jeigu norite atgrasyti rusus, turite padidinti pasekmes už sabotažus. Bet pasakysiu atvirai – negirdėjau diskusijų, kad NATO dėl šių išpuolių ko nors imtųsi. NATO apsimeta, kad tai nevyksta, nes tikrai nenori diskutuoti apie 4-ojo arba 5-ojo straipsnio aktyvavimą.
